Savanorystė Lietuvoje tampa vis populiaresniu reiškiniu, ypač tarp jaunimo. Lietuvos darbo birža, kartu su Jaunimo reikalų departamentu, įgyvendina projektą „Atrask save“, kuris skatina jaunimo įtraukimą į darbo rinką ir komandinį darbą per savanorišką veiklą. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias socialines garantijas turi savanoriai ir kaip Lietuvos darbo birža prisideda prie savanorystės skatinimo.
Savanorių Socialinės Garantijos
Lietuvoje įgyvendinant projektą „Atrask save“, savanoriauti kviečiami niekur nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai. Savanoriaudami jie gauna kompensacijas už maistą, kelionės išlaidas, būstą (jeigu vyksta į kitą miestą), kitoms veiklai reikalingoms priemonėms įsigyti ir jiems mokamas privalomas sveikatos draudimas.
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdrausti asmenys, kuriems taikomos socialinės garantijos:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m. gruodžio 31 d. įgytą stažą.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.).
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
Šios grupės asmenų privalomasis sveikatos draudimas yra finansuojamas valstybės lėšomis, kaip numatyta Sveikatos draudimo įstatyme.
Lietuvos Darbo Biržos Indėlis
Nuo projekto „Atrask save“ pradžios 2015 m. rugsėjį iki 2017 m. rugsėjo, savanorystę išbandė 403 Lietuvos darbo biržoje registruoti asmenys nuo 15 iki 29 metų ir 601 jaunuolis, neregistruotas biržoje.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Savanoriškos veiklos mentoriai projekte „Atrask save“ padeda jaunuoliams rasti savanorystės vietą ir lydi jaunuolį savanorystės metu, organizuojant individualius ar grupės susitikimus ir reflektuojant savanorystės patirtį.
Mentorė Eglė Ona Nikliauzaitė teigia, kad projekto „Atrask save“ dalyviai į savanorystę dažniausiai žiūri kaip į trumpalaikį procesą, tarpinę stotelę tarp švietimo įstaigos ir darbo, nors dažnai ji užsitęsia net ir iki 4 mėnesių. Savanorystės metu jie skatinami planuoti ateitį, galvoti, ką darys vėliau.
Mentorė Birutė Daugėlienė tvirtina, kad per pastaruosius metus jaunimui vis sunkiau įsipareigoti ilgalaikei veiklai, norisi daug ir greitai. „Todėl dirbdama su jaunais žmonėmis vis atkreipiu dėmesį į savanorystę kaip mokymosi procesą, kurio metu gali pažinti save, organizaciją, jos veiklą, žmones, patirti komandinio darbo atmosferą ir prisiimti savanoriui derančią atsakomybę“, - sako ji.
„Atrask save” projekte savanoriaujantys jaunuoliai įsipareigoja savanoriauti intensyviai (mažiausiai 4 val. per dieną, 80-100 val. per mėnesį), svarbu suplanuoti, kada vyks savanorystė ir to plano laikytis - tai ugdo įgūdį laikytis susitarimų, atsiranda disciplina.
Pasak B. Daugėlienės, yra atvejų, kai užsiimti savanoriška veikla pasirenka ir negalią turintys žmonės - tuomet veikla būna atitinkanti jų galimybes, skatinanti integraciją.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Statistika apie savanorius projekte "Atrask save"
| Metai | Darbo biržoje registruoti | Neregistruoti darbo biržoje | Iš viso |
|---|---|---|---|
| 2015-2017 | 403 | 601 | 1004 |
| Planuojama iki 2018 | 600 | 2000 | 2600 |
Kaip sakė E. O. Nikliauzaitė, dažnai jaunas žmogus sunkiai gali įvardinti, kas jam patinka ar kuri veiklos sritis yra labiau priimtina, nes tokiu atveju belieka spėlioti.
E. O. Nikliauzaitė sakė, kad stengiamasi išsiaiškinti, kuri sritis labiausiai domina jauną žmogų, taip pat kokius gebėjimus ar įgūdžius jis nori įgyti. Savanorystėje svarbus lygybės principas, vienose veiklose savanoris mokosi, o kitose padeda organizacijai naudodamasis jau turimais įgūdžiais ar žiniomis.
Visada padrąsinama išbandyti veiklą, kuri visada domino, tačiau nebuvo galimybės prie jos prisiliesti. Visada leidžiama savanoriams išsinagrinėti pasiūlymus patiems, pokalbio metu diskutuojame apie jų pasirinkimus. Jei jaunam žmogui trūksta socialinių įgūdžių, stengiamės jį nukreipti ten, kur turėtų bent kiek bendravimo su kitais žmonėmis.
Savanorių Patirtys ir Atsiliepimai
Savanoriai dalinasi savo patirtimi ir įžvalgomis apie savanorystės naudą:
- Neringa Sutkutė: Esu savanorė, nes aukodama savo pastangas ir laiką žinau, kad tai kažkam yra nepaprastai reikalinga. Jeigu gaučiau už tai pinigus, kokia būtų to prasmė?
- Rugilė Krušnaitė: Esu be galo laiminga, kad teko savanoriauti AMBC atvirose jaunimo erdvėse. Prieš ateidama į šį centrą buvau nedrąsi, nepasitikėjau savo jėgomis, o maždaug po pusės mėnesio savanorystės pasikeičiau - tapau daug drąsesnė, bendraudama su ten susirenkančiu jaunimu, centro darbuotojais.
- Ugnė Tartėnaitė: Kiekviena savanorystė atneša vis kitokios patirties ir įspūdžių, tačiau man kol kas labiausiai įstrigo savanorystė futbolo rungtynėse. Pabendravau su keliais žurnalistais, komentatoriais, tačiau svarbiausia buvo ta didelė motyvacijos dozė, kurią jie man davė.
- Ugnė Rickevičiūtė: Norėčiau tapti savanore, nes manau, kad ši patirtis praturtina žmogaus dvasines vertybes, praplečia pasaulėžiūrą, padeda susirasti bendraminčių, grūdina fiziškai, padeda įgyti gyvenimiškos patirties, kuri gali praversti ateityje.
- Goda Katkutė: Pati savanorystė man yra didelių ieškojimų ir atradimų kelionė, kuria leisdamasis nuolatos mokaisi bei aptinki savo gabumus, bendraminčius, tikslus, pašaukimą ir vietą bendruomenėje.
- Emilija Karaliūtė: Savanorystė suteikia labai daug patirties. Pagaliau supranti, kuriose srityse esi stiprus, o kokioje srityje nori tobulintis. Savanorystė leidžia išbandyti naujas veiklas, susipažinti su naujais ir įdomiais žmonėmis. Kai savanoriauju ne tik duodu, bet ir gaunu.
- Asta Levickaitė: Kodėl aš savanoriauju? Tai padeda man pažinti save, suprasti, ko aš noriu gyvenime, įkvepia geranoriškumo ir nebijojimo ištiesti pagalbos ranką kitiems. Savanoriaudama sutikau daug nuostabių žmonių.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio teigimu, savanorystė Lietuvoje daugiausia orientuojasi į jauną žmogų, todėl čia labai svarbus tampa mokymosi akcentas: „Be bendražmogiško vertybinio stuburo, savanoriaudamas jaunas žmogus įgyja vertingų socialinių įgūdžių, organizacinių gebėjimų nuo idėjos iki rezultato, lankstumo, empatijos, o kur dar įdomios pažintys ir bendrystės džiaugsmas su bendraminčiais.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Pasak jo, viskam reikia laiko. Profesionaliam požiūriui į savanorystę - taip pat. „Kuo labiausiai džiaugiuosi - kad ateina nauja darbdavių karta, kurie yra patys savanoriavę ir gerai supranta savanoriškos veiklos duodamą pridėtinę vertę jaunam žmogui“, - sakė viceministras E. Bingelis.
tags: #savanoris #socialines #garantijos #darbo #birza