Paskutiniame laikotarpyje viešojoje erdvėje girdėti įvairūs nuomonių deriniai dėl partnerystės instituto ryšio su konstitucine šeimos samprata. Nuorodų į partnerystės institutą galima rasti Civiliniame Kodekse nuo 2000 metų, tačiau CK 3.229 str. šią sąvoką įvardija dvejopai: tiek kaip „registruotą partnerystę“ šeimos teisės srityje, tiek kaip rašytinę sutartį dėl tam tikros jungtinės veiklos. Taigi CK laikomas partnerystės suvokimu tiek šeimos teisėje, tiek prievolių teisėje.
Tačiau šio trumpo komentaro tikslas - kelti klausimą apie registruotos partnerystės instituto konstitucinumą, kai jis vadinamas šeimos instituto dalimi (kai partneriai neaugina vaikų). Prieš atsakant į šį klausimą, būtina peržvelgti Konstitucijos 38 straipsnį, kurį laikome pagrindiniu mūsų šeimos sampratos šaltiniu. Šeima įtvirtinta kaip visuomenės ir valstybės pagrindas, o jos nariai turi teises ir pareigas vienas kitam, teisę į bendro gyvenimo privatumą, bei teisę į vienas kito teisių ir pareigų paveldėjimą.
Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti du šeimos atsiradimo pagrindai: 1) santuoka, sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu, ir 2) motinystė, tėvystė ir vaikystė (neatsižvelgiant į santuokos sudarymą ir į tai, ar su vaikais gyvena abu tėvai). Konstitucinis Teismas 2011 m. nutarime aiškina, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama tarpusavio atsakomybe, emociniu prieraišumu, pagalba ir savanorišku prisiėmimu teisių ir pareigų, tačiau visgi susijusi su vyro ir moters bendru gyvenimu. Taigi, konstitucinė šeimos samprata, atsižvelgiant į teisinę praktiką, šiuo metu įvardija tik santuoką kaip vieną iš pagrindinių jos sutarties formų.
Nepaisant to, egzistuoja keliArgumentai, dėl kurių registruotos partnerystės institutas gali būti laikomas konstituciškai įmanomu papildymu šeimos instituciškai: 1) daugelio Europos valstybių praktika ir ES teismų jurisprudencija registruotos partnerystės traktavimas kaip šeimos santykių formą; 2) Konstitucija nėra įtvirtinusi visų galimų šeimos atsiradimo pagrindų ordinarinėje teisėje, todėl galima laikyti registruotą partnerystę vienu iš teisiniu reguliavimu įtvirtintų santykių. Tačiau trečiasis argumentas rodo, kad demokratinė valstybė turi gerbti privatų gyvenimą ir ne kištis ten, kur nepakenkiamos teisinės vertybės, išskyrus grėsmes teisėms ar konstitucinėms vertybėms.
Tačiau kyla rizika, kad per platus konstitucinės šeimos sampratos aiškinimas gali peržengti į ordinarinės teisės reguliavimo ribas ir kilti konfliktų su CK ir kitais įstatymais. Todėl galima teigti, jog, remiantis Konstitucijos 38 str. 2 d. ir 39 str. 1 d., konstitucinė šeimos samprata vis dar daugiausia siejama su santuoka; registruotos partnerystės institutas kelia klausimus dėl jo laikymo konstitucinėje šeimos sampratoje, ypač kai partneriai neturi bendrų vaikų.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Kontekste svarbu paminėti, kad tyrimai rodo visuomenės požiūrio į šeimą įvairovę: dalis žmonių laiko nesusituokus gyvenančias poras šeima, o teisės doktrinoje vis dar dominuoja tradicinis santuokos modelio aiškinimas. Tai kelia iššūkius teisiniam reguliavimui ir tikslų suderinimui su konstituciniu pagrindu.
Atsižvelgiant į aptartas nuostatas, kyla klausimas dėl Civilinio Kodekso blanketinių nuorodų į registruotą partnerystę bei jos sąsajos su šeimos teise konstituciniu aspektu. Praktikoje gali būti svarbu atskirti šeimos teisinį reguliavimą nuo civilinių sutarčių reglamentavimo, kad būtų išvengta interpretacinių konfliktų tarp Konstitucijos 38 str. ir CK nuostatų. Taigi, formuluojant teisinę poziciją, svarbu laikytis teorinės pozicijos, jog šiuo metu Konstitucijoje įtvirtinta tik viena šeimos sutarties forma - santuoka, o registruotos partnerystės institutas gali būti laikomas papildomu teisiniu mechanizmu, kuris turi būti tiksliai sureguliuotas įstatymu, siekiant išvengti interpretacijos prielaidų.
- Konstitucijos pagrindai: šeimos samprata kaip visuomenės ir valstybės pagrindas (38 str. 1 d.).
- Santuoka kaip vienintelė konstitucinė šeimos sutarties forma (38 str. 2 d., 3 d.).
- Tėvystė, motinystė ir vaikystė kaip papildomi šeimos atsiradimo pagrindai (38 str. 2 d.).
- Privatumas ir teisės į slaptumą šeimos narių požiūriu (22 str. 4 d., 31 str. 3 d.).
- Teisės į paveldėjimą ir pareigų paveldėjimo aspektai (146 str.).
- Teismo praktika: Konstitucinis Teismas 2011 m. nutarimas - konstitucinė šeimos samprata grindžiama tarpusavio santykiais, bet kilusi iš vyro ir moters bendro gyvenimo.
Taigi, nors registruota partnerystė turi teisinių apibrėžimų CK ir kituose įstatymuose, jos įtvirtinimas kaip konstitucinės šeimos sampratos dalis kelia diskusijas dėl tikrojo teisės principų atitikimo. Ši studija skatina dialogą apie tai, kaip konstitucinės vertybės gali būti suderintos su civiline teise, siekiant užtikrinti šeimos teisės reguliavimo skaidrumą, lygiateisiškumą ir socialinį veiksmingumą.
Teisiniai aspektai ir praktinės pasekmės
LR Civilinis kodeksas reglamentuoja asmens turtinius ir neturtinius santykius, įskaitant šeimos santykius (CK 1.1). Tačiau CK 3.229 str. šiuo metu nėra įsigaliojęs, o blanketinės nuorodos į partnerystę gali būti sąlyginės. Praktikoje klausimas, kaip registruota partnerystė įtakoja asmenų teises ir pareigas, lieka svarbus teisės aiškinimo tema.
Teisinės pasekmės gali būti tokios:
Taip pat skaitykite: Socialinių medijų marketingo analizė
- isharmonizavimas tarp santuokos reglamentavimo ir registruotos partnerystės teisinio statuso;
- privatumo ir šeimos apsaugos įstatymų taikymas, kai partneriai neturi vaikų;
- suderinamumo su Konstitucijos 38 str. ir 22 str. 4 d. bei 31 str. 3 d. reikalavimas;
- galimi teisiniai ginčai dėl paveldėjimo, teisių į turtą ir atsakomybės už šeimos narių poreikius.
Aptartoji diskusija rodo, jog būtina išplėsti diskusiją apie konstitucinės šeimos sampratos ribas ir galimą registruotos partnerystės įtraukimą į konstitucinį teisinį reguliavimą per tiksliai suformuluotas teisės normas.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų poilsio laikas
tags: #rizikos #seima #pervadinta