Žmogaus socialinės raidos indeksas (ŽSRI), angliškai Human Development Index (HDI), yra bendras rodiklis, pagal kurį matuojamas visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinis gyvenimo trukmės, raštingumo, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis. Pasaulyje HDI socialiniam valstybių išsivystymui nustatyti naudojamas nuo 1990 m., Lietuvoje - nuo 1994 metų.
HDI samprata ir reikšmė
HDI indeksas apskaičiuojamas skaičiais nuo 0 iki 1 (maksimalus rodiklis). Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index, toliau - HDI) mūsų šalis priskiriama labai išsivysčiusių šalių grupei. Šiais metais Tautų organizacija paskelbė HDI indeksą. Sudarant jį iš viso reitinguotos 189 (simtas aštuoniasdešimt devynios) valstybės.
Trijų pagrindinių rodiklių struktūra
Kiek aš suprantu, tas indeksas stovi tarsi ant trijų kojų, ir kažkuri viena kojytė gal stipresnė, kitos gal šiek tiek silpnesnės? - taip trumpai apibūdinama HDI sudėtis: indekso komponentai reiškia tris esmines dimensijas, kurios atspindi žmonių galimybes gyventi ilgai, būti išsilavinusiais ir turėti gerą pragyvenimo lygį.
1. Gyvenimo trukmė (sveikata)
Pirmoji indekso komponentė - gyvenimo trukmė. HDI skaičiavimui naudojama vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pabrėžtina, kad gyvenimo trukmės rodikliai būna labai svarbūs: „Iš tiesų parodo, ar šalis turi ... sąlygas siekti pažangos, ar joje yra galimybė sveikai gyventi“, - paaiškino dr. V.
Toli gražu ne taip sklandžiai atrodo mūsų sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. Jie patys silpniausi. „Pagal gyvenimo trukmę Lietuva jau yra arčiau tų vietų, iš kurių žmonės bėga“, - sutaria pašnekovai.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo biudžeto rodikliai
2. Išsilavinimas
Stipriausioji indekso komponentė yra išsilavinimas, kuris matuojamas dviem aspektais: kiek vidutiniškai metų mokėsi suaugę (25 metų ir vyresni) šalies gyventojai, ir antrasis: kiek vidutiniškai metų mokosi jaunimas. Dr. V. Karpuškienės nuomone, pagal švietimo rodiklius Lietuva galėtų būti kokioje 25-oje vietoje, nes švietimo potencialas yra labai stiprus.
HDI įtraukia rodiklius, susijusius su raštingumu ir vidutiniu išsilavinimo lygiu, nes išsilavinimas atspindi kvalifikaciją, žinias ir galimybes siekti pažangos: „HDI iš tiesų parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos“, - teigė dr. V.
3. Pragyvenimo lygis (ekonominis išsivystymas)
Pirmoji indekso komponentė - ekonominis išsivystymas yra matuojamas bendromis nacionalinėmis pajamomis, tenkančiomis vienam gyventojui, pakoreguojant pagal perkamąją galią. „Jeigu mes matuotume tik pagal šį rodiklį, Lietuva nebūtų 36-oje vietoje, o žemiau“, - teigė dr. V. Karpuškienė.
Apskritai, palyginti su kitais rodikliais, šis vertintinas kaip vidutinis. Ekonominės galimybės ir bendros nacionalinės pajamos (BNP vienam gyventojui) lemia šį indekso komponentą.
Indekso reikšmės klasifikacija
Visos Jungtinių Tautų Organizacijos šalys narės, kurių yra apie 190, suskirstytos į keturias kategorijas: pirmai kategorijai priklauso labai išsivysčiusių šalių grupė, antrai - išsivysčiusių šalių, trečiai - besivystančių šalių ir ketvirtai - silpnai išsivysčiusių šalių grupė. Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą šios klasifikacijos suteikia galimybę lyginti valstybes tarpusavyje.
Taip pat skaitykite: Rezervinis fondas: „Sodros“ perspektyvos
Pasaulio ir Lietuvos pavyzdžiai
Sudarant HDI reitingą iš viso reitinguotos 189 valstybės. Pirmają vietą reitinge užėmė Norvegija (0,953). Žemiausia vieta reitinge atiteko vakarų Afrikos valstybei Nigeriui (0,354).
| Šalis | Vidutinė mokymosi trukmė | Gyvenimo trukmė | BNP vienam gyventojui (≈) | HDI |
|---|---|---|---|---|
| Norvegija | ≈12 metai | ≈82 metų | ≈ 68 000 USD | 0,953 |
| Niger | ≈5 metai | ≈60 metų | ≈ 906 USD | 0,354 |
| Lietuva | ≈13 metų (kai kur nurodoma 14?; taip pat duomenyse minėtas 74,8 - tikėtina, kad tai klaida duomenyse) | ≈74,8 metai (duomenyse nurodyta netiksliai; realiai gyvenimo trukmė apie 74,8) | ≈ 28 314 USD | 0,858 (35 vieta naujausiame reitinge) |
Pagal žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. HDI) mūsų šalis priskiriama labai išsivysčiusių šalių grupei. Lietuva naujausiame reitinge užima 35 vietą (indeksas 0,858). Minėtai grupei Lietuva priklauso nuo pastarojo dešimtmečio pradžios. 2011 m. Lietuva užėmė 40 vietą tarp 187 valstybių ir pirmą kartą buvo priskirta prie itin aukšto socialinio lygio šalių.
HDI pokyčių priežastys ir diskusijos Lietuvoje
Kas lėmė tokį aukštą Lietuvos socialinio išsivystymo įvertinimą? Lietuvos socialinio išsivystymo vieta tarp kitų pasaulio šalių nustatoma pagal bendrą rodiklį, kuriuo matuojama visų pasaulio valstybių gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, raštingumo lygis, švietimo lygis ir pragyvenimo lygis - žmogaus socialinės raidos indeksą (angl. Human Development Index).
„HDI iš tiesų parodo, ar šalis turi ekonomines galimybes, kvalifikacijos, žinių, išsilavinimo galimybes ir sąlygas siekti pažangos, ar joje yra galimybė sveikai gyventi“, - paaiškino dr. V.
Mūsų šalį smukdo žemyn sveikatos ir gyvenimo trukmės rodikliai. O Lietuvos HDI aukštyn kelia gyventojų išsilavinimas. Stipriausioji indekso komponentė yra išsilavinimas, kuris matuojamas dviem aspektais: kiek vidutiniškai metų mokėsi suaugę (25 metų ir vyresni) šalies gyventojai, ir antrasis: kiek vidutiniškai metų mokosi jaunimas.
Taip pat skaitykite: Aplinkos poveikis sveikatai
2018 m. rugpjūčio antrojoje pusėje paskelbti naujausi tyrimai, kuriais nustatyta, kad Lietuva skursta dar labiau negu prieš metus, t. y. 2016 m. (naudotasi 2017 m. duomenimis). Remiantis šiais duomenimis, Lietuvoje skursta 23 procentai žmonių. Pašnekovė priminė, kad statistiniai skurdo rodikliai tiesiogiai priklauso nuo ekonomikos lygio ir gyventojų pajamų.
Politikos, sveikatos ir socialiniai veiksniai
Ar didinant minimaliąją algą pavyko išvengti skurdo, sumažinti nelygybę? Ne, per tuos metus skurdas ir nelygybė tik padidėjo. Aš jokiu būdu nesu prieš, kad būtų didinama minimalioji mėnesinė alga, tik kad minimaliosios algos didinimas greičiau yra politinis aktas, nesusietas su ekonomika.
Anot A. Brazausko, ypač opi alkoholizmo problema. Pakeitus alkoholio įsigijimo laiką Lietuvoje, kaimynai prekybos alkoholiniais gėrimais valandų nepakeitė. Tyrimus vykdo bendrovė „Baltijos tyrimai“. Jau buvo atliktos dvi apklausos, žiūrime, kaip keičiasi alkoholio vartojimas.
Iš pradžių tarsi buvo tokių abejonių dėl PSO skaičių, bet kyla klausimas, kas būtų kitaip, jei Lietuva nebūtų išskirta kaip labiausiai gerianti pasaulio šalis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos statistiką, Lietuva iš 180 šalių suvartoja daugiausia alkoholio vienam gyventojui. Tai, kad ji pripažinta statistiškai daugiausia gerianti šalis, mano manymu, yra gerai: šito skaičiaus fone rimtai susirūpinta dėl padėties, įvairių priemonių taikymo.
Skaidraus darbo užmokesčio direktyva: koks reglamentavimas siūlomas Lietuvoje?
Praktinė HDI reikšmė ir panaudojimas
Pagal šį indeksą sprendžiama apie socialinį žmogaus pragyvenimo lygį valstybėje. HDI koeficiento tyrimo nauda - suteikti koncentraciją į pagrindines žmonių gyvenimo dimensijas ir leisti lyginti šalis ne tik pagal ekonominius rodiklius, bet ir pagal švietimo bei sveikatos pasiekimus.
„Jeigu pažvelgsime į duomenis, statistiką ir tai, kas vyko per pastaruosius trejus ar ketverius metus, matysime, kad nuo 2008 m. minimalioji mėnesinė alga (MMA) padidėjo dvigubai. Ar didinant minimaliąją algą pavyko išvengti skurdo, sumažinti nelygybę? Ne, per tuos metus skurdas ir nelygybė tik padidėjo.“
Kaip pagerinti HDI rodiklius
Dr. V. Karpuškienė ir kiti ekspertai identifikuoja tris kryptis: pagerinti sveikatos rodiklius ir gyvenimo trukmę, išlaikyti ir stiprinti švietimo sistemą, bei nuosekliai stiprinti ekonominį pagrindą per darbo našumo augimą ir tvarų pajamų didinimą. „Galbūt kai ekonomika auga taip pat kaip darbo našumas, tai tada puiku, kad auga ir minimalioji mėnesinė alga“, - pažymi pašnekovė.
„Manau, kad su alkoholiu bus taip pat kaip su rūkymu: Lietuvoje rūkėme gana daug, dabar rūkėme nedaug. Tad po šio Pasaulio sveikatos organizacijos pranešimo, kai mes visi susirūpinome, ir valdžia taip pat, aš manau, kad praeis kokie penkeri-šešeri metai ir jau gersime mažiau.“
Konkrečios priemonės
- Pagerinti sveikatos apsaugos sistemą, mažinti sergamumą ir mirtingumą.
- Investuoti į švietimą, skatinti mokymosi trukmės ir kokybės augimą.
- Skatinti ekonominį augimą, didinti darbo našumą, o ne vien politinį minimalaus atlyginimo didinimą.
- Vykdyti prevencines programas dėl alkoholio ir kitų visuomenės sveikatos rizikų.
„Tik labai nedaug tereikia ir Lietuva bus pati geriausia šalis pasaulyje“, - optimistiškai apibendrino A. Brazauskas.