Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) aplinkos kokybei apibūdinti vartoja terminą „aplinkos sveikata“ (angl. environmental health). Tai fizinių, biologinių, socialinių ir psichosocialinių aplinkos veiksnių visuma, kuri lemia žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.
Kiekvieno žmogaus sveikata priklauso nuo:
- Gyvenimo būdo - 50 %
- Aplinkos - 20 %
- Paveldėjimo - 20 %
- Medicinos paslaugų - 10 %
Aplinka - sveikatos požiūriu yra apibrėžiama kaip visa tai, kas supa žmogų ir gali turėti įtakos sveikatai:
- Natūrali (oras, vanduo, klimatas, natūralūs maisto produktai)
- Dirbtinė (miestai, būstas, darbo sąlygos, mokymosi aplinka, kt.)
- Socialinė-ekonominė (išsilavinimas, materialiosios sąlygos, papročiai, religija, tradicijos, kt.)
Žmogaus sveikatai turi įtakos šie aplinkos veiksniai: fizikiniai (triukšmas, elektromagnetiniai laukai); cheminiai (pramoninė oro tarša ir žemės ūkio tarša cheminėmis medžiagomis); biologiniai (žiedadulkės, mikroorganizmai); socialiniai (nedarbas) ir kt.
Kai kurios visuomenės grupės, ypač vaikai, pagyvenę ar mažas pajamas turintys žmonės, yra stipriau nei kitos veikiamos kenksmingų gyvenamosios aplinkos veiksnių. Daugelis jų tiesiogiai susiję su būsto konstrukcijomis ir kokybe, kenksmingomis statybinėmis medžiagomis, netinkama įranga, patalpų dydžiu ir struktūra.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo užduotys ir vertinimas
PSO parengė ekologinės ligų naštos (ELN) vertinimo metodiką, kuri padeda įvertinti, kaip sveikatos sutrikimai (ligos, sužalojimai ar kitokios sveikatos būklės) yra susiję su gyvenamąja aplinka.
Pagal PSO, gyvenamąją aplinką sudaro keturi pagrindiniai komponentai:
- Namo ar gyvenamosios patalpos fizinė struktūra.
- Psichologinė, dvasinė, ekonominė žmogaus gyvenamosios aplinkos atmosfera.
- Gyvenamosios aplinkos infrastruktūra (artimos namo aplinkos sąlygos).
- Bendruomenė (žmonės ir tarnybos, esančios netolimoje namo aplinkoje).
Kiekvienas iš šių komponentų gali turėti tiesioginį ar netiesioginį poveikį fizinei, socialinei ar psichinei sveikatai, o šių faktorių kombinacija (dviejų ar daugiau) gali šį poveikį sustiprinti.
Oro Kokybė ir Jos Įtaka Sveikatai
Didžiausi atmosferos oro taršos šaltiniai:
- Transportas (virš 40 proc.)
- Energetika (apie 40 proc.)
- Pramonė (apie 20 proc.).
Kenksmingų medžiagų atsiradimas ore gali būti žmogaus negalavimo ar ligos priežastimi. Į orą patekusios kenksmingos medžiagos sukelia sveikatos sutrikimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo biudžeto rodikliai
Skatina kvėpavimo organų ligas, alergijų, piktybinių navikų atsiradimą, turi reikšmės nėštumo patologijos ir apsigimimų vystymuisi, trumpėja vidutinė gyvenimo trukmė.
Oro kokybės tyrimų duomenys atnaujinami kasdien. Oro užterštumo indeksas. Kaip elgtis, kad išvengtume žalingo poveikio sveikatai? OUI lygiai.
Oro tarša
Problemos ir Oro Taršos Mažinimo Priemonės
- Pasenusi šilumos tiekimo sistema
- Ūkinės veiklos
- Nepakankamai išvystyta viešojo transporto sistema
- Automobilių gausėjimas miestuose
- Gatvių dulkės, žolės ir atliekų deginimas
Sprendimas:
- ES lėšos oro taršai mažinti
- Biokuras, biodegalai
- Atsinaujinantys energijos ištekliai
- Švarus viešasis transportas
- Taršos integruotos prevencijos ir kontrolė (TIPK) leidimų išdavimų kontrolė.
Vandens Kokybė ir Įtaka Sveikatai
Vandens teršalai:
- Mineraliniai (smėlis, molis, šarmai, rūgštys, druskos)
- Organiniai (žmogaus išskyros, augalų liekanos, gyvūnų išskyros ir liekanos)
- Biologiniai (buitiniai nutekamieji vandenys)
- Kiti - sunkieji metalai, radioaktyvūs izotopai
80 % užkrečiamų ligų plinta per vandenį (PSO). Žmogaus ūkinė veikla - netinkamas trąšų naudojimas, mėšlidžių įranga, iestų nuotekos.
Taip pat skaitykite: Rezervinis fondas: „Sodros“ perspektyvos
Vandens kokybė ir jos valdymas. Vandensaugos tikslai. Atliekų tvarkymas. Tačiau. Urbanizacija. Tausojantis vartojimas. Geriamojo vandens kokybės kontrolė. Geriamas vanduo. Lietuvos problemos.
Triukšmas ir Jo Poveikis Sveikatai
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas.
PSO duomenimis, Europoje kasmet 4,8 mirčių nuo miokardo infarkto ir 30,1 mirčių nuo išeminės širdies ligos, tenkančių 100 000 gyventojų, yra priskiriama eismo triukšmo padariniams.
Pagrindiniai triukšmo valdymo principai. Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės. Triukšmo prevencija ir mažinimas.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo:
- Transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas.
- Būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas.
- Galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 dB(A) ir maksimalus 45 dB(A) garso lygiai nakties metu (22-6 val.); ekvivalentinis 40 dB(A) ir maksimalus 50 dB(A) garso lygiai vakaro metu (18-22 val.); ekvivalentinis 45 dB(A) ir maksimalus 55 dB(A) garso lygiai dienos metu (6-18 val.).
Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių pastatų garso klasė, projektuojama užsakovo pageidavimu, - ne žemesnė kaip E. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, patalpų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes nei taikomas E garso klasei (jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama).
Elektromagnetinė (EM) Spinduliuotė ir Jos Poveikis Sveikatai
Dirbtiniai EM spinduliuotės šaltiniai. Buitinių prietaisų elektromagnetinė spinduliuotė. Elektromagnetinis lauko poveikis ir jo priklausomybė nuo lauko stiprumo. EM spinduliuotės poveikis sveikatai. Elektromagnetinio lauko labiausiai pažeidžiami organai. Jonizuojanti ir nejonizuojanti spnduliuotė.
Kiti Svarbūs Aplinkos Veiksniai
Dirvožemis. Aplinkos būklės rodikliai. Maisto saugos užtikrinimas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veiklos sritys. Vykdant maisto kontrolę svarbu. Maisto ženklinimas. Maisto produktų ženklinimas. Maisto saugos strategija - nuo ūkio iki stalo. Maistas. Ekologiški maisto produktai. Klimato kaitos poveikis sveikatai. Klimato kaitos poveikis. Socialiniai sveikatą veikiantys veiksniai. Socialinė ekonominė padėtis. Socialinė nelygybė/atskirtis. Neturtas. Darbas. Socialinė parama. Migracija. Politinė situacija.
Gyvenamųjų Patalpų Mikroklimatas
Gyvenamųjų patalpų (būsto) mikroklimatas - tai patalpų oro temperatūros, temperatūrų skirtumai, santykinės oro drėgmės ir oro judėjimo greičio derinys.
Lietuvos higienos norma HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18-22 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė - 35-60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05-0,15 m/s. Šiltuoju metų laikotarpiu oro temperatūra turėtų būti 18-28 laipsniai, santykinė oro drėgmė -35-65 procentai, oro judėjimo greitis - 0,15-0,25 m/s. Svarbu, kad per parą šie mikroklimato rodikliai žymiai nesvyruotų, nes tai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šaltis
Žema patalpų temperatūra yra bendras būsto energijos neefektyvumo, parastos socialinės ir ekonominės padėties, didelių patalpų šildymo kainų bendras rezultatas. Ilgas buvimas šaltose patalpose gali lemti didesnę mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų riziką.
Šaltuoju metų laiku Europoje kasmet yra užfiksuojama 38 200 mirčių, susijusių su žema oro temperatūra patalpose, kas sudaro 12,8 atvejo, tenkančio 100 000 gyventojų.
Siekiant užtikrinti optimalią gyvenamųjų patalpų temperatūrą, statant naujus būstus jie turi būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad atitiktų energijos vartojimo efektyvumo standartus, taip pat būtų tinkamai įrengtas šildymas ir ventiliacija. Egzistuojantiems būstams yra du galimi sprendimai - finansinės subsidijos namų ūkiui, kuris turi sunkumų apmokėdamas energijos išlaidas, reikalingas palaikyti tinkamą temperatūrą, ir energijos vartojimo efektyvumo kėlimas (papildoma izoliacija ir efektyvios šildymo ir ventiliacijos sąlygos). Pirmas yra trumpalaikis sprendimas, bet būtinas, kad apsaugotų sveikatą, tuo metu, kai antras galutinai išspręs problemą.
Drėgmė ir Pelėsis
Oro kokybė patalpose yra ypač svarbus veiksnys, darantis įtaką žmogaus sveikatai. PSO duomenimis, maždaug 20-30 proc. namų ūkių Europos regione turi problemų dėl patalpų drėgmės ir pelėsio. Patalpose, kuriose yra žema temperatūra, dažniausiai būna drėgna. Ant drėgnų paviršių atsiranda pelėsis, kurio žuvusios ląstelės išskiria nemalonų kvapą, o patalpų ore skraidančios sporos gali sukelti įvairias alergines ir kitas kvėpavimo takų ligas. Didžioji dalis susirgimų bronchine astma tarp vaikų yra susijusi su gyvenimu drėgnuose ir nuo pelėsio neapsaugotuose būstuose.
Ekonomiškai sunkiai besiverčiantys žmonės dažnai turi mažiau galimybių pagerinti savo būsto sąlygas, kurios veikia ne tik jų fizinę bet ir psichinę sveikatą. Toks poveikis psichinei sveikatai yra netgi didesnis, tačiau rečiau ir sunkiau nustatomas.
Drėgmės ir pelėsio atsiradimo priežastys siejamos su būsto projektu, statyba, pastato naudojimu. Geras projektas ir derama statyba gali neleisti atsirasti šioms problemoms. Šiuolaikiškas remontas, vandentiekio ir kanalizacijos sistemų priežiūra, gedimų pašalinimas laiku padeda išlaikyti geresnės būklės būstą. Gyventojų informavimas, kaip ir kada atsiranda drėgmė ir kaip tinkamai vėdinti patalpas, gali sumažinti drėgmės padidėjimo galimybę ir taip padėti išvengti sveikatos sutrikimų.
Nelaimingi Atsitikimai Namuose
Nelaimingi atsitikimai namuose varijuoja nuo smulkių įsipjovimų ar sumušimų, sulaužytų kaulų ar nudegimų ir nusiplikymų iki kritimų, skendimų ir net mirties. PSO duomenimis, Europos regione kasmet yra užfiksuojama 7500 mirčių nuo nelaimingų atsitikimų buityje. Didžiąją jų dalį sudaro apsinuodijimai anglies monoksidu (CO), liaudyje vadinamu smalkėmis (0,9 atvejų, tenkančių 100 000 gyventojų), dėl to, kad namuose nėra smalkių detektorių. Lietuvoje, Higienos instituto duomenimis, 2014 metais buvo užfiksuoti 72 mirties atvejai apsinuodijus nuodingomis dujomis, garais, anglies monoksidu (CO).
Efektyvios gyvenamųjų patalpų oro teršalų mažinimo priemonės gali būti maisto gamybai naudojamų krosnių keitimas į orkaites, pakankamas patalpų vėdinimas ir švaresnio kuro būstui apšildyti naudojimas.
Tinkamai suprojektavus gyvenamąjį būstą, tinkamai sumontavus dūmų detektorius, įrengus apsaugas languose, balkonuose, aptvėrus baseinus, laiptus apsaugojus turėklais, sumontavus smalkių detektorių, daugelio pavojų namuose galima būtų išvengti.
Gatvės Triukšmas
Triukšmas gali sukelti stresą, lydimą fizinių ir psichologinių negalavimų, kurie neigiamai veikia nervų, virškinimo, imuninę, širdies ir kraujagyslių sistemas.
PSO duomenimis, Europoje kasmet 4,8 mirčių nuo miokardo infarkto ir 30,1 mirčių nuo išeminės širdies ligos, tenkančių 100 000 gyventojų, yra priskiriama eismo triukšmo padariniams.
Galimos trys veiksmų kryptys, leidžiančios apsaugoti gyventojus nuo transporto sukeliamo triukšmo:
- Transporto priemonių sukeliamo triukšmo mažinimas.
- Būsto konstrukcijos ar jo elementų pakeitimas.
- Galimybės triukšmui patekti į gyvenamąsias patalpas mažinimas statant triukšmo užtvaras ir tinkamai planuojant miesto infrastruktūrą.
Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Lietuvoje turi atitikti Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ reikalavimus. Gyvenamosiose patalpose leidžiamas ekvivalentinis 35 dB(A) ir maksimalus 45 dB(A) garso lygiai nakties metu (22-6 val.); ekvivalentinis 40 dB(A) ir maksimalus 50 dB(A) garso lygiai vakaro metu (18-22 val.); ekvivalentinis 45 dB(A) ir maksimalus 55 dB(A) garso lygiai dienos metu (6-18 val.). Gerą garso izoliaciją pastatuose turi garantuoti projektuotojai ir statybininkai. Naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, sublokuotų gyvenamųjų pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Vienbučių pastatų garso klasė, projektuojama užsakovo pageidavimu, - ne žemesnė kaip E. Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų, kai atliekami statybos darbai, susiję su atitvarų konstrukciniais pakeitimais, patalpų bei gretimai esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi atitikti ne žemesnes atitinkamų rodiklių vertes nei taikomas E garso klasei (jei pastato ar jo atskirų patalpų paskirtis nekeičiama).
Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Jolanta Rybalko
Informacija iš: Image: FreeDigitalPhotos.net
tags: #pagrindiniu #rodikliu #priklausomybe #nuo #aplinkos #veiksniu