PSO duomenimis, 1 iš 100 vaikų turi autizmo spektro sutrikimą. Autizmas yra įvairiapusis nervų sistemos vystymosi sutrikimas. Jis paveikia elgesį, bendravimą, įsitraukimą į įvairias veiklas. Visuomenėje dažnai klaidingai sakoma, kad tai liga. Iš tiesų taip nėra - smegenys pradeda kitaip vystytis dar vaisiui esant gimdoje.
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai raidos sutrikimas, pasireiškantis įvairiomis skirtingomis formomis. Dėl šios priežasties jis ir vadinamas spektru. ASS turinčio vaiko smegenys kitaip vystytis pradeda dar būnant mamos įsčiose, o gimusiam sutrikimo požymiai labai greitai išryškėja. Šis sutrikimas yra įgimtas, pirmieji požymiai įprastai išryškėja dar ankstyvoje vaikystėje. Vėliau, jeigu nieko nesiimama, simptomai stiprėja. Todėl svarbu laiku atpažinti šį sutrikimą ir imtis jį kontroliuoti.
Kas lemia autizmą?
Deja, mokslas vis dar neišsiaiškino tikslių autizmo priežasčių. Žinomas genetinis polinkis, bet manoma, kad įtakos gali turėti ir aplinkos veiksniai, virusai. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad 60-90 % autizmo atvejų nulemta genomo. Taigi, jeigu šeimoje vienas vaikas gimė turėdamas autizmo spektro sutrikimą, didesnė tikimybė, kad jį turės ir kitas - bet nebūtinai! Kiti artimi giminaičiai taip pat turi padidėjusią riziką susilaukti autizmą turinčio vaiko. Autizmo spektro sutrikimas susijęs su keliais skirtingais genais ir jų mutacijomis. Pastebėti keli išoriniai veiksniai, kurie didina autizmo riziką.
Visuomenėje klaidingai skelbiama, esą autizmo riziką didina ir tam tikros nėščiosios ar kūdikio vakcinos. Tai tėra mitas, neturintis jokio mokslinio pagrindo.
Ankstyvieji požymiai: kada kreiptis dėmesį
Pirmieji ankstyvieji autizmo požymiai gali būti pastebimi dar iki 24 mėn., kai kuriais atvejais - nuo 6 mėn. Įprastai specialistai autizmą diagnozuoja nuo 3 metų, nors ankstyvieji požymiai gali pasireikšti kur kas anksčiau. Tiesiog juos sunkiau pastebėti dėl natūralios vaiko raidos subtilybių.
Taip pat skaitykite: Viskas apie socialinę paramą autistams
Mažai tikėtina, kad kūdikiui pasireikš visi šie požymiai. Kaip jau minėta, nepamirškite, kad kiekvieno vaiko raida individuali ir nė vienas šių požymių savaime dar nereiškia sutrikimo. Tačiau jei kūdikiui ar vaikui būdingi kai kurie iš išvardytų požymių ir savybių arba raidos ypatumai skiriasi nuo kitų analogiško amžiaus kūdikių ir vaikų, svarbu pasikonsultuoti su vaiko raidos srityje dirbančiais specialistais.
6-12 mėn. požymiai
- Neigiamai, verksmingai ar apatiškai reaguoja į naujus žmones;
- Retai šypsosi kalbinamas ar kitose socialinėse situacijose;
- Nemėgsta žiūrėti į akis arba akių kontakto visai nėra;
- Sunkiau seka judančius daiktus akimis, perkelia dėmesį nuo daikto į žmogų ir atgal;
- Nereaguoja kviečiamas vardu;
- Nerodo susidomėjimo socialiniais žaidimais, tokiais kaip „kukū“;
- Nereaguoja į didelius garsus ar nepasuka galvos į juos ieškodamas garso šaltinio krypties;
- Pernelyg jautriai reaguoja į kai kuriuos garsus;
- Čiauška minimaliai ar visai nečiauška, o vokalizacijos neįvairios ir nenukreiptos į šeimos narius;
- Negeba pamėgdžioti ir atkartoti garsų, žodžių;
- Nenaudoja pirminių gestų, tokių kaip mojavimas ir rodymas;
- Nemėgdžioja kitų žmonių veiksmų;
- Nemėgsta būti liečiamas ar priglaustas;
- Dažnai naudoja neįprastus kūno judesius, tokius kaip plasnojimas ar lingavimas.
13-24 mėn. požymiai
- Nekalba arba kalba pavieniais žodžiais;
- Vaikšto ant kojų pirštų;
- Nevykdo elementarių vienos dalies žodinių paliepimų;
- Nemėgdžioja kitų naudojamų gestų, veiksmų ar veiklos.
2-3 metų požymiai
- Nekalbėti ar kalbėti tik pavieniais žodžiais;
- Nesidomėti bendraamžiais;
- Nevykdyti elementarių žodinių instrukcijų;
- Nesidomėti vaizduotės žaidimais;
- Su žaislais žaisti ne pagal paskirtį (juos rūšiuoti, rikiuoti);
- Norėti laikytis dienos ar veiklos rutinos ir jautriai reaguoti į pokyčius;
- Ypač jautriai reaguoti ar visai nereaguoti į tam tikrus garsus, kvapus, skonį ir kitus potyrius.
Jeigu vis dėlto įtariamas autizmas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju. Autizmas diagnozuojamas remiantis tam tikrų savybių rinkiniu, o ne atliekant biologinius tyrimus.
Diagnostika ir specialistai
Tik tinkami specialistai, tokie kaip psichologai, psichiatrai ar neurologai, gali tikslingai diagnozuoti autizmo spektro sutrikimą. Jie turi reikiamą išsilavinimą, patirtį ir žinias, norint atlikti išsamų vertinimą ir diagnozę. Pirmo vizito metu psichologai atlieka išsamius vertinimus. Psichologų rekomendacijomis yra grindžiamos individualiais paciento gebėjimais atsižvelgiant į pažinimo, elgsenos, emocinius bei mokymosi poreikius. Šios išsamios psichologų rekomendacijos bei jomis grįstas gydymo planas padeda specialistams, dirbantiems su autizmo sutrikimus turinčiais pacientais.
Specialistai, aiškindamiesi, ar vaikas turi raidos sutrikimą, priskirtiną autizmo spektro sutrikimams, išskiria keturias pagrindines vertinamas grupes: A, B, C ir D. Autizmas diagnozuojamas tuomet, kai vaikas turi 6 ir daugiau požymių iš visų keturių šių grupių.
Ar autizmas išgydomas? Ką daryti po diagnozės?
Autizmas nėra išgydomas, bet pritaikius specialią pagalbą vaikas gali sėkmingiau integruotis į visuomenę, palengvėja jo kasdienis gyvenimas, santykiai šeimoje ir su pačiu savimi. Tai leidžia vaikui būti geriau suprastam, saugiau jaustis. Įsiterpiant specialistams gyvenimas palengvėja visai šeimai. Dažniausiai reikalinga kompleksinė įvairių sričių specialistų - psichologų, pedagogų, logopedų, gydytojų - pagalba. Daug lemia pačių tėvų požiūris, nusiteikimas ir dedamos pastangos.
Taip pat skaitykite: pacientų ir slaugytojų bendravimas: šypsenos galia
Labai svarbu, kad Jūsų vaiką apžiūrėtų specialistas, kuris turi pakankamai kompetencijų bei patirties diagnozuojant bei gydant autizmo sutrikimus, nes tik šie specialistai gali pasiūlyti tinkamą gydymo planą.
Taikomi gydymo metodai
- Taikomoji elgesio analizė (ABA) - įrodymais grįstas mokymo metodas, padedantis kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui;
- Psichoterapija - padeda suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas;
- Ergoterapija - padeda įgyti kasdienio gyvenimo įgūdžių, sensorinės integracijos, socialinių įgūdžių ir darbo pritaikymo;
- Logopedija, specialusis ugdymas, socialinių įgūdžių treniruotės ir kt.
Gydymo proceso metu pacientams padedama išmokti suprasti bei valdyti jausmus tokius kaip nerimas ar nuotaikos sutrikimai, bei iš jų kylančius rimtas psichologines problemas.
Kodėl svarbi vėlyva autizmo diagnozė: ką norėčiau, kad žinotų mano šeima ir draugai
Kas svarbu šeimai ir visuomenei
Autistiški asmenys yra daugialypiai ir individualūs, turintys ir bendrų bruožų, ir išskirtinių gebėjimų bei sunkumų, todėl šis sutrikimas vadinamas spektru. Daugelis vis dar mano, kad ASS yra liga. Tačiau mokslininkai patvirtino, jog taip nėra.
Autizmo sutrikimą turintys žmonės nori būti mylimi, suprasti, išklausyti. Tik, skirtingai nei kitiems, autistiškiems vaikams sunku visa tai išreikšti ir suprasti kitus. Autistas gali nesuprasti sarkazmo, ironijos, jam sunku suprasti perkeltines žodžių reikšmes. Todėl jo reakcija gali būti neadekvati.
Dėl aplinkinių žinių ir tolerancijos stokos, dažnas autizmo spektro sutrikimą turintis vaikas visuomenėje yra vertinamas kritiškai. Sunkiausias išbandymas tuomet tenka tėvams. Dėl tokios patirties šeimos neretai renkasi atsiriboti nuo visuomenės.
Taip pat skaitykite: Pagalba Autizmo Atveju Lietuvoje
Norint pakeisti neigiamą visuomenės požiūrį, reikalingas švietimas ir kokybiškas vaikučių, turinčių nematomą negalią, integravimas į visuomenę: jų dalyvavimas bendrose veiklose ar renginiuose su šeimomis, jog aplinkiniai žmonės su laiku pradėtų kitaip vertinti, toleruoti, priprasti ir suprasti.
Praktiniai žingsniai tėvams
- Sekite vaiko raidą ir atkreipkite dėmesį į paminėtus požymius;
- Jeigu turite įtarimų, nedelsdami kreipkitės į vaiko raidą stebinčius specialistus;
- Gaukite vertinimą iš kompetentingų psichologų, neurologų ar psichiatrų;
- Pradėkite ankstyvąsias intervencijas ir kompleksinę pagalbą - kuo anksčiau, tuo geriau;
- Ieškokite paramos šeimai: grupių, organizacijų, švietimo ir socialinių paslaugų;
- Švieskite aplinkinius - pasakokite apie autizmą darželiuose, mokyklose, darbo vietose.
Statistika ir realybė Lietuvoje
Remiantis paskutiniais 2018 metų duomenimis, oficialiai Lietuvoje yra 2061 asmuo, kuriam yra nustatyta diagnozė iš autizmo grupės sutrikimų. Per paskutinius metus nustatyta 200 naujų atvejų, todėl visuomenėje pagalbos poreikis raidos sutrikimą turintiems vaikams sparčiai auga. Lietuvoje bent vienu autizmo spektro sutrikimu serga kas 70 vaikas.
Kai kuriems vaikams pasireiškia vystymosi regresija - kai viską atrodo gerai mokantis vaikas nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus. Kodėl taip vyksta, vis dar nėra aišku.
Viltis ir galimybės
Su tinkamu gydymu bei pagalba dalis turinčių autizmo sutrikimą gali nesunkiai atlikti kasdienines veiklas, puikiai įsilieti į mokyklos gyvenimą bei sėkmingai dirbti bei siekti karjeros. Išmokti gyventi su autizmo spektro sutrikimu ne tik galima, bet ir būtina. Pirmiausia, reikia priimti ir mylėti savo vaiką tokį, koks jis yra bei padėti jam pačiam išmokti gyventi su tuo.
Tiek Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“, tiek kitų organizacijų veikla, taip pat šviečiamosios kampanijos ir švietimas visuomenėje padeda mažinti stigmatizaciją, gerinti prieinamumą paslaugoms bei kurti palankesnę aplinką autizmo spektro sutrikimą turintiems žmonėms ir jų šeimoms.
| Amžiaus tarpsnis | Pagrindiniai požymiai |
|---|---|
| 6-12 mėn. | Mažas akių kontaktas, nevokalizuoja, nereaguoja į vardą, vengia prisilietimų, pasikartojantys judesiai |
| 13-24 mėn. | Vėluoja kalba, vaikšto ant pirštų, nemėgdžioja veiksmų, neatsako į paprastus žodinius nurodymus |
| 24-36 mėn. | Nemėgsta vaizduotės žaidimų, nesidomi bendraamžiais, laikosi rutinos, sensoriniai ypatumai |
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą arba registruodamiesi konsultacijai.