Rimvydas Jasinavičius pensijų fondai apžvalga: situacijos įvertinimas Lietuvoje

Praėjusių metų birželio duomenimis, Lietuvoje antroje pakopoje dalyvavo 1,4 mln. kaupė aktyviai, t. y. mokėjo įmokas, rodo Lietuvos banko rengiama apžvalga. Iš viso Lietuvoje veikia 54 pensijų fondai, valdomi 6 pensijų kaupimo bendrovių. Tad kokius besitraukiančių skaičius jos fiksavo per pirmąsias sausio savaites?

Apžvalgos pagrindai ir pirmieji ženklai rinkoje

„Allianz“: kreipėsi beveik 7 proc. klientų. Tai sužinoti nėra paprasta. Tik viena bendrovė - „Allianz“ - sutiko pasidalinti statistiniais duomenimis. „Iki sausio 12 dienos imtinai esame gavę apie 15 tūkst. klientų užklausų dėl kaupimo pensijai antros pakopos fonduose nutraukimo. Mūsų pensijų klientų skaičius 2025 gruodžio 31 dieną buvo apie 229 tūkst., tad dėl kaupimo pensijai nutraukimo kreipėsi 6,6 proc. mūsų klientų“, - „Delfi“ sakė „Allianz Lietuva“ Procesų ir pensijų sutarčių skyriaus vadovė Eugenija Tamutienė.

Kiekvienas klientas, anot atstovės, yra svarbus, tačiau suprantama, jog sprendimus klientai priima individualiai, vertindami savo asmeninę finansinę situaciją. Ji akcentavo, kad pasitaiko ir tokių klientų, kurie pateikė prašymą nutraukti kaupimą pensijai, tačiau persigalvoja. „Klientai persigalvojoti ir likti kaupime gali. Svarbu šį prašymą pateikti per tą patį ketvirtį, kai buvo pildytas prašymas nutraukti kaupimą. Tokiais atvejais mūsų klientams tereikia užpildyti prašymo nutraukti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime atšaukimo formą savitarnos svetainėje. Užpildžius šią formą, anksčiau pateiktas prašymas nutraukti dalyvavimą kaupime bus laikomas negaliojančiu, o pensijų kaupimo sutartis galios toliau ir klientas liks kaupime“, - informavo E. Tamutienė.

SEB teisinasi birža: SEB banko komunikacijos projektų vadovė Leontina Lesauskaitė komentavo „Delfi“ apgailestavusi, kad negali pateikti prašomų duomenų. „Visų pirma, SEB pagrindinė bendrovė yra listinguojama vertybinių popierių biržoje, laikomasi emitentams numatytų informacijos skelbimo reikalavimų. Visų antra, pavieniai bendrovės duomenys neatspindi bendrų rinkos tendencijų, todėl tikslinga laukti apibendrintų ir visą šalies rinką apimančių agreguotų rezultatų“, - nurodė ji. Pagal galiojantį reglamentavimą pensijų kaupimo bendrovės su kitomis periodinėmis ataskaitomis teikia duomenis priežiūros institucijai - Lietuvos bankui, kuris yra atsakingas už jų akumuliavimą, analizę ir viešinimą.

„Swedbank“: gyventojai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis. „Swedbank investicijų valdymo“ laikinasis vadovas Valdas Sejavičius taip pat nurodė, kad pagal galiojantį reglamentavimą bendrovės duomenis teikia Lietuvos bankui, be to, daryti išvadas dar anksti. „Kadangi net ir nutraukimo galimybę pasirinkę gyventojai iki šių metų pirmojo ketvirčio pabaigos gali keisti sprendimą, aiškesnį situacijos vertinimą bus galima pateikti šių metų balandžio pradžioje“, - sakė V. Sejavičius. Be kita ko, jis pridūrė, kad klientai domisi ne tik pasitraukimo galimybėmis, bet ir teiraujasi dėl sukauptos sumos, kitų kaupimo ateičiai formų, sudaro trečios pakopos sutartis. Nemažai gyventojų pakeičia savo pirminį sprendimą.

Taip pat skaitykite: Rimvydas Jasinavičius: pensijų sistemos vertinimas

„Luminor“: tokių duomenų atskleidimas gali turėti konkurencinį poveikį. Banko komunikacijos vadovė Lietuvoje Birutė Eimontaitė sakė, kad duomenys yra jautrūs ir neviešinami; teikiami tik reguliatoriui - Lietuvos bankui. „Pirmąją savaitę srautai išlieka stabilūs bei suvaldomi. Dauguma klientų prašymus teikia interneto banke“, - sakė B. Eimontaitė. Žmonės jau dabar koreguoja prašymus, taip pat persigalvoja, pridūrė atstovė. „Natūralu, kad 3 mėnesiai yra ilgas laiko tarpas ir gali pasikeisti aplinkybės, klientai gali persigalvoti, neatsiimti lėšų ir toliau kaupti antroje pakopoje. Tokiu atveju tereikia kreiptis į savo pensijų kaupimo bendrovę bei atlikti pakeitimus“, - kalbėjo „Luminor“ atstovė.

„Artea“: preliminarių skaičių teikti negalime. Banko „Artea“ komunikacijos grupės vadovas Saulius Jarmalis situaciją komentavo panašiai kaip ir kiti rinkos dalyviai. Jo teigimu, preliminarių skaičių bankas neteikia. Gyventojai, pasak jo, pildo įvairius prašymus, taip pat juos atšaukia; kai kurie prašymai dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali būti vykdomi. „Artea“ klientams užtikrinamos visos techninės galimybės teikti prašymus tiek gyvai - skyriuose, tiek ir internetu. Negalutinių, netikslių duomenų, kurie gali turėti įtakos mūsų konkurencingumui rinkoje, teikti negalime. Be to, „Artea“ bankas yra „Nasdaq“ Baltijos biržoje listinguojama bendrovė ir finansinius duomenis, rezultatus privalome teikti vadovaudamiesi aiškiai reglamentuota tvarka bei tvarkaraščiu“, - sakė S. Jarmalis. Jis pakartojo tai, ką nurodė ir kitų bankų atstovai - įmonė visus duomenis apie pensijų fondus, duomenis apie klientus ir sukauptas sumas bei grąžas teikia reguliuotojui.

„Goindex“: ne skaičiai turėtų lemti apsisprendimą. Įmonės „Goindex“ vadovas ir valdybos pirmininkas Jonas Iržikevičius sakė, kad konkrečiais skaičiais rinkos žaidėjai sutarė nesidalyti, jie bus teikiami apibendrintai per Lietuvos banką. „Neįvardijant skaičiais, pirmomis dienomis srautas buvo pakankamai intensyvus ir tikrai nemažai klientų kreipėsi, pildė paraiškas. To buvo laukta ir tikėtasi. Šiomis pastarosiomis dienomis srautas gerokai aprimęs, palyginti su pirmomis dienomis. Žmonės, kurie nekantravo, buvo paėmę žemo starto poziciją, teikė paraiškas kuo greičiau, jie tą padarė. Dabar jie daugiau konsultuojasi, klausia. Bet ne skaičiai turėtų lemti galutinį apsisprendimą, reikia apgalvoti ir įsivertinti individualias situacijas“, - „Delfi“ komentavo J. Iržikevičius.

III pakopa ir jos augimo signalai

Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) „Delfi“ nurodė, kad asociacijos lygiu šių duomenų nerenka. „Aiškūs ir tikslūs duomenys bus matomi po pirmo ketvirčio, kai Lietuvos bankas susistemins pensijų kaupimo bendrovių ataskaitas ir paskelbs apibendrintą informaciją apie patvirtintus gyventojų sprendimus“, - teigė asociacija. LIPFA vadovas Vaidotas Rūkas sausio 8 dieną sakė, kad pirmomis dienomis besitraukiančių srautas buvo didelis, o vėliau ėmė slūgti. Anot jo, tikėtina, kad galutinis pasitraukusių skaičius bus panašus kaip ir kaimyninėje Estijoje, kur atlaisvinus sistemą ją paliko apie 20 proc. dalyvių. „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad maždaug kas šeštas gyventojas yra pateikęs prašymą nutraukti kaupimą antroje pakopoje, 25 proc. Apklausos duomenimis, 16 proc.

III pakopa įtvirtino augimą: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža išlieka teigiama - metinė grąža nuo 2025 m. I ketv. pabaigos iki šių metų I ketv. pavertė teigiamą perspektyvą. Svarbus skirtumas nuo II pakopos - III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats.

Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas

„III pakopos augimą rodo ir bendras dalyvių skaičius: balandžio 30 d. duomenimis, joje kaupė 191 760 gyventojų - 13 861 daugiau nei 2025 m. pabaigoje. Bendras jų sukauptas turtas šiuo metu siekia 599,34 mln. eurų. III pakopos fondų investicinė grąža taip pat išlieka teigiama - metinė grąža nuo 2025 m. I ketv. pabaigos iki šių metų I ketv. V.“

„Svarbus skirtumas nuo II pakopos - III pakopoje žmogus nėra automatiškai priskiriamas prie Gyvenimo ciklo fondo pagal gimimo metus. II pakopoje investavimo rizika mažinama automatiškai artėjant pensijai, o III pakopoje rizikos lygį žmogus pasirenka pats. Todėl laikui bėgant verta pasitikrinti, ar pasirinktas fondas vis dar tinka pagal amžių, tikslą ir norimą riziką“, - akcentuoja V. Rūkas. III pakopos dalyvis, sulaukęs pensinio amžiaus, pats renkasi, kaip gauti III pakopoje sukauptas lėšas - vienu kartu ar periodinėmis išmokomis.

Nors ši sistema leidžia lėšas atsiimti anksčiau, V. Rūko teigimu, tokia galimybė turėtų būti vertinama kaip papildomas saugiklis, o ne pagrindinis tikslas. „Svarbu suprasti, kad tai vis tiek yra ilgalaikio kaupimo priemonė - kuo ilgiau pinigai investuojami, tuo didesnis yra sudėtinių palūkanų efektas ir grąža. Jis priduria, kad tam tikrais atvejais III pakopoje taikomi ir mokestiniai privalumai: sudarius sutartis iki 2024 m. pabaigos, už įmokas galima susigrąžinti dalį GPM, o kaupiant ilgai ir lėšas atsiimant tik artėjant pensiniam amžiui, investicinė grąža gali būti neapmokestinama GPM.

Šiemet maždaug 8 proc. nei pernai didesnis kaupiančiųjų skaičius III pakopoje rodo, kad savanoriškas papildomas kaupimas pensijai nebėra niša - tai tampa vis įprastesniu pasirinkimu. Augantis susidomėjimas III pakopa leidžia manyti, kad gyventojai ją vis dažniau mato kaip vieną iš savaime suprantamų būdų nuosekliai kaupti senatvei.

„Išvada apie III pakopą ir jos augimą nėra vien tik teigiamas impulsas: dalis gyventojų iš II pakopos atsiėmė dalį lėšų, tačiau III pakopa ir toliau auga. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, o III pakopa - daugiau lankstumo, pasirinkimo įmokų, fondų ir rizikos lygių.

Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje

Sistema, mokesčiai ir konstitucinė teisinė įtaka

Klausimai apie mokesčius ir lūkesčių apsaugą - svarbi tema. Ar reforma paveiks fondų mokesčius ar jų našumą? Atsakymas - ne. Reforma nepakeitė mokesčių modelio ar jų ribų. Maksimalus turto valdymo mokestis išlieka iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo fonduose. Šie dydžiai yra įstatymu aiškiai nustatyti ir fondų viršyti negali. Taip pat dengiami visi fondo veiklos išlaidos, lyginant su kitomis investavimo alternatyvomis, II pakopos fondų atskaitymai yra palankūs kaupiantiesiems.

Nuo 2009 m. ekonomikams kovoje vykdytos reformos turėjo pasekmių. Konstitucinis Teismas 2012 m. birželio 29 d. nutarime pabrėžė, kad įstatymų leidėjas ekonominės krizės atveju turi įgaliojimus laikinai mažinti įmokų dydį, tačiau turi laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų. Šiuo metu dauguma II pakopos dalyvių iki 2009 m. prisijungusių asmenų liko su sumažintomis įmokomis, nes ankstesnių laikotarpių įstatyminiai nustatymai buvo keisti. Daugiau apie teisinę įtampą ir kompensacijas rasite šiame kontekste.

Investicijų saugumas, sukčiavimo rizikos ir apsaugos priemonės

Kaip rodo žinios ir ekspertų komentarai, investiciniai sukčiavimo atvejai Lietuvoje buvo fiksuoti ir pastaruoju metu. LRT, Žinių radijo laidose ir „Swedbank“ tyrimuose išryščių keliasi keli pagrindiniai principai: sukrčiamosios strategijos dažnai naudoja socialinę inžineriją, laiškus su panašiu į „Sodra“ ar VMI pavadinimą, įskiepyja baimę ir skubumą.

L. Apynis pristato pagrindines grėsmes: telefoniniai skambučiai, dirbtinis intelektas naudojamas lietuviškai ar rusų kalba, apgaulingi el. laiškai, tariamai patikimi portalai ir panašiai. Svarbu: niekada nesiųsti pinigų ar nekelioti pavedimų pagal kasdienius pranešimus. Reikia patikrinti siuntėjo adresą, naudotis oficialiais puslapiais ir neskubėti vykdyti nurodymų, ypač kai kalbama apie asmeninius duomenis ar finansines operacijas.

Nuo paveldėjimo išmokų iki paveldėjimo teisės klausimų - daug diskusijų. Talyje skaičiai rodo, kad valstybė per pastaruosius metus perėmė nemažą dalį nepareikštų išmokų, kai kurios situacijos priveda prie paveldėtojų kreipimosi dėl išmokų. Tokias bylas nagrinėja teisės institucijos ir notarai, o įpėdiniai turi nustatytus terminus ir teises.

Kur linksto ateitis: ką reikia žinoti apie perspektyvas

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, apima III pakopos augimą kaip ilgalaikio kaupimo priemonės populiarėjimą, net ir esant II pakopos daliniams pasitraukimams. Daugiau žmonių įtraukiasi į III pakopą, o darbdaviai vis dažniau prisideda prie įmokų. II pakopa vis dar užkoduota kaip stabilumo garantas, o III - kaip papildomas lankstumo ir pasirinkimo kelias.

Tačiau finansinė edukacija išlieka būtina: gyventojai turi suvokti, kad pensijų fondai veikia globaliai, o jų vertė priklauso nuo pasaulinių rinkų svyravimų, o ne tik nuo vietinių sprendimų. Saugumas ir informacijos patikimumas - pagrindiniai akcentai, skatinantys pasitikėjimą sistema ir mažinant rizikas.

Apie prefiksuotas teorines ir praktines nuostatas, taip pat apie su sukčiavimu kovos priemones, skaitykite atnaujintus Lietuvos banko, LIPFA ir nacionalinių tyrimų duomenis.

tags: #rimvydas #jasinavicius #pensiju #fondai