Kiek daug spalvų tai suteikė gyvenimams, o ir dovanojo daug gražių istorijų, - šypsosi ji. Idėja gimė netikėtai. Nors savanorystę daugelis sieja su savęs ieškančiu jaunimu, šių dienų realybė atskleidžia kiek kitokias tendencijas - į savanorystę vis dažniau leidžiasi vyresnio amžiaus žmonės.
Kodėl savanorystė naudingiausia vyresniems žmonėms
Pasak V. Greičiuvienės, savanorystė senjorams suteikia ne tik galimybę padėti kitiems, bet ir prasmės jausmą, padeda kovoti su vienišumo jausmu. „Kiekvienam žmogui gyvenime svarbu jaustis reikalingam. Neretai išėjus į pensiją kasdienybėje atsiranda tuštuma - kyla klausimas, ką dabar daryti, kaip įprasminti savo laiką ir išnaudoti sukauptą gyvenimo patirtį. Savanorystė tampa puikia galimybe paįvairinti gyvenimą naujomis spalvomis. Ji ne tik leidžia padėti kitiems, bet ir suteikia prasmės, nes jaučiamės reikalingi, galintys dalytis savo žiniomis ir prisidėti prie bendruomenės“, - sako Vida Greičiuvienė.
Įsitraukimas į savanorystę gali išplėsti socialinį ratą, skatinti tarpmoterų ir tarpmatiškų ryšių kūrimą, o svarbiausia - padeda išsaugoti psichologinę ir fizinę gerovę. Tyrimai rodo, kad savanoriaujantys senjorai rečiau patiria depresijos simptomus, yra labiau motyvuoti ir išlaiko pozityvų požiūrį į ateitį. Be to, savanorystė turi ir tiesioginį teigiamą poveikį fizinei sveikatai: streso hormono kortizolio lygis mažėja dėl fizinio aktyvumo derinimo su malonia veikla.
Savanorystės įvairovė ir praktiniai pavyzdžiai Lietuvoje
Senjorų pasaulio komanda jau ilgą laiką į savo veiklą įtraukia savanorius senjorus, kurie padeda organizuoti renginius, rūpinasi komunikacija, marketingu ir kitais klausimais. „Vienu metu pastebėjome, kad norinčių savanoriauti buvo daugiau, nei turėjome veiklų. Būdavo, ateina pas mane moterys ir klausia: „Vida, ką mes galime daryti? Kur galime prisidėti?““ - prisimena ji. Iš to išsivadavo bendradarbiavimas su kitomis organizacijomis: kai kurie senjorai savanoriauja „Sidabrinėje linijoje“, kiti - globos įstaigoje „Senevita“, dar kiti - dramos teatre, ansamblyje „Lietuva“ prisijungiant prie vaikams skirto spektaklio „Pelėda Drulija“.
Tai rodo, kad vyresnio amžiaus žmonės gali prisidėti įvairiai: būti pagalba globos įstaigose, skatinti socialinį bendravimą, dalyvauti teatruose, organizuoti edukacijas ar vykti į renginius su vaikais. Net ir kaimynų šuniukų vedžiojimas gali būti savanorystės dalis, kai žmogus tiesiog padeda ir tuo pačiu mėgaujasi bendravimu. Savanorystė nėra vien grynai fizinis darbas - ji gali būti pokalbių, raštvedybos ar informacijos centro veiklos dalis, suteikianti pilnatvės jausmą be aukšto fizinio krūvio.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo padėjėjo profesija
Nuotolinė savanorystė ir jos privalumai
Nacionalinėje kontekste nuotolinė savanorystė tampa vis aktualesnė: ji leidžia vyresnio amžiaus žmonėms prisidėti prie visuomenės net ir neturint galimybių keliauti. Daiva Juodelienė iš Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ pabrėžia, kad laiko planavimas, pareigingumas, disciplina ir informacinių technologijų raštingumas yra pagrindiniai nuotolinės savanorystės veiksniai. „Nuotolinės savanorystės privalumas yra ir tai, kad šalia tavęs nestovi žmogus, mažiau kontroliuoja, pataria, turi daugiau laisvės saviraiškai“, - teigė ji. Nuotolinė savanorystė gali padidinti įsidarbinimo galimybes, nes į gyvenimo aprašymą galima įtraukti patirtį, o tai svarbu šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Taip pat pabrėžiama, kad nuotolinė savanorystė gali būti naudinga ir senjorams: ji leidžia išlikti aktyviems, suteikia galimybę paliesti naujas veiklas, susipažinti su naujomis technologijomis ir palaikyti socialinius ryšius, kuriais nuotoliniu būdu galima pasiekti net ir seniai nutolusias bendruomenes. Svarbu atidžiai rinktis veiklas, kurios atitinka asmeninius pomėgius ir fizines galimybes.
Savanorystės praktika Lietuvoje: organizacijos ir galimybės
Kauno kartų namai turi EST (Europos savanorių tarnybos) priimančiosios organizacijos statusą nuo 2004 m. Kartų namai siūlo savanorišką veiklą įvairaus amžiaus asmenims ir leidžia jiems pasirinkti, kada ir kaip savanoriauti: ilgalaikė, trumpalaikė ar vienkartinė veikla. Savanoriai gali bendrauti su senelių globos namų gyventojais, padėti rengti renginius, parodas, iškylas, vesti užsiėmimus, padėti jaunoms motinoms prižiūrėti vaikus, tvarkytis ar gaminti maistą. Savanoriams įprastai reikalingi tik asmens tapatybę įrodantys dokumentai ir sveikatos pažymėjimas; kai kuriose situacijose gali būti prašoma sudaryti sutartį ar praeiti pokalbį dėl pretendavimo į veiklą.
Taip pat paminėti konkretūs miestai ir klubai: Alytuje, Klaipėdoje, Vilniuje, Panevėžyje ir kt. - senjorų klubai siūlo mokymus, užsiėmimus (rankdarbius, smulkiosios motorikos užsiėmimus, edukacijas), kompiuterinio raštingumo mokymus bei kultūrinę veiklą. Per metus senjorų klubai jungia daugiau nei tūkstantį senjorų 57 miestuose visoje Lietuvoje: Alytuje, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, Palangoje ir daugybėje kitų miestų.
Savanoriai Kauno kartų namuose gali individualiai bendrauti su gyventojais, vesti paskaitas, organizuoti renginius, parodas, iškylas, padėti jaunoms motinoms prižiūrėti vaikus, padėti tvarkytis ar gaminti maistą. Kiekvienas savanoris instruktuojamas apie saugą ir sveikatą darbe, pasirašo sutartį ir laikosi vidaus tvarkos taisyklių. Savanoriai iš Europos ir Lietuvos Kauno kartų namuose turi daug erdvės kurti, įgyti patirties ir tobulėti. Kiekvienas savanoris prisideda prie organizacijos tobulėjimo bei naujų veiklos krypčių paieškos.
Taip pat skaitykite: Savanorystė socialiniame darbe: analizė
Kaip pradėti savanorystę senelių namuose
- Pradėkite nuo savo interesų ir galimybių įvertinimo: kuri veikla jums artima (bendrauti, veiklos organizavimas, pagalba su vaikais, pagalba senelių namuose ar kt.).
- Ieškokite vietinių organizacijų ir senjorų klubų, kurie priima savanorius ir suteikia apmokymą bei reikiamą informaciją.
- Pasiruoškite pokalbiui dėl savanorystės ir, jei reikia, užpildykite savanorystės formą bei pateikite reikalingus dokumentus.
Projektas, skirtas vyresniems nei 60 metų asmenims, siekia sumažinti vienišumą ir skatinti aktyvų senėjimą per savanorišką veiklą. Tikslas - pradėti 30 savanorių senjorų veiklą Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos apskrityse. Svarbu, kad visuomenė bei organizacijos kuria palankias sąlygas įsitraukti, adaptuotų aplinką ir vertintų senjorų indėlį. Kiekvienas žingsnis link aktyvesnio įsitraukimo - žingsnis link geresnės gyvenimo kokybės ir pilnatvės pojūčio.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kokie yra pagrindiniai savanoriavimo tipai? - Ilgalaikė, trumpalaikė ar vienkartinė veikla; taip pat nuotolinė savanorystė.
- Ar reikia specialių kvalifikacijų? - Dauguma veiklų nereikalauja specifinės kvalifikacijos; svarbiausia - laikas, nuoširdumas ir noras padėti.
- Kokios išlaidos gali būti kompensuojamos? - Dažnai minimalios išlaidos (pvz., kelionė), tačiau daugelis organizacijų kompensuoja savanorių išlaidas.
- Kokios galimybės mūsų mieste? - Savanoriavimo erdvė Kauno kartų namuose, senjorų klubuose ir kituose šaltiniuose visoje Lietuvoje.
Glaustas žvilgsnis į praktinę naudą senjorams ir bendruomenei
Aktyvus įsitraukimas į veiklas padeda senjorams išlaikyti socialinius ryšius, mažiausiai vienas iššūkių - socialinė izoliacija. Savanorystė - tai būdas ne tik padėti kitiems, bet ir išmokti naujų įgūdžių, rasti naujų pomėgių, susitikti su įvairiais žmonėmis ir pajusti savo indėlio prasmę. Be to, bendruomenė gauna galimybę įtraukti vyresnius žmones į savo veiklas, perduoti vertybes ir užtikrinti tęstinumą. Savanoriai gali tapti „jungiamąja“ grandimi tarp kartų, skatindami supratimą ir pagarbą vieni kitiems.
Jei domitės nuotoline savanoryste, verta sekti Lietuvos savanorių projektų pasiūlymus ir kreiptis į atitinkamas organizacijas. Nuotolinė savanorystė gali būti puikus būdas įsitvirtinti darbo rinkoje, o jos įgūdžiai kartais praverčia ir ateityje.
Pradėjus nuo mažų darbų, galima atrasti naujų pomėgių, sutikti nuostabių žmonių ir pajusti gyvenimo pilnatvę. Savanoris - tai bet kuris žmogus, skiriantis laiką, žinias, patirtį ir energiją darbui organizacijoje be finansinio atlygio. Savanorystė yra įrankis aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir prisidėti sprendžiant įvairias visuomenės problemas, įskaitant skurdą, nedarbą, sveikatą, švietimą ir aplinkosaugą. Tai taip pat galimybė pažinti save ir atskleisti gabumus, kurių anksčiau nepastebėjote.
Parengta informacija apie pasiekiamumą ir veiklos formatus
Projektai apima informavimą apie savanoriavimo galimybes Lietuvoje, įtraukiant vyresnius nei 60 metų asmenis, kurie patiria vienišumą, atskirtį ar netektį. Planuojama 3 apskrityse įdarbinti 30 savanorių senjorų, o bazė bus nuolatos papildoma. Savanorių veikla gali būti įgyvendinama per renginius, edukacijas, užsiėmimus ir kitas veiklas. Savanoriai gali būti skatinami įsitraukti į senjorų valdas, tokiu būdu kurdami aktyvią bendruomenę ir didindami tarpusavio supratimą.
Taip pat skaitykite: Panevėžio gyvūnų globos namai: prisidėk
tags: #savanoryste #seneliu #namuose