Nors konstituciniai riboženkliai pakankamai aiškiai apibrėžia, ką, kur ir kiek gali nuveikti Prezidento poste esantis veikėjas, pirmalaikiuose rinkimuose aidi nemažai karingų šūkių apie mokesčių sistemos reformavimą, pensijų didinimą, visavertį kaimo gyvenimą ir t.t. Tiek Kazimiera Prunskienė, tiek Valdas Adamkus agitaciniuose plakatuose bei skelbimuose prisistato beveik kaip mesijai, galintys į kiekvienus namus atnešti gerovę ir išspręsti opiausias problemas. Kauno diena paprašė keleto ekspertų įvertinti, kiek tokie užmojai gali paveikti verslo aplinką.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Andrius Nikitinas patikino, kad rinkimų kampanijos pradžioje verslo praktikai svarstė pretendentų programas, tačiau nusprendė jokios oficialios nuomonės nereikšti. “Prezidento institucija šalies vidaus ekonominiam gyvenimui turi minimalią įtaką, todėl kurį nors kandidatą išskirti kaip galintį nuveikti ką nors apčiuopiamo reikštų tiesiog įsitraukti į politinius debatus. Juo labiau kad šiuo atveju abiejų antrojo rinkimų turo dalyvių programų ekonominė dalis yra labai panaši”, - teigė A.Nikitinas.
LPK atstovas pripažino, jog klausytis pažadų apie verslo sąlygas gerinimą yra maloniau nei užuominų apie „svieto lyginimą“, tačiau abiem atvejais į tai neverta kreipti pernelyg daug dėmesio. “Tarkim, mes pritartume raginimams išsaugoti branduolinę energetiką Lietuvoje, tačiau praktiškai tai padaryti yra be galo sunku. Baigiantis pirmojo turo rinkimų kampanijai kai kurie Prezidento posto siekę politikai patys prisipažino šiek tiek persistengę dalydami pažadus. Populizmas tokiomis aplinkybėmis yra neišvengiamas, tačiau konfederacija nenorėtų tapti šio proceso dalimi. Sutarėme, kad kiekvienas LPK narys balsuos taip, kaip jam asmeniškai atrodo teisinga, o po to su išrinktuoju Prezidentu bendromis jėgomis ieškosime bendro vardiklio”, - sakė A.Nikitinas.
Kita vertus, Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas, mano, jog verslo pasauliui daugiau naudos galėtų duoti Kazimieros Prunskienės programos kertiniai akcentai. “Jei Prezidentą rinktume vien pagal šį kriterijų, ponios Kazimieros kandidatūra tikrai būtų priimtinesnė. V.Adamkus savo ruožtu turi kosmopolitinį požiūrį į verslo problemas ir perspektyvas, tačiau Lietuvoje dažnai egzistuoja regioniniai ypatumai, kuriems reikia specifinių paskatų priemonių ir subtilaus vertinimo”, - teigė jis.
R.Jasinavičiaus nuomone, Prezidentas neturi galios kuopti verslo problemų arklidžių, tačiau turi suprasti šalies strategines problemas, nuolat kontroliuoti vykdomosios valdžios darbą, ir būti moraliniu autoritetu, o ne tik rinkimų plakatų kalviu. “Tai kur kas svarbiau nei gražios formuluotės rinkimų programose, nes turime nemažai karčios pažadų nevykdymo patirties”, - pabrėžė jis.
Taip pat skaitykite: situacijos Lietuvos pensijų sistemoje vertinimas
Penkios nuomonės apie ekonomiką ir pensijų reformą
- Šiuo metu Prezidento institucija turi minimalią įtaką šalies vidaus ekonominiam gyvenimui; demagogija rinkimų kampanijose dažnai neturi ilgalaikio poveikio.
- K.Prunskienės kaimo ir žemės ūkio klausimus akcentuojančios programos gali būti stimulinės regionams, bet reikalauja realaus biudžeto dėmesio ir tinkamų finansavimo mechanizmų.
- V.Adamkaus programa daugiausia dėmesio skiria teigiamai investicijų aplinkai, mažesniam biurokratizmui ir skaidriai mokesčių sistemai, kas gali paskatinti užsienio investicijas ir inovacijas.
- LLRI, Nord/LB ir kiti ekspertai pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra pasirinkti aiškią, realityje pagrįstą ekonominę kryptį bei vengti populistinių priemonių.
- III pakopa (pensijų fondų trečiasis lygis) įgauna vis didesnį gyventojų susidomėjimą; sutartys finansuojamos papildomai, suteikiant lankstumą ir galimybes planuoti senatvę atsižvelgiant į asmeninę situaciją.
Gitanas Nausėda pastebėjo, jog abu kandidatai siūlo didinti investicijas ir mažinti mokesčių naštą, tačiau V.Adamkaus pasiūlymai laikosi nuoseklumo mažinant skurdą per aukštesnį darbo jėgos našumą, inovacijas ir kokybę. “Pirmasis instrumentas gali būti nepakankamas mažas pajamas gaunančiam gyventojui; antrasis metodas - aukštesnis našumas ir kokybė - yra efektyvesnis”, - sakė Nausėda.
Pensijų sistema ir jos poveikis žmonėms
Šiame kontekste kyla klausimai apie SODROS vaidmenį bei II ir III pakopų santykį. 2013-2024 metų laikotarpiu Lietuvoje atlikta pensijų reformos nuolatinė evoliucija: papildomas kaupimas privatuose pensijų fonduose ir galimybės įmonei pervesti įmokas nuo darbo užmokesčio didina gyventojų pasirinkimą. Taip pat pastebimas augantis susidomėjimas III pakopa: žmonės vertina ilgalaikį kaupimą, o darbdaviai vis dažniau perveda įmokas.
II pakopa suteikia didesnį stabilumą dėl valstybės įmokų ir automatinio rizikos valdymo, o III pakopos atveju gyventojas pats renkasi fondą, rizikos lygį ir įmokų dydį. III pakopos augimą rodo ir 191 760 dalyvių skaičius bei 599,34 mln. eurų sukauptas turtas. “Svarbus skirtumas nuo II pakopos - žmogus nėra automatiškai priskiriamas Gyvenimo ciklo fondui pagal gimimo metus; laikui bėgant verta pasitikrinti fondų tinkamumą amžiui ir tikslams”, - teigia V. Rūkas.
Geros naujienos rodo, kad III pakopa tampa įprastesniu pasirinkimu, kuras kaupimo ilgalaikiams poreikiams. Pasak jo, apie 8 proc. daugiau žmonių šiemet kaupiančių III pakopo skaičius išaugo; tuo pačiu dalis gyventojų IIP ir II pakopose išsiima dalį lėšų, tačiau bendras įsitraukimas išlieka augantis.
Klausimai dėl mokestinių privalumų: sudarius sutartis iki 2024 m. pabaigos, galima susigražinti dalį GPM, o ilgame laikotarpyje - galimas išmokų mokesčių nepriskaitymas. III pakopos dalyviai gali gauti skirtingas išmokas - vienu metu ar periodinėmis išmokomis, priklausomai nuo pasirinkimo.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Populiarių fondų pavyzdžiai ir jų rizikos tyrimai
- iShares S&P 500 Index fondas (IVV US) - dideli rinkos indeksai, ilgalaikė ekonomika; vidutinė metinė grąža turi svyravimų; 5 metų laikotarpiu rizika ir grąža gali būti nestabilios.
- iShares MSCI Japan Index fondas (EWJ US) - Japonijos įmonių eksponavimas; ilgalaikės rizikos panėšėja į rinkos svyravimus.)
- Ishares Dow Jones US Healthcare Sector Index (IYH US) - sveikatos priežiūros sektoriaus fondas; rodo didelius pokyčius per kelerius metus.
- iShares Euro Corporate Bond (IBSC GR) - euro obligacijos; laikotarpiu matyti stabilumas, tačiau ilguoju laikotarpiu grąža gali būti neigiama.
- Proshares Short S&P 500 (SH US) - trumpalaikiams rinkų nuosmukiams naudojamas short fondas; gali būti naudingas krizinėmis sąlygomis.
Analizės rodo, kad kiekvienas fondas skirtingai atspindi rizikos ir pajamingumo santykį, todėl investuotojui svarbu vertinti fondų riziką, standartinį nuokrypį ir ar jie atspindi indeksą, kurį siekia imituoti. Net penkerių metų laikotarpyje rizikos rodikliai įvairiuose fonduose gali būti skirtingi, todėl rekomenduojama matyti visą portfelį ir jo tikslus, ne tik vieną atskirą fondą.
Be to, eksperimentiniai duomenys rodo, kad ilgalaikėse perspektyvose investicijų grąža dažnai viršija trumpalaikes svyravas, o mokesčių lengvatos ir galimybės išimti dalį lėšų gali būti reikšmingos vartotojams planuojant senatvę. III pakopa toliau auga, ir vis daugiau gyventojų ją laiko svarbia priemone saugios ateities įsigijimui. “Žmonės vis aiškiau supranta, kad pensijai kaupia ne kažkam kitam, o sau, todėl aktyviau ieško jiems tinkamiausio būdo”, - teigia V. Rūkas.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Atsižvelgiant į visus šiuos duomenis, galima daryti prielaidą, kad pensijų reforma išjudino gyventojų sąmoningumą dėl kaupimo senatvei ir paskatino įtraukti daugiau skirtingų pakopų į savo finansinę strategiją. II pakopa suteikia stabilumą įmokų ir valstybės paskatų dėka, III pakopa - lankstą galimybę prisitaikyti prie individualių poreikių, o pirmoji pakopa teikia pradinį pagrindą ir skatinti skaidrią mokesčių aplinką.
Apibendrinant galima teigti, kad šių laikų rinkiminiai diskursai paveikia rinkos lūkesčius, tačiau reali valstybės įtaka ekonomikai išlieka ribota, o svarbiausios kryptys turi būti grindžiamos fizinėmis valstybės galimybių ribomis ir legitimiu verslo vertinimu.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
tags: #rimvydas #jasinavicius #pensijos