Socialinė Parama Autistams Lietuvoje: Viskas, Ką Turite Žinoti

Neįgalumo nustatymas vaikui, ypač turinčiam autizmo spektro sutrikimą (ASS), gali atrodyti bauginantis žingsnis. Tačiau svarbu suprasti, kad neįgalumas - tai ne nuosprendis, o galimybė gauti valstybės paramą, reikalingą specialistų pagalbą ir finansines išmokas, kurios gali ženkliai pagerinti vaiko ir jo šeimos gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje išsamiai aptariama neįgalumo nustatymo vaikui tvarka Lietuvoje, ypatumai autizmo atveju, reikalingi dokumentai, išmokos ir kitos svarbios detalės.

Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai ir neįgalumas?

Prieš gilinantis į neįgalumo nustatymo tvarką, svarbu atskirti du susijusius, bet skirtingus terminus: specialiuosius ugdymosi poreikius (SUP) ir neįgalumą.

Specialieji ugdymosi poreikiai - tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių. SUP nustatomi pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (PPT).

Neįgalumas - tai ilgalaikis fizinis, psichinis, intelektinis ar sensorinis (jutiminis) sutrikimas, kuris, sąveikaudamas su įvairiomis kliūtimis, gali trukdyti asmeniui visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime lygiai su kitais. Neįgalumą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nors vaikas, turintis SUP, nebūtinai turi neįgalumą, daugelis vaikų su ASS turi tiek SUP, tiek neįgalumą.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Kada verta kreiptis dėl neįgalumo nustatymo?

Sprendimas kreiptis dėl neįgalumo nustatymo vaikui su ASS priklauso nuo individualios situacijos ir sutrikimo sunkumo.

Neįgalumo nustatymo tvarka vaikui

Procesas susideda iš kelių pagrindinių etapų:

1. Kreipimasis į šeimos gydytoją: Pirmiausia reikia kreiptis į vaiko šeimos gydytoją, kuris įvertins vaiko sveikatos būklę ir išduos siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl neįgalumo lygio nustatymo.
2. Dokumentų rinkimas: Svarbu surinkti visus reikalingus dokumentus, įrodančius vaiko sveikatos būklę ir specialiuosius poreikius:
   • Šeimos gydytojo siuntimas į NDNT.
   • Medicininiai dokumentai: testų (pvz., CARS, DISC, WISC) medicininių tyrimų, konsultacijų, gydymo stacionare išrašų (forma Nr. 003/a), vaiko sveikatos istorijos (forma Nr.
   • Pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) pažyma (jei yra).
   • Darželio, mokyklos ar kitos įstaigos, kurią lanko (lankys) vaikas, charakteristika (jei yra).
3. Kreipimasis į NDNT: Surinkus visus reikalingus dokumentus, reikia kreiptis į NDNT dėl neįgalumo lygio nustatymo.
4. Vertinimas NDNT: NDNT specialistai įvertins vaiko sveikatos būklę, funkcionavimą ir dalyvumą, atsižvelgdami į pateiktus dokumentus ir pokalbį su vaiko atstovu. Nuo 2024 m. didesnę įtaką priimamam sprendimui turi Individualios pagalbos poreikio klausimynas, kurį užpildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) specialistai, po pokalbio su autistiško vaiko tėvais.
5. Sprendimo priėmimas: NDNT per 20 darbo dienų priima sprendimą dėl vaiko neįgalumo lygio (lengvas, vidutinis, sunkus) ir individualios pagalbos poreikio.
6. Sprendimo apskundimas (jei reikia): Jei nesutinkate su NDNT sprendimu, jį galima apskųsti per nustatytą terminą.

Ypatumai nustatant neįgalumą vaikams su autizmu

Nustatant neįgalumą vaikams su autizmu, svarbu atsižvelgti į keletą specifinių aspektų:

• Dalyvumo vertinimas: Svarbu pabrėžti, kad negalios nustatymo metu vertinamas ne tik medicininis sutrikimas (autizmo diagnozė), bet ir tai, kaip šis sutrikimas veikia vaiko galimybes dalyvauti kasdieniame gyvenime. Neleiskite tarnybos darbuotojui dėl negalios kylančius sunkumus vertinti tik kaip fizinius.
• Individualus požiūris: Kiekvieno vaiko su autizmu situacija yra unikali, todėl svarbu, kad vertinimas būtų individualus ir atsižvelgtų į konkrečius vaiko poreikius ir sunkumus.
• Tėvų vaidmuo: Tėvai yra svarbūs informacijos šaltiniai apie vaiko funkcionavimą ir poreikius, todėl jų nuomonė turėtų būti atsižvelgiama vertinimo metu.
• Klausimyno pildymas: Individualios pagalbos poreikio klausimynas, pildomas ANTA specialisto, turi didelę įtaką sprendimui dėl neįgalumo ir individualios pagalbos poreikio. Todėl svarbu atsakyti į klausimus išsamiai ir konkrečiai, pabrėžiant vaiko sunkumus ir poreikius.
• Kompetencija: Svarbu, kad negalią vertinantys specialistai turėtų pakankamai žinių apie autizmą ir gebėtų suprasti specifinius sunkumus, su kuriais susiduria vaikai su ASS ir jų šeimos.

Išmokos ir paslaugos vaikams su neįgalumu

Nustačius vaikui neįgalumą, šeima gali gauti įvairias išmokas ir paslaugas:

• Šalpos neįgalumo pensija: Mėnesinė išmoka, mokama vaikui su neįgalumu.
• Tikslinė kompensacija: Kompensacija, skirta specialiesiems vaiko poreikiams tenkinti (pvz., ugdymui, reabilitacijai, priežiūrai). Tikslinių kompensacijų bazės dydis (TKB): 114 Eur; nuo 2020 m.
• Slaugos išlaidų kompensacija: Kompensacija, skirta slaugos išlaidoms padengti.
• Reabilitacijos paslaugos: Vaikams su neįgalumu gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos. Dėl medicininės reabilitacijos paslaugų reikia kreiptis į reabilitologą su med.
• Techninės pagalbos priemonės: Vaikams su neįgalumu gali būti suteikiamos techninės pagalbos priemonės (pvz., vaikštynės, vežimėliai, specialūs baldai).
• Švietimo pagalba: Pagal ŠPT pažymą darželis, mokykla ar kita ugdymosi įstaiga, privalo teikti tam tikrą švietimo pagalbą, bet ji nėra griežtai apibrėžta (pvz., spec.
• Socialinės paslaugos: Vaikams su neįgalumu ir jų šeimoms gali būti teikiamos socialinės paslaugos (pvz., socialinė priežiūra, socialinė reabilitacija, dienos užimtumas).
• Lengvatos: Šeimoms, auginančioms vaikus su neįgalumu, gali būti taikomos įvairios lengvatos (pvz., lengvatinis apmokestinimas, lengvatos transportui). Jei esate dirbantis(-i), kreipkitės dėl lengvatų darbovietėje.

Individualios pagalbos poreikio klausimynas: kas tai ir kaip pasiruošti?

Nuo 2024 m. Individualios pagalbos poreikio klausimynas tapo svarbiu instrumentu nustatant neįgalumą vaikams su autizmu. Šis klausimynas yra pildomas ANTA specialisto pokalbio su vaiko atstovu metu. Klausimyno tikslas - įvertinti, kokios pagalbos vaikui reikia atliekant kasdienes užduotis, reikalavimus, bendraujant, judant, veikiant kitose jam svarbiose gyvenimo srityse.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Kaip pasiruošti klausimyno pildymui?

• Atsiminkite, kad kiekviena situacija individuali: Svarbu suprasti, kad kiekvieno vaiko su autizmu situacija yra unikali, todėl svarbu atsakyti į klausimus atsižvelgiant į konkrečius vaiko poreikius ir sunkumus.
• Būkite pasiruošę išsamiai atsakyti į klausimus: Vertintojas, vadovaudamasis metodinėmis rekomendacijomis, turi gebėti tinkamai užduoti klausimus, o vaiko atstovas išsamiai atsakyti, paaiškinti, kaip vaikas atlieka vieną ar kitą veiksmą.
• Pasiruoškite pavyzdžius: Apgalvokite konkrečius pavyzdžius, iliustruojančius vaiko sunkumus įvairiose situacijose.
• Būkite atviri ir sąžiningi: Svarbu atvirai ir sąžiningai pasidalinti informacija apie vaiko sunkumus ir poreikius.
• Nepamirškite apie stipriąsias puses: Nors svarbu pabrėžti vaiko sunkumus, nepamirškite paminėti ir jo stipriąsias puses bei gebėjimus.
• Neleiskite, kad vertintojas skubėtų: Turėkite omenyje, kad vertintojas jau nusprendžia: „Tai gerai, čia viskas gerai.“ Ta prasme gerai? Taigi, jūs nežinote mano vaiko - aš jį žinau… Aš dar galvoju, kaip atsakyčiau, bet už mane jau „atsako“. Arba aš kažkokį poreikį įvertinu septintuku, o man sako: „Tai gal mažesnis ten tas balas?“

Pokyčiai nuo 2024 m. ir ką svarbu žinoti

Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauja neįgalumo nustatymo tvarka, kuri palietė ir vaikus su autizmu.

• Didesnis dėmesys dalyvumui: Didesnis dėmesys skiriamas ne tik medicininiams sutrikimams, bet ir vaiko galimybėms dalyvauti kasdieniame gyvenime.
• Individualios pagalbos poreikio klausimynas: Šis klausimynas tapo svarbesniu instrumentu vertinant vaiko poreikius.
• Pagalbos koordinavimas: Atsirado naujovė - pagalbos koordinavimas. Vaiko atstovui sutikus, ANTA sudaromas pagalbos planas, kuriame nurodomi vaiko poreikiai techninėms pagalbos priemonėms, pagalbininkui specialistui, būsto pritaikymui ar kt. Šis planas perduodamas poreikius užtikrinančioms institucijoms, kurios susisiekia su vaiko atstovu ir organizuoja pagalbos teikimą, derina lūkesčius ir galimybes.
• Atsisakymas perteklinių tyrimų: Supaprastinta dokumentų pateikimo tvarka, atsisakyta perteklinių medicininių tyrimų, specialistų išvadų pateikimo. Pavyzdžiui, nereikia atlikti papildomų tyrimų ir pateikti jų rezultatų, jei asmens sveikatos būklė nepasikeitusi nuo paskutinio vertinimo, taip pat nereikia pateikti tyrimų rezultatų, pavyzdžiui, CARS skalės - pakanka vaiką gydančio gydytojo pateiktos informacijos apie tai, kad nustatytas nežymus, lengvas, vidutinis ar sunkus sutrikimas.
• Termino nustatymas: Asmenims, kuriems nėra prognozuojamas sveikatos būklės pagerėjimas, nustatant neįgalumo lygį, jo terminą siūloma nustatyti iki 18 metų sukakties dienos, t.y. netaikyti 1 ar 2 metų termino nustatymo.

Kritika ir iššūkiai

Nors nauja tvarka turėjo įnešti daugiau aiškumo ir objektyvumo, dalis tėvų, auginančių vaikus su autizmu, susiduria su iššūkiais:

• Subjektyvus vertinimas: Tėvai skundžiasi, jog vertintojai nesigilina į šeimos situaciją, nelaukia atsakymų, yra subjektyvūs, jiems trūksta žinių net ir apie patį autizmą.
• Nežinomybė: Tėvai jaučiasi nežinodami, ko tikėtis iš vertinimo proceso.
• Nepakankama specialistų kompetencija: Tėvai atkreipia dėmesį į tai, jog neretai ANTA darbuotojams trūksta žinių apie autizmą, kas iš dalies gali lemti kylančius iššūkius.
• Sistemos negebėjimas atliepti bendruomenės poreikius: Augant autistiškų asmenų skaičiui Lietuvoje, svarbu, kad tolygiai augtų ir ANTA vertintojų kompetencija autizmo srityje bei bendras sistemos gebėjimas atliepti mūsų bendruomenės poreikius.

Autizmo asociacijos vaidmuo

Lietuvos autizmo asociacija "Lietaus vaikai" aktyviai dalyvauja tobulinant neįgalumo nustatymo tvarką ir teikia pagalbą šeimoms, auginančioms vaikus su autizmu. Dažnai vyrauja neteisingas požiūris, kad dienos socialinė globa yra skirta tiems vaikams, kurie neturi tėvų. Vis tik dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vaikams, kurie turi tėvelius, o dienos centre gauna psichologo, ergoterapeuto konsultacijas, įvairias terapijas, jiems užtikrinamas užimtumas.

Pagalba tėvams

„Kai vaikai yra pas mus dienos centre, jaučiu, kad mes padedame ne tik jiems, tačiau suteikiame pagalbą ir tėvams. Tuo metu jie gali realizuoti save darbo rinkoje, susitvarkyti reikalus, nesijaudinti dėl vaiko, nes mes užtikriname saugumą, užimtumą ir darome viską, kad vaikas jaustųsi gerai. Tais atvejais, jei vaiką ištinka perkrova, ar matome, kad kažkas negerai - informuojame tėvus, palaikome ryšį ir po kiekvienos dienos pateikiame informaciją, kaip sekėsi, ką veikė, ką valgė, kokios buvo nuotaikos“, - pasakoja socialinė darbuotoja.

Socialinė globa ir reabilitacija

„Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Centre suaugusiems organizuojamos socialinės dirbtuvės, o vaikams teikiamos dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos. Taip pat vaikams organizuojami užsiėmimai ir neseniai įrengtame sensoriniame sodelyje“, - pristato asociacijos vadovė Beata Veselienė.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

„Dienos socialinė globa - tai kaip dienos centras vaikams. Lankantiems organizuojamas užimtumas, įvairių įgūdžių ugdymas, kūno judesio, dailės terapija, suteikiamos ergoterapeuto, ateityje ir logopedo, psichologo paslaugos. Šios paslaugos teikiamos kiekvieną dieną, vaikai dažniausiai būna pas mus nuo 14 iki 18 val. ir pagal savo individualų tvarkaraštį lankosi užsiėmimuose. Reguliarus lankymasis, nuosekli pagalba anksčiau ar vėliau duoda teigiamų rezultatų“, - supažindina A. Voronova.

B. Veselienė patikslina, kad šiuo metu yra laisvų vietų ir galima kreiptis dėl paslaugų gavimo: „Jei šeima nori gauti socialinės globos paslaugas, ji turi kreiptis į savo seniūniją, kur socialinis darbuotojas padės atlikti reikiamas procedūras: paruošti dokumentų paketą ir išsiųsti į savivaldybę. Priimame vaikus, turinčius psichosocialinę negalią, tai turi būti nurodyta dokumentuose. Tada su mumis susiekia savivaldybė ir sutvarkę visus dokumentus jau galime priimti vaiką lankyti dienos centrą.“

Socialinė reabilitacija nuo socialinės globos skiriasi tuo, kad tai trumpalaikė paslauga teikiama kartą per savaitę. „Norint gauti socialinės reabilitacijos paslaugą, reikia kreiptis tiesiai į mus ir pateikti tokius dokumentus: asmens tapatybės dokumento, neįgalumo pažymėjimo kopiją ir dokumentą, kuriame būtų nurodomas diagnozės kodas, taip pat tėvams arba vaiko globėjams reikia užpildyti prašymą gauti socialinės reabilitacijos paslaugas (SP8 formą) kurią esant poreikiui padeda užpildyti mūsų socialiniai darbuotojai. Gavę dokumentus, atliekame poreikio vertinimą ir paruošę visus dokumentus teikiame savivaldybei, kurie per posėdį priima sprendimą dėl paslaugų skyrimo, ir jei gauname teigiamą sprendimą - kviečiame tėvus pasirašyti sutartį ir pradedame teikti paslaugas“, - paaiškina B. Veselienė.

Kas vyksta centriuke?

„Kiekvienas vaikas, lankantis mūsų centrą, turi savo tvarkaraštį su individualiu dienos planu, kur suklijuotos kortelės, kokios veiklos jų laukia. Laikantis tos dienotvarkės yra dirbama su specialistais, būnama grupėje, kur vyksta įvairios veiklos: higienos įgūdžių stiprinimas, namų ruošos darbai, akademinių gebėjimų lavinimas, socialinių įgūdžių lavinimas, elgesio korekcijos, ekskursijos, filmų peržiūros ir kt.“, - pristato A. Voronova.

A. Voronova akcentuoja, kad naujam vaikui, pradėjus lankyti centrą, prašome tėvelių užpildyti sensorinę anketą, kad žinotume, su kokiais iššūkiais susiduria vaikas, klausiame kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką elgesiui. Pasitaiko, kad kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi pirmomis dienomis, tuomet paskirtas darbuotojas visą laiką būna su juo, kad palengvintų adaptacijos periodą ir tampa tarsi tiltu, kuris padeda bendrauti su kitais. Vėliau būna taip, kad vaikai taip pripranta prie tokio ritmo ir centro aplinkos, kad net ir atostogų metu nori lankytis centre.

„Komandoje intensyviai bendraujame, dalijamės laimėjimais - pasiekimais, atsižvelgiame į tai, kas nepavyksta. Nėra vieno gero metodo, sėkmingas darbas priklauso nuo asmeninio požiūrio į vaiką, nereikia priimti asmeniškai, jeigu kažkas nepasisekė, svarbu ieškoti kitokių būdų, kaip atrasti ryšį su vaiku. Esame orientuoti į individualizuotą priėjimą prie vaiko ir pagalbos jam suteikimą. Jeigu nepavyksta pasiekti rezultato taikantvieną metodą, kviečiame tėvus, bendraujame, stengiamės atrasti sąsajas, išlaikyti vienodumą ir kompleksiškai teikti pagalbą vaikui, pajungiant net ir mokyklą. Taikydami kompleksišką pagalbą, žiūrime ar keičiasi vaiko elgesys, emocinė būklė, vertiname, ar reikia kokių korekcijų.

El. paštas: Telefonas: +37065577960 Apmokėjimas: Privačios paslaugos apmokamos paslaugų gavėjų. Darbo laikaspirmadienis - sekmadienis nuo 7val. iki 18val. 48, ŠalčininkaiEl.

Techninės pagalbos priemonės (TPP) - bet koks žmonių su negalia naudojamas specialus ar standartinis gaminys, įrankis, įranga ar techninė sistema padedantys išvengti, kompensuoti, sumažinti arba pašalinti sutrikusių funkcijų įtaką sveikatos būklei, asmens savarankiškumui, ugdymuisi, darbinei veiklai.

Šeimoms, auginančios vaikus, kuriems nustatytas neįgalumo lygis. Šeima kreipiasi į TPNC dėl TPP kompensacijos skyrimo, pateikdama prašymą ir medicininį išrašą. Prašymą galima pateikti per SPIS. Gauna TPNC sprendimą dėl kompensacijos skyrimo (galioja 12 mėn.). Perka TPP, kurių įsigijimo dokumentus pateikia TPNC. Kompensacija pervedama per 1 mėn.

Jei jums reikia lentelėje nurodytų TPP, turite pateikti šeimos gydytojo medicininį išrašą, kuriame nurodyta, pagal kokį specialisto nustatytą konkrečios sensorinės sistemos konkretų sutrikimą priemonės yra reikalingos. Nustatytas maksimalus kompensacijos dydis kiekvienai priemonei sąraše.

Techninės pagalbos priemonės ir kompensacijos dydžiai:

Eil. Nr.	Pavadinimas
1.	Alternatyviosios ir komunikaciją palengvinančios priemonės (pvz., kalbiniai dialoginiai įtaisai (4 m, iki 500 Eur), tiesioginio bendravimo programinė įranga (2 m, iki 300 Eur), pažintinių funkcijų lavinimo programinė įranga (1 m, iki 220 Eur), alternatyvios komunikacijos programėlės prieiga (2 m, iki 100 Eur).
2.	Kompiuterių ir elektroninės įrangos įvesties ir išvesties įtaisai (pvz., pelės įtaisas (3 m, iki 300 Eur), klaviatūra (3 m, iki 300 Eur), kompiuterių valdymo svirtis (3 m, iki 1300 Eur), mobilus telefonas ar planšetinis (3 m, iki 200 Eur)).
3.	Pavojaus signalų, nurodymo, priminimo ir signalizavimo priemonės (pvz., išmanusis laikrodis (3 m, 130 Eur), laikmatis laiko planavimui (4 m, iki 55 Eur)
4.	Balansavimo priemonės (batutai (4 m, iki 300 Eur); balansavimo lentos ir (ar) balansavimo pagalvėlės,ir (ar) platformos, ir (ar) laipteliai (3 m, iki 300 Eur, skaičius neribojamas ); balansiniai ritiniai ir (ar) kamuoliai (3 m, iki 100 Eur - skaičius neribojamas); spyruokliavimo ir (ar) trepsėjimo įrenginiai (3 m, iki 300 Eur - skaičius neribojamas) aktyvumo sienelė (5 m, iki 400 Eur).
5.	Pasunkintos ir judesius varžančios (spaudžiančios) priemonės (antklodės ir (ar) užklotai, ir (ar) žaislai (3 m, iki 250 Eur, skaičius neribojamas); liemenės (3 m, iki 200 Eur - skaičius neribojamas), kojų it (ar) rankų svareliai (3 m, iki 60 Eur).
6.	Vaizdinės stimuliacijos priemonės ir (ar) nusiraminimo priemonės (pvz., šviesų projektoriai (5 m, iki 1000 Eur), šviesos lentos ir stalai (5 m, iki 500 Eur), smulki vaizdinė stimuliacija (3 m, iki 200 Eur)).
7.	Lietimo, taktilinė ir vibruojančios priemonės (pvz., veiklos lentos ir (ar) sienelės (4 m, iki 400 Eur), smulki skirtingų tekstūrų, paviršių, medžiagų, skirtų liesti, įranga ir (ar) kilimėliai, ir (ar) dėlionės (3 m, iki 200 Eur).
8.	Supimo priemonės (pvz., hamakai (4 m, iki 300 Eur), supynės (4 m, iki 300 Eur)).
9.	Masažuokliai ir vibruojantys įrenginiai (pvz., vibruojanti pagalvė (2 m, iki 35 Eur), masažinis krėslas ar kėdė (5 m, iki 500 Eur, stimuliuojančios burnos ertmę (2 m, iki 200 Eur).
10.	Garsą slopinančios ar skatinančios priemonės (pvz., ausinės (3 m, iki 50 Eur)., interaktyvus kubas ir grotuvas (5 m, iki 600 Eur)).

Šių sensorinių priemonių poreikį vaikui su negalia turi nustatyti gydytojas, todėl reikia pateikti išrašą iš asmens medicinos dokumentų. Dėl sensorinių priemonių kompensavimo reikia kreiptis į Techninės pagalbos neįgaliesiems centrą.

TPNC sprendimas dėl kompensacijos skyrimo galioja 12 mėn laikotarpį, per kurį artimieji minėtas priemones perka patys. TPNC pareiškėjui išmoka kompensaciją (priemonių įsigijimo išlaidas) per 1 mėnesį, pateikus dokumentus, patvirtinančius techninių pagalbos priemonių įsigijimą.

Dėl TPP, kurių kompensuojama suma 500 Eur ir didesnė, galima pateikti sąskaitą faktūrą su apmokėjimo termino atidėjimu. Atsiskaičius su TPP pardavėju, privaloma TPNC pateikti apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Dėl šių TPP galima kreiptis pakartotinai, nepasibaigus TPP naudojimo terminui, jei TPP visiškai nusidėvėjo ar neatitinka asmens poreikių: kalbinis dialoginis įtaisas, pelės įtaisas, kompiuterių valdymo svirtis, pasunkintos anktlodės ir (ar) užklotai, ir (ar) žaislai, pasunkintos liemenės, kepurės (šalmai).

Mes visada pasiruošę jums padėti! Mes stengiamės atmintinėse pateikti jums aktualią informaciją apie visas galimybes, priklausančias vaikus su raidos sutrikimais auginančioms šeimoms.

Kilo klausimų? O gal turite susijusios patirties?

tags: #socialine #sypsena #autistai