Rietavo parapijos senelių globos namai - tai ypatinga vieta, kurioje senyvo amžiaus žmonės gali gyventi ramiai, jaukiai ir oriai. Šių globos namų tikslas - sukurti aplinką, primenančią tikruosius namus, kur kiekvienas gyventojas jaustųsi saugus ir palaikomas.
Problemos ir saugumo klausimai globos namuose
„Matome, kad be žiniasklaidos nebeišsisuksim. Kai Vilniuje degė senelių namai, naktį budėjo trys darbuotojai, o Krekenavos senelių namuose nuo 15 val. iki pat ryto lieka viena slaugytoja. Neįsivaizduoju, kaip ji viena spėtų paskambinti 112 ir dar tuos žmones gelbėti“, - teigė „Sekundei“ paskambinusi vieno iš šios įstaigos klientų dukra.
Priešgaisrinė tikrina, kad būtų gesintuvai, neštuvai. Bet ką gali padaryti vienas darbuotojas su gulinčiais žmonėmis? Stipriau vaikšto vos 3 pacientai iš 15-os. Vienam net sauskelnes sunku pakeisti. O ta pati slaugytoja, vakarais ir nakčiai likusi viena, ir sauskelnes keičia, ir vakarienės maitina.
„Jei kiltų gaisras kaip Vilniuje, slaugytoja pultų skambinti 112. Kol atvyktų pagalba, tie seneliai ir uždustų arba sudegtų. Juolab, kad, kiek man žinoma, viename kambary guli du rūkantys pacientai. Personalas kovoja su jais, kad nerūkytų, bet tie neklauso“, - pasakojo moteris.
Praėjusį penktadienį įstaigos pasirengimą panašioms nelaimėms tikrino priešgaisrinės saugos specialistai. Pašnekovės nuomone, saugos priemonės toli gražu nėra viskas, ko reikia, kad tragedijos būtų išvengta.
Taip pat skaitykite: Motinos ir vaiko apsauga
Personalo trūkumas ir normatyvai
Globotinių turime 16, tokiam skaičiui nustatyta, kad naktį lieka viena slaugytoja. Ne mes tokį normatyvą sugalvojome. Labai džiaugtumėmės, jei būtų daugiau, - teigė Gintaras Navickas.
„Nuo vakaro 20 val. slaugytoja lieka viena, kartais ir nuo 18 val. Naktį visada viena. Buvo labai paprasta, kai Krekenavoje veikė palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė. Tada būdavo ten vienas darbuotojas ir pas mus vienas - drąsiau buvo. Dabar slaugos ligoninė likviduota“, - pasakojo direktorius.
Pasak G. Navicko, pagal ministerijos patvirtintus normatyvus, du slaugytojai nakčiai liktų, jei įstaiga turėtų ne mažiau kaip 30 klientų. Praktiškai po vieną slaugytoją vakarais ir naktimis pasilieka ir Ramygalos socialinės globos namuose, ir analogiškoje įstaigoje Gustonyse.
Tikrintojų veikla, licencijų atėmimai ir teisiniai ginčai
Ypatingus įgaliojimus kontroliuoti globos namus, kurių šalyje iš viso yra apie 800, dar 2016 metais SPPD suteikė tuometė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. Ji išleido įsakymą, kuriuo SPPD buvo suteikta teisė „formuoti bendrą socialinės globos normų ir bendrosioms socialinėms paslaugoms bei socialinei priežiūrai keliamų reikalavimų taikymo praktiką“.
Per tą laiką SPPD, dažniausiai remdamasis departamento Istaigų priežiūros skyriaus vadovo Vykinto Bagdono ir patarėjos Kristinos Grigaitienės sukurtomis rekomendacijomis, kurios teisiškai nėra privalomos, panaikino licencijas 102 globos namams, o dvylikai buvo sustabdęs.
Taip pat skaitykite: kur kreiptis patyrus smurtą artimoje aplinkoje
Nors teismai jau pasisakė dėl ydingos SPPD praktikos, departamentas atsižvelgti į jų nuomonę neketina. „Nors VAT neskundžiamu sprendimu konstatavo, kad departamento reikalavimas įrengti vertikalųjį keltuvą nėra pagrįstas, tai konkretus sprendimas, priimtas konkrečioje byloje“, - pažymėta.
Keltuvų ginčai ir dvejopi standartai
Nesutarimai tarp globos namų ir SPPD dažnai kilę dėl reikalavimų įrengti vertikalųjį keltuvą. Buvo sudaryta sutartis dėl visus saugumo reikalavimus turinčio keltuvo „Omega“ pirkimo. Jais prekiaujanti bendrovė pažadėjo per 3 mėnesius už beveik 20 tūkstančių eurų jį įrengti. Tačiau departamento atstovams neįtiko - jie pareiškė, jog keltuvas „Omega“ yra nuožulnusis, o reikia, kad būtų vertikalusis.
Esą kildami nuožulniuoju keltuvu globos namų gyventojai gali patirti neigiamų psichinių išgyvenimų. „Tačiau įrengti vertikaliojo keltuvo mes neturime net techninių galimybių. Tam reikėtų paaukštinti pastatą, o kadangi namas yra Kauno marių regioniniame parke, nuostatos riboja aukštingumo keitimą“, - sakė viešosios įstaigos, kuriai priklauso senelių namai, direktorė Kamilė Jonynienė.
Nors jokie teisės aktai nenumato, kad būtina įsirengti keltuvą, dėl šventos ramybės globos namų vadovė sutiko tai padaryti. Tačiau departamento reikalavimas įrengti vertikalųjį keltuvą negalėjo būti išpildytas dėl objektyvių techninių ir teritorinių apribojimų.
G. Danilevičienės vadovaujama viešoji įstaiga „Šalia marių“ susidūrė su panašia problema: nors tos pačios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliojimus turinti Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacija pripažino, jog pagal projektą numatytas nuožulnusis keltuvas užtikrina galimybę saugiai judėti gyventojams, SPPD nurodė, kad be vertikaliojo keltuvo licencijos nebus išduota.
Taip pat skaitykite: susipažinkite su Rietavo prieglaudos paslaugomis Telšiuose
Bylos ir teisinės peripetijos: praktika ir pasekmės
2017 m. vasarą Vilniaus apygardos administracinis teismas pripažino, kad „Šalia marių“ pretenzijos SPPD adresu yra pagrįstos, ir panaikino departamento sprendimą. Teisėjų nuomone, įsakymas, kuriuo remiantis buvo atsisakyta išduoti licenciją, yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Teismo posėdžių metu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad SPPD darbuotojų bandymai vadovautis ne įstatymais, o savo asmenine nuomone skatina korupciją. Maža to, teismas konstatavo, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti adekvačios teisės pažeidimui, jos neturi varžyti asmens labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Vyriausiasis administracinis teismas (VAT), išnagrinėjęs prie Kauno įsikūrusių globos namų „Senelių rojus“ skundą, SPPD adresu priekaištų nepagailėjo. Jie 2015 metų pabaigoje sustabdė licencijos galiojimą, o po kelių mėnesių visai panaikino. Net trejus metus truko bylinėjimasis teisme, kol galiausiai buvo priimtas neskundžiamas sprendimas.
Iš emigracijos Airijoje sugrįžusi ir didžiulius pinigus į senelių namus investavusi G. Danilevičienė iki šiol buvo priversta laukti, kol ateis eilė jos bylą nagrinėti ir galutinį žodį tarti VAT. O kol eilė dar nebuvo priėjusi, G. Danilevičienė, kad pragyventų, turėjo dirbti prekybos centre. Tiktai praėjusią savaitę VAT pagaliau išnagrinėjo ir atmetė SPPD skundą.
Palūkanos verslui ir socialinei infrastruktūrai
Jau veikiantys stiprūs globos namai gali savo teises apginti teisme - paprastai, kol vyksta bylinėjimasis, jiems leidžiama dirbti. Tačiau ką daryti verslininkui, kuris paėmęs paskolą investuoja didžiulius pinigus ir nepagrįstai negauna licencijos?
Taip atsitiko Gintarei Danilevičienei. Patikėjusi valdžios pažadais, kad emigrantams bus sudarytos visos sąlygos pradėti savo verslą gimtinėje, moteris nutarė įkurti senelių globos namus. Moteris kartu su sutuoktiniu gražiame gamtos kampelyje pastatė namą, pritaikytą apgyvendinti 20 priežiūros reikalingų žmonių, gavo visus reikalingus leidimus. Net ypač priekabūs Visuomenės sveikatos centro specialistai neturėjo prie ko prikibti.
Tačiau iškart pateko į valdžios paspęstus spąstus. Šeima buvo apskaičiavusi, kad teks priimti bent šešis darbuotojus. Bet kol kas jų net negali ieškoti - veiklą sustabdė licenciją atsisakęs išduoti SPPD.
Konkrečios iniciatyvos Rietave: projekto poveikis ir tikslai
Rietavo savivaldybės administracija pradeda įgyvendinti projektą Nr. 28-404-P-0002 „Apsaugoto būsto įsigijimas ir įrengimas Rietavo savivaldybėje“. Projektu sprendžiama problema - nepakankamas socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas ir kokybė.
Šiuo projektu siekiama užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas ir suteikti galimybes psichikos ir intelekto negalią turintiems asmenims gyventi savarankiškiau ir dalyvauti visuomenės gyvenime. Projekto aprašyme pažymima, kad sukuriamos sąlygos, reikalingos veiksmingam ir tvariam perėjimui nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kurios skatina proto ir (ar) psichikos negalią turinčių asmenų savarankiškumą ir visapusišką dalyvavimą bendruomenėje.
Bus statomas vieno aukšto namas, skirtas grupinio gyvenimo namų veiklai. Rietavo socialinių paslaugų centras, kaip projekto partneris, nuo 2023 m. balandžio mėn. pradėjo įgyvendinti su projektu susijusias veiklas. Projekto trukmė - 2022 m. gruodžio 8 d. - 2026 m. gruodžio 31 d. Projektas finansuojamas 2021-2027 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos „Europos socialinio fondo +“ lėšomis.
Viešosios įstaigos vaidmuo ir šeimyniškumo principas
Gyvenimo Rietavo globos namuose akimirkos praturtinamos dvasine ramybe, kurią teikia kasdienės šventos Mišios ir galimybė bendrauti su dvasininku. Kiekvienam gyventojui suteikiama galimybė dalyvauti religiniuose apeigose bei rasti sielos ramybę per maldą.
Šių globos namų personalas - nuoširdus, rūpestingas ir visada pasirengęs padėti. Kiekvienas darbuotojas stengiasi sukurti palaikančią, namų jaukumą primenančią atmosferą, kad gyventojai jaustųsi ne tik prižiūrimi, bet ir mylimi. Globos namuose laikomasi šeimyniškumo principo, kuris skatina šiltus ir artimus tarpusavio ryšius tarp gyventojų ir darbuotojų.
Administraciniai ir moraliniai iššūkiai: poveikis įstaigoms
Po to, kai 2016 metais buvo panaikinta licencija, globos namai ryžosi teisybės ieškoti teisme, tačiau ilgo teismų maratono taip ir neatlaikė. Keli mėnesiai prieš VAT priimant galutinį sprendimą ilgametė globos namų vadovė Beata Petkevičienė nutarė savo įstaigą likviduoti.
„Nors teismai ir buvo sustabdę licencijos panaikinimą, dirbti tapo neįmanoma - savivaldybė pradėjo į mus šnairuoti, laikė nepatikimais“, - sakė viena buvusi ilgametė šios įstaigos darbuotoja.
Susidorojimas su šiais globos namais prasidėjo po vieno anoniminio skundo. Tuomet įstaigą užplūdo tikrintojai. „Elgėsi jie lyg tikri gestapininkai - atvykę atskyrė nuo mūsų vaikus ir ėmė juos po vieną tardyti“, - pasakojo buvusi darbuotoja.
Po šio patikrinimo buvo nustatyta, jog kai kurie darbuotojai nepasirašė individualiame socialiniame globos plane, su vaikais mažai kalbama apie jų ateitį. Be to, nustatyta, kad globos namų kompiuteriais negalima naudotis internetu. Kad šie pažeidimai - formalūs, o kompiuteriai neplanuoto patikrinimo dieną buvo perinstaliuojami, tikrintojų neįtikino.
Geri pavyzdžiai ir galimi sprendimai
Panevėžio šv. Juozapo globos namuose nakčiai su globotinais lieka ne mažiau nei trys darbuotojų. Anot įstaigos direktoriaus Patriko Skrudupio, jų įstaigai savotiškai pasisekė, mat nuo ugniagesių stoties iki globos namų - vos 600 metrų. „Didelis mūsų privalumas, kad ugniagesių brigada labai greitai mus pasiektų“, - sako direktorius.
Ministerija mano, jog tiek pakanka, kol, nelaimės atveju, atvyktų ugniagesių komanda, kuri perimtų globotinių evakavimą. „Per keletą metų tie normatyvai keitėsi - mažėjo skaičius globotinių, naktį tenkančių vienam darbuotojui. Vis dėlto tie skaičiai vis tiek dvigubai didesni nei Olandijoje, kur standartas 12-15 žmonių vienam naktiniam budėtojui. Gal kada nors ir pas mus taip bus“, - palygino P. Skrudupis.
Siūlomi principai geresnei praktikai
- Užtikrinti skaidrumą licencijų išdavime ir kontrolėje, kad reikalavimai būtų aiškūs ir vienodi visoms įstaigoms.
- Vertinti realias technines galimybes ir teritorinius apribojimus prieš reikalaujant brangių rekonstrukcijų.
- Atnaujinti normatyvus ir personalo reikalavimus, atsižvelgiant į saugumo rizikas ir tarptautinius standartus.
- Skatinti bendruomeninius ir ES fonduose finansuojamus projektus, pvz., Rietavo projektą, orientuotus į perėjimą nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.
- Didinti skaidrumą patikrinimų procese ir užtikrinti, kad tikrinimai būtų proporcingi bei pagarbaus bendravimo principais.
Trumpa apžvalga - licencijų panaikinimų poveikis
SPPD praktika atsiėmimo licencijų atžvilgiu turi didelį poveikį įstaigų veiklai: investicijos prarandamos, darbuotojai netenka darbo, o gyventojai priversti persikraustyti. Teisiniai ginčai dažnai užsitęsia ir sukelia negrįžtamas pasekmes būtent mažesnėms ar privačioms įstaigoms.
| Problema | Pasekmė |
|---|---|
| Licencijos panaikinimas be pakankamo pagrindo | Įstaigos likvidacija, gyventojų perkėlimas, investicijų praradimas |
| Keltuvų reikalavimai (vertikalus vs nuožulnus) | Brangios rekonstrukcijos, teisiniai ginčai |
| Personalo trūkumas naktimis | Saugumo rizika, nerimas artimiesiems |
| Netolygus reikalavimų taikymas | Dvejopi standartai, pasitikėjimo mažėjimas |
Apibendrinant, Rietavo ir kitų Lietuvos savivaldybių praktika rodo, kad globos namų veiklos skaidrumo, saugumo ir teisinės apsaugos užtikrinimas reikalauja subalansuoto požiūrio: būtina vienodai taikyti teisės aktus, gerbti technines realijas ir investicijas, o kartu stiprinti personalo ir infrastruktūros saugumą per finansuojamus projektus bei aiškias normatyvų nuostatas.
tags: #rietavos #seneliu #namu #machinacijos