Autorius - „The New York Times“ žurnalistas - kiek daugiau nei vienerius metus (18 mėnesių) redakcijos užsakymu vykdė žurnalistinį projektą - stebėjo šešių iš anksto atrinktų itin senų niujorkiečių (trijų moterų ir trijų vyrų) gyvenimą iš arti, tuo pat metu rašydamas apie tai seriją straipsnių savo leidiniui. Jais remiantis ir gimė ši jautri, įžvalgi ir sąmojinga knyga. J.Lelandas ypač pabrėžia, kad vieneri metai senukų draugijoje labai daug ko išmokė jį patį ir gerokai pakeitė jo mąstymą, o kartu - ir gyvenimą. Lietuvių skaitytoją neabejotinai sudomins tai, kad vienas iš šešių senyvų knygos herojų - mums puikiai pažįstamas žymus menininkas, poetas, kino kūrėjas Jonas Mekas (1922-2019).
Apžvalga apie knygą ir jos temas
„Kaip aš praleidau metus su šešiais senoliais ir tapau labai, labai laimingas“ 2015 metais stebėjau šešis žmones, sulaukusius daugiau nei 85-erių. Maniau, kad panirsiu į senatvės sunkumus. Anaiptol. Iš jų gavau pamokas, pakeitusias mano gyvenimą. Tai buvo džiaugsmo, valios, ryžto, dėkingumo ir palankumo pamokos. Sužinojau, kaip atgauti fi zines ir dvasines jėgas, kodėl vyresni žmonės yra džiugesni už jaunuolius, kodėl net kalbėdami apie norą mirti jie verčia tave jaustis palaimingai. O svarbiausia - sovokiau: tam, kad išmoktume šias pamokas, nereikia laukti, kol pasensime,“ - sakė J.Lelandas. Kas gi nori pasenti?
Dažnai apmąstymai apie senatvę nustumiami šalin. Anzelmas Griunas, kiek perkopęs 60 metų, skatina skaitytojus sąmoningai patyrinėti savo senėjimą. „Žmogus sensta savaime. Tačiau ar senatvė bus laiminga, priklauso nuo jo paties. Šioje knygoje benediktinų vienuolis įtaigiai aprašo senatvės keliamus iššūkius - priėmimą, paleidimą, susitaikymą - ir atskleidžia juose slypinčias mūsų galimybes: išmokus pripažinti savo ribotumą, galima mokytis naujų dorybių: dėkingumo, kantrybės, švelnumo ir ramumo.“
Anzelmas Griunas (Anselm Grün) gimęs 1945 m., yra Miunsteršvarcacho benediktinų vienuolyno vienuolis ir administratorius. Jis laikomas vienu skaitomiausių šių dienų krikščioniškos literatūros autorių. Šio autoriaus knygos nagrinėja žmonių patiriamus sunkumus, analizuoja aktualius klausimus ir siūlo praktines dvasines gairėles. Senatvė - neišvengiamas gyvenimo etapas, kurį lydi įvairūs iššūkiai ir galimybės. Literatūra apie senatvę gali padėti geriau suprasti senėjimo procesą, priimti jį ir netgi atrasti naujų džiaugsmų. Šiame straipsnyje apžvelgiame kelias knygas, kurios gvildena senatvės klausimus įvairiais aspektais.
Popietės laikas. Mitai ir tiesa apie senatvę - E. Tombak knyga, kurioje remiamasi naujausiais moksliniais tyrimais. Ji gvildo temas apie sveiką mitybą, sveiką gyvenseną, mentalinę sveikatą, kartų santykius, finansinį stabilumą ir jaunystės kulto klausimus. Knygos pagrindinis tikslas - atkreipti dėmesį į senėjimo diskriminaciją ir skatinti keisti požiūrį, nes 2050-aisiais kas šeštas pasaulio gyventojas bus 65+ amžiaus. „Ar tuomet ir toliau sakysime, kad pasaulyje nėra vietos senukams?“ - klausia E. Tombak.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Senatvės iššūkiai ir galimybės per pasakas
Pasakose senatvė dažnai vaizduojama kaip iššūkių ir galimybių laikotarpis. Analitinė psichologija rodo, kad pasakos atspindi vidinę asmenybės raidą: reikia priimti senatvę, kad bręstume. Pavyzdžiui, lietuvių liaudies pasakų motyvuose „Lekiantis laivas“ senatvės bruožai susieti su vidiniais procesais: priėmimu, atsisveikinimu ir atnaujinimu. Laivas simbolizuoja gyvenimo kelionę ir gali būti suprantamas kaip dvasinis kelias iššūkiams įveikti; senatvė čia - arčiaujanti realybė, galinti atverti naujas ar platesnes perspektyvas.
Lietuvių pasakose dažnai matyti motyvai, kur senelis - išminčiaus archetipas, kuris teikia pagalbą ir veda jauną žmogų į brandos kelią. Jauniausias brolis pas senelį - duonos prašymas - simbolizuoja dvasinį maistą ir pripažinimą. Reikalavimai priimti senatvę dažnai atrodo paprasti, pvz., duona - ir tai kartais išveda į geresnę gyvenimo pabaigą ar supratimą apie save. Šią idėją palaiko ir psichologinės interpretacijos, kad įsiklausymas į pasakaose slypinčias pamokas gali padėti išgydyti vidinę įtampą ir baimę dėl senatvės.
Senatvė turi būti suprantama kaip kokybiškų pokyčių etapas, kuris reikalauja naujo požiūrio į laiką, energiją ir prioritetus. Laisvė ir ramybė, kurios atveria senatvė, gali būti laikomos dovanomis: svarbu atrasti pusiausvyrą, geranoriškumą, dėkingumą ir kūrybingą laiko leidimą. Ameninti turi būti įžvalūs ir drąsūs - kartais būtina patirti ir pyktį ar kartais liūdėti dėl praeities, kad toliau gyventi pilnu gyvenimu.
Tam tikslui - praktiniai pavyzdžiai iš knygų ir kūrinių
- „Popietės laikas. Mitai ir Tiesa apie Senatvę“ - knyga, kuri skatina įsigilinti į senėjimo mitus, rūpintis sveikata, finansiniu saugumu ir tarpusavio santykiais, prideda optimizmo apie ateities galimybes.
- Felicijos Taunytės Humoreskos apie Senatvę - vaizduoja lietuvišką pagyvenusių žmonių gyvenimo kasdienybę ir svarbiausius klausimus apie sveikatą, dvasinę ramybę ir gyvenimo džiaugsmą.
- Olego Michalevičiaus „Gyvenimo skonis“ - įrankiai, kaip atitolinti senatvę ir išmokti valdyti organizmą, suprasti miego svarbą ir naudą be brangių vaistų.
Šios knygos ir pasakojimai rodo, kad senatvė gali būti ne tik iššūkis, bet ir galimybių laikas: klestėti, mokytis, dalytis patirtimi ir atrasti naujų džiaugsmų per paprastus kasdienius darbus bei dvasiškai įvertinti savo gyvenimą. Analitinė psichologija siūlo priimti senatvę kaip įėjimą į vidinį dialogą, kuris gali padėti sukurti dar daugiau harmonijos ir ramybės.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į kultūrines nuostatas: visuomenė dažnai įsivaizduoja senėjimą kaip gėdą ar praradimą, o literatūra ir pasakojimai kviečia keisti šią nuostatą. Svarbu išmokti vertinti vyresnių žmonių išmintį, jų gebėjimą klausytis ir prisidėti prie bendruomenės, bei suvokti, kad senatvė gali būti laikotarpis, kai galima atidžiai įvertinti savo vertybes ir pasirinkti naujas gyvenimo kryptis.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Praktiniai įžvalgos skaitytojams
- Priimkite senatvę kaip natūralų gyvenimo etapą ir įsileiskite į savo kasdienybę ramybę bei dėkingumą.
- Ieškokite džiaugsmo paprastuose dalykuose: pomėgiuose, bendravime su artimaisiais, pagalbos teikime kitiems.
- Atsiradus transporto ar sveikatos sunkumų, raskite patarimų iš literatūros ir bendruomenės narių - šios patirtys gali būti vertingos.
Apibendrinant, geriausi romanai ir literatūros kūriniai apie senatvę mums atveria kelią į gilų supratimą, kaip galima išlaikyti džiaugsmą, ramią nuovoką ir užkrečiančią išmintį šiais gyvenimo metais. Nebūtina laukti arba tikėtis tobulų sąlygų - verta pradėti nuo mažų žingsnių: priimti save, vertinti patirtį, dalytis jausmais ir būti atviriems naujoms patirtims ne tik senstant, bet ir gyvensenai čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje