Šeima yra seniausia institucija žemėje, ji atlieka pagrindinį vaidmenį žmonių visuomenėje. Šeima buvo ir yra valstybės ir valstybingumo pamatas. Apie tai, kas sudaro šeimą, kokios jos funkcijos ir narių vaidmenys, pakalbėsime šiame straipsnyje.
Šeimos apibrėžimas
Literatūroje šeima apibūdinama įvairiai. Apibrėžimų išties gausu, kai kurie iš jų, kaip pastebi G. Navaitis, yra pernelyg platūs (pvz., „šeima - tai bet kokia žmonių grupė, kaip bendrija, susijusi giminystės, priklausomybės ir globos ryšiais“), o kiti - per siauri (pvz., „šeima - tai savo namų ūkis“).
Panašiai santuoką apibūdina ir J. ius:
Šeima tai istoriškai konkreti sutuoktinių, vaikų ir tėvų tarpusavio santykių visuma, maža socialinė grupė, kurios narius sieja santuokos ir giminystės ryšiai, bendras ūkis ir dorovinė atsakomybė.
V. Pruskus duoda tokį apibrėžimą:
Šeima yra giminingumu, santuoka arba įvaikinimu paremtas susivienijimas (socialinė grupė) žmonių, susietų bendra buitimi ir vienodai atsakingų už vaikų auklėjimą.
A. Maceina ją apibrėžia kaip tautybės ir pusiausvyros visuomenėje plėtojimo pamatą. Jis rašo:
Šeima yra tasai pradas, kuris skleisdina tautybę individuose ir kuris parengia tautos buvimui pagrindinius principus.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
L. ia pratęsiama gyvybė, individas tampa tam tikros socialinės grupės nariu ir socializuojamas gyvenimui už aios pirminės grupės ribų.
Z. Bajorikūnas pateikia tokį šeimos apibrėžimą:
Šeima pirminė visuomenės ląstelė, viena pagrindinių jos struktūros elementų. Pirminė todėl, kad joje visų pirma ugdomi vaikai, formuojamas charakteris, idealai.
K. Miaškinis laikosi panašios nuomonės:
Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, pirminis jos kolektyvas. <...> Šeimoje atsinaujina visuomenė, ugdoma jos pamaina.
Kiekvienas apibrėžimas sudaro galimybę pateikti naujus argumentus, šeimos apibrėžimus ir įrodymus. Nė vienas iš jų neturėtų būti laikomas galutiniu.
Tikra šeima yra tokia, K. Miaškinio manymu, kuri gyvenimo pagrindu laiko visai tautai reikšmingas bendražmogiškas vertybes. Nuo ais vertybių priklauso šeimos dorovingumas, dvasinis nusiteikimas, tautinė savimonė ir savijauta.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Šeimos vertybės
Šeimoje svarbu puoselėti:
- Tėvynę.
- Tėviškę.
- Gimtąją kalbą.
- Tautos kultūrą, tradicijas.
- Tautinę savimonę. Mylintis tautą žmogus savo likimą visada sieja su jos likimu.
Šiandien svarbu nepamiršti tradicijas. Internacionalinis tradicijs dvasia vyravo ir kiekvienoje Lietuvos šeimoje.
Pagrindinės socialinės šeimos funkcijos
Šeima tenkina tam tikrus socialinius poreikius. Remdamiesi aia nuostata, sociologai iaiškiria šeimos funkcijas. Funkcija tai
vaidmuo, kurį atlieka tas ar kitas socialinės sistemos elementas, jo organizacija, įgyvendinant socialinis grupis interesus.
K. Miaškinis pateikia tokį šeimos funkcijos apibūdinimą:
Šeimos funkcijas suprantame kaip sutuoktinių ar kits jos naris (vaiks, senelis) poreikių tenkinimą ir pareigs viens kitiems (tėvs vaikams, vaiks tėvams ir kt.) atlikimą.
Taip pat šeimos funkciją apibrėžia Z. Bajorikūnas.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
J. ius skiria aias šeimoje tenkinams poreikių grupes: tėvystės ir motinystės arba giminės tęsimo; emocinio bendravimo, savojo aaiaiasaugos; seksualinius; bendro ūkio ir buities.
K. Miaškinis aptaria šeimos funkcijas, iaiškirdamas analogiaikas šeimos funkcijų grupes. iau jis pabrėžia, kad
bendriausia šeimos funkcija yra laimės siekimas.
Daug dėmesio šeimos funkcijs analizei skyrė Z. Bajorikūnas.
Taigi, išskiriamos šios pagrindinės šeimos funkcijos:
- Seksualinio elgesio reguliavimas.
- Reprodukcija.
- Saugumas.
- Socializacija.
- Socialinė padėtis.
- Giminės tęsimas.
- Vaikų socializacija ir auklėjimas.
- Ūkinė ekonominė šeimos funkcija.
- Šeimos rekreacinė funkcija.
- Bendravimo funkcija.
G. Navaitis atkreipia dėmesį į tai, jog dalis funkcijų yra būdingos šeimai kaip specifinei žmonių bendrumo formai, o kai kurias kitas šeima vykdo tik tam tikrame istoriniame šeimos institucijos raidos etape. is žmonių asmeniniais ryšiais, o atliekant kitas funkcijas šeimos naris asmenybės ne tiek svarbios, todėl juos gali pakeisti kiti žmonės. is žmonių sąveika.
Apibendrinant, šeimos funkcijos yra įvairios ir svarbios, apimančios tiek individualius, tiek visuomeninius poreikius. Jos užtikrina stabilumą, saugumą ir socialinį vystymąsi.
Šeimos narių vaidmenys
Nagrinėdami šeimos sampratą, susiduriame su šeimos kaip institucijos daugialypiškumu. L. Rupaėnė pastebi, kad mus supa įvairios šeimos: su vaikais ir be vaikų, su vyresnės kartos atstovais ir be jų, teisiaikai įregistruotos ir neįteisintos ir t.t. L. ias vaikus poras ir tokias sąjungas, kai drauge gyvena nevedę broliai arba netekėjusios seserys. Jeigu taip, tai kokiai šeims formai jas priskirti? Autorės nuomone, ais klausimas lieka pakankamai atviras.
V. Didelės, iaišplėstinės šeimos, sudarytos iai trijų ir daugiau karts narių, yra vertinamos, nes
užtikrina savo nariams stabilumą ir paramą.
Stiprūs iaišplėstiniai šeimos ryaiai yra įprasti Rytų visuomenėse. iau Vakaruose tai nėra paplitusi šeimos forma. iai, branduolinė šeima, sudaryta iai tėvų ir nuo jų priklausoms vaikų, buvo ir yra dominuojantis namų ūkio tipas. Pastaruoju metu vis labiau įprastos tampa kitokios šeimos: tai šeima su vienu iai tėvų ir šeima, kurios sutuoktiniai dėl kokios nors priežasties negyvena kartu. Tokio tipo šeimas detaliau nagrinėja K. Miaškinis. Jos skiriasi tarpusavyje ekonominiu, socialiniu, pedagoginiu ir psichologiniu požiūriu.
Sociologai atkreipia dėmesį į tai, kad šeima nėra statiaikas darinys. Prieaishingai, jai būdinga nuolatinė santykių kaita: vienokie jie, kai šeima susikuria, kitokie kai gimsta vaikai, o kai tėvai lieka vieni vėl kinta jos bruožai ir funkcijos. Kai kurie mokslininkai, aprašydami šeimos dinamiką, linkę labiau detalizuoti šeimos gyvenimo stadijas. G. Navaitis pateikia šeimos dinamikos modelį, paremtą šeimos ir asmenybės raidos sąsajomis. is veiksnis, ne tik jį veikia, bet ir pati kinta drauge su jos naris asmenybine raida.
Šeimos etapai pagal G. Navaitį:
- Ikivedybinis bendravimas.
- Jaunos šeimos etapas.
- Brandi šeima.
- Vyresnio amžiaus žmonių šeima.
- Senatvė.
Tikroji šeima yra tuomet, kai vyras ir moteris įregistruoja sntuoką. Pastaroji yra
šeimos kkūrimo pagrindas ir jos pirminis požymis.
Pirmiausia turėtų būti nustatyta tvarka įregistruojama santuoka, vėliau gimdomi vakai.
Visuotinai priimta nuomonė, kad šeima yra pagrindinė ir svarbiausia visuomenės ląstelė, kuriai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Visuotinė žmogaus teisis deklaracija gina šeimą kaip žmogaus prigimties instituciją, kuri turi savo gyvenimą ir tvarkosi pagal savo vidinius principus.
Valstybė, įvertindama šeimos svarbą, prisiima įsipareigojimus. Šeimos stiprinimas, šeimos santykių kkūrimas meilės ir pagarbos vienas kitam, viss ašeimos naris tarpusavio pagalbos, atsakomybės prieaš šeimą pagrindu aatai pagrindiniai šeimos santykių teisinio reguliavimo tikslai.
Šiandien joje įtvirtintos svarbiausios aiuolaikinės normos. ia savo kodeksą. Daugelyje pasaulio valstybis ji priskiriama prie civilinės teisės. Priėmus naują Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, ašeiminis santykių reglamentavimas taip pat priskiriamas prie civilinės teisės norms reglamentuojams santykių.
LR CK 1.1 straipsnis skelbia:
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas reglamentuoja asmens turtinius santykius ir su aiais santykiais susijusius asmeninius neturtinius santykius, taip pat ašeimos santykius.
Šiandien, šeimos narių vaidmenys tampa vis lankstesni, o šeimos apibrėžimas plečiasi, įtraukiant įvairias formas ir struktūras, tačiau pagrindinės funkcijos išlieka svarbios visuomenės gerovei.