Savanorystė - savanoriškas dalyvavimas veikloje, kuri nukreipta į bendruomenės gerovę ir naudą visuomenei. Tai daugiau nei pagalba kitiems - tai galimybė įgyti žinių, tobulėti, atrasti savo stiprybes ar netgi gyvenimo pašaukimą. Įsitraukimas į prasmingą veiklą teikia džiaugsmo, didina savivertę ir pasitikėjimą savimi. Savanoriška veikla grindžiama asmens noru padėti, prisidėti prie pokyčių, dalytis savo laiku ir įgūdžiais be materialinio atlygio.
Socialinis darbas yra viena iš labiausiai žmonių gerovei skirtų profesijų, orientuota į socialinės atskirties mažinimą, pagalbos teikimą pažeidžiamoms visuomenės grupėms bei socialinio teisingumo užtikrinimą. Tačiau, kaip ir bet kuri sudėtinga bei atsakinga profesija, socialinis darbas reikalauja ne tik teorinių žinių, bet ir praktinės patirties, empatijos bei gebėjimo dirbti įvairiose sudėtingose situacijose. Savanorystė socialinių paslaugų srityje - tai galimybė tiesiogiai susidurti su socialinio darbo kasdienybe.
Savanorystės formos ir galimybės
Savanoriška veikla gali būti labai įvairių formų - savanoriška veikla ir savanoriška tarnyba, nacionalinė ir tarptautinė savanoriška veikla, trumpalaikė ir ilgalaikė. Kiekviena forma turi savų pranašumų, tad labai svarbu pasirinkti ne tik temą, bet ir formą, atitinkančią savanorio poreikius.
- Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - intensyvi 6 mėn. trukmės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai ne mažiau kaip 35-40 val./mėn. savanoriauja pasirinktoje akredituotoje priimančioje organizacijoje (PO), kartą per mėnesį susitinka su mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, įgyja patirties ir taiko ją praktikoje.
- Europos solidarumo korpusas - programa, suteikianti jauniems žmonėms galimybių tobulėti padedant kitiems; jauni žmonės (18-30 m.) gali dalyvauti tarptautiniuose savanorystės projektuose, kuriems programa kompensuoja su dalyvavimu susijusias išlaidas.
- Vietinė, trumpalaikė savanorystė dienos centruose, vaikų užimtumo veiklose, senjorų lankymo programose ar krizinių situacijų pagalboje.
Savanorystės sritys socialinių paslaugų sektoriuje
Socialinis darbas apima labai įvairias veiklas - nuo pagalbos senjorams ar žmonėms su negalia, iki vaikų užimtumo ar paramos krizę patiriantiems asmenims. Savanoriauti galima įvairiose srityse: vieni mato prasmę gyvūnų prieglaudose, kiti - rūšiuodami maistą sandėliuose, dar kiti - bendraudami su senjorais, vaikais ar žmonėmis turinčiais negalią.
Savanoriai, dirbantys socialinių paslaugų centruose, ne tik prisideda prie paramos teikimo, bet ir susipažįsta su įvairiomis socialinio darbo praktikos sritimis. Ši veikla apima įvairias sritis: nuo praktinės pagalbos (dokumentų tvarkymas, paramos paskirstymas, vaikų priežiūra ir t.t.) iki emocinės paramos (dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, bendravimas su klientais).
Taip pat skaitykite: Kas svarbu žinoti apie kompensacijas už darželį
Savanorių vaidmuo ir nauda praktikoje
Savanoriai tampa svarbia komandos dalimi, padedančia teikti paramą šeimoms ir asmenims, susiduriantiems su sunkumais. Savanorystė yra ne tik praktinis būdas padėti kitiems, bet ir svarbus įrankis, ugdantis socialinio darbo įgūdžius ir prisidedantis prie šios profesijos tobulėjimo. Savanoriai ugdo empatiją, gebėjimą dirbti komandoje, spręsti problemas ir reaguoti į sudėtingas situacijas.
Savanorystė ne tik atliepia socialiniam darbui, bet ir suteikia daug naudos pačiam savanoriui. Ji padeda ugdyti asmeninius įgūdžius, tokius kaip atsakomybė, komunikacija, gebėjimas įveikti stresą bei spręsti sudėtingas situacijas. Savanorystė suteikia galimybę išbandyti save įvairiose situacijose, patirti emocinius iššūkius ir ugdyti empatiją bei supratimą. Be to, savanorystė dažnai padeda jauniems žmonėms pasirinkti savo būsimą karjerą.
Praktinio mokymosi ir mentorystės svarba
Savanorė Emilija Eidukevičiūtė, pradėjusi savo savanorystės kelią Varėnos socialinių paslaugų centre, išbandė save įvairiose socialinio darbo veiklose. Emilijai padėjo susipažinti su socialiniu darbu jos kuratorė atvejo vadybininkė Inga Eidukevičienė. Savanorė turėjo galimybę tiesiogiai bendrauti su šeimomis, suprasti jų rūpesčius bei poreikius. Tai buvo ne tik praktinė pagalba, bet ir svarbi emocinė parama, kuri padėjo stiprinti pasitikėjimą savimi ir bendruomene.
Savanorės veikla apėmė ir praktinę pagalbą centro veikloje. Emilija padėjo prižiūrėti gėles, atvejo vadybos posėdžių metu prižiūrėti vaikus, tvarkyti bylas, ieškoti atvejo vadybininkei reikalingos informacijos susijusios su socialiniu darbu internetinėje erdvėje ir mokslinės literatūros. Savanorė kartu su kuratore organizavo paramą į krizines situacijas patekusioms moterims, auginančioms mažamečius vaikus. Bendradarbiaujant su Labdaros ir paramos fondu „Vilties liepsna“ buvo suteikta parama moterims ir vaikams, aprūpinant juos maisto papildais ir higienos priemonėmis moterims.
Darbo organizavimo pavyzdžiai ir reikalavimai
Savanoriais gali būti vyresni nei 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai. Savanoriauti Lietuvoje gali visi asmenys nuo 14 m. bet kurioje nepelno siekiančioje organizacijoje, kaip tai numatyta LR savanoriškos veiklos įstatyme. Kiekviena organizacija numato savanorių poreikį bei atitinkamą profilį, o susitikus gyvai derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklų apimtys, tvarkaraštis, komunikacija derinant abiejų šalių galimybes.
Taip pat skaitykite: Savanorių veiklos koordinavimo patirtis
Bendradarbiaudami ir į įstaigą priimdami savanorius siekiame skatinti jaunimo pilietinį aktyvumą, sudaryti sąlygas jauniems žmonėms išbandyti dominančias veiklas, tobulėti, susipažinti su ypatingais žmonėmis, pažinti negalios galimybes. Mūsų tikslas - siekti, kad savanorystės patirtis būtų įdomi, prasminga, kokybiška ir naudinga tiek savanoriui, tiek mūsų įstaigai.
Darbo krūviai ir tvarkaraščiai (pavyzdžiai)
| Veikla | Laikas | Rekomenduojamas laikas savanoriui |
|---|---|---|
| Dienos centro veikla | Darbo dienomis nuo 14 iki 18.30 val. | Bent 4,5 val. |
| Grupės paaugliams | Tris kartus per savaitę nuo 15 iki 18 val. | Bent 3 val. |
| Kasdienės pagalbinės veiklos (maisto gaminimas, apsipirkimas) | Kasdieni nuo 9 iki 16 val. | Bent 2 val. |
Partnerystė, tęstinumas ir visuomenės informuotumas
Tyrimais nustatyta, kad penktadaliui Lietuvos gyventojų vis dar trūksta informacijos apie savanorystės galimybes. Dauguma įsitraukia tik trumpam, o veikla neturi tęstinumo. Jei norime pokyčio, būtina kryptinga nevyriausybinių organizacijų, valstybės institucijų ir socialinių paslaugų darbuotojų partnerystė. Kiekviena nepelno siekianti organizacija gali pasirašyti dvišalę savanoriškos veiklos sutartį ir pasitelkti savanorius.
Iš patirties matyti, kad jaunimas dažniau renkasi savanorystę gerai žinomose organizacijose, kur rezultatas yra aiškiai matomas. Galima susisiekti su organizacijomis, kurios koordinuoja savanorius. Lietuvoje tam sukurtos specialios platformos, tokios kaip SAVA, Jaunimo savanoriška tarnyba ar Savanoriauk Vilniuje.
Statistika, tarptautinis kontekstas ir poveikis
Europos Sąjungoje savanoriška veikla plačiai pripažįstama kaip esminė darnaus vystymosi dalis, o jos reikšmė nuolat akcentuojama tarptautiniuose dokumentuose. Globali statistika rodo, kad pasaulyje nuolat savanoriauja apie 970 mln. žmonių, o jų indėlis vertinamas 335 mlrd. eurų. Tai prilygsta vienos didžiausių Europos valstybių - Vokietijos - metiniam biudžetui.
Tyrimai rodo, kad savanoriai patiria didesnį pasitenkinimą gyvenimu, jaučia mažesnį stresą, rečiau susiduria su depresijos simptomais ir ugdo pilietinį sąmoningumą. O ir darbdaviai vis dažniau savanorystės patirtį vertina kaip brandos ir atsakomybės ženklą. Europos Parlamentas ir Europos Komisija dar 2007 m. akcentavo savanoriškos veiklos svarbą.
Taip pat skaitykite: Savanorių Dienos Minėjimas
Kaip pradėti ir kur kreiptis
Jei norite savanoriauti, svarbiausia - rasti sritį, kuri būtų artima širdžiai. Kiekviena organizacija informuoja apie savo poreikius ir reikalavimus. Susitikus gyvai derinami abiejų pusių lūkesčiai: užduotys, veiklų apimtys, tvarkaraštis. Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) ir kitos programos teikia aiškią struktūrą ir mentorystę pradedantiesiems.
Kviečiame prisijungti savanorius į kasdienes veiklas, pavyzdžiui, kartu gaminti maistą, eiti apsipirkti, mokyti kompiuterinio raštingumo, gaminti ikonas, lieti žvakes, daug bendrauti ir padėti organizuoti stovyklas ar išvykas. Metų eigoje organizuojame įvairias šventes, renginius, akcijas, taip pat priimamės savanorius iš užsienio per Europos savanorių tarnybos ir Europos solidarumo korpuso projektus.
Kontaktai ir pavyzdžiai
Lietuvos zoologijos sodas kviečia savanorius prisidėti prie gamtos, biologinės įvairovės ir nykstančių gyvūnų rūšių išsaugojimo. Savanoriais gali būti vyresni nei 16 metų Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai esantys užsieniečiai. +370 687 94576, el. p.
Priekulės socialinių paslaugų centras yra akredituota jaunimo savanorius priimanti organizacija. 0 684 47408, el. p.
Kviečiame prisidėti prie socialinės pagalbos srityje veikiančių organizacijų: tapdami savanoriais, jūs prisidedate prie socialinės atskirties mažinimo, bendruomenės stiprinimo ir realių pokyčių žmonių gyvenimuose. Savanoriai yra svarbi mūsų organizacijos dalis.