Socialumas yra sąlyga, leidžianti žmonėms nuolat turėti ryšį vienam su kitu, o kultūra yra būdas tai realizuoti. Kultūra yra vienas pagrindinių žmogaus gyvenimą lengvinančių veiksnių, būtinų žmogaus egzistencijai, jo tobulėjimui, jo vidinio pasaulio lūkesčiams išreikšti bei apibūdinti.
Dėl kultūros daromos didžiulės įtakos socializacijai, siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Ši priemonė yra itin svarbi sociokultūriniame darbe, nes tinkamai parengta ji skatina žmonių bendrumą, saviraišką, kūrybą, estetinį jausmą, pašalina kasdienybės ir rutiniškumo pojūtį ir yra ideali terpė perteikti dalyviams pozityvias vertybes.
Kodėl renginiai svarbūs vyresnio amžiaus žmonėms
Šventė - džiaugsmas, smagumas, iškilminga nuotaika, pramoga kokia nors svarbia, malonia proga. Be to, tai priemonė išsaugoti tradicines lietuvių tautos vertybes, kurios buvo orientuotos į harmoniją su gamta ir šeima, t. y. šviesti paslaugų gavėjus kultūrinių tradicijų klausimais siekiant, kad klientas, sėkmingai pritaptų visuomenėje. Meno paskirtis - harmonizuoti gyvenimą, tobulinti žmonių bendravimo formas, todėl menas neišvengiamai yra socialus.
Vienas iš mūsų rūpesčių - parodyti, kaip meniniai reiškiniai padeda žmogui integruotis į visuomenę, prisitaikyti prie jos reikalavimų ar priešingai - priešintis socialinei aplinkai ir maištauti. Dėl meno visuomenės socialiniai reiškiniai tampa artimesni: tradicijų, nuostatų, elgesio būdų raiška meninėmis priemonėmis sutelkia žmones į darnesnę bendruomenę. Labai svarbią funkciją atlieka dialogas kultūrinėmis temomis, kuris turi vykti visą žmogaus gyvenimą, visose jo gyvenimo sferose.
Sociokultūrinė veikla kaip socializacijos įrankis
Socialinio darbo sritis - socialinės problemos išryškinimas ir sprendimas, tačiau nūdienoj socialinis darbuotojas susiduria su naujais iššūkiais, vis naujus iššūkius siūlančiame pasaulyje ir vis labiau globalizuotoje visuomenėje. Šiuolaikinėje visuomenėje socialinio darbuotojo vykdoma sociokultūrinė veikla yra skirta padėti įvairioms socialinėms grupėms analizuoti savo problemas ir keisti mąstymą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos Krašto Apsaugos Pensijos
Sociokultūrinei veiklai plėtoti nereikalaujama nuolatinių specialistų, nes nėra patvirtintos konkrečios jos apibrėžtys, tačiau jos būtinybė akivaizdi besikeičiančių vertybių Lietuvos visuomenėje, nes esanti socialinės paramos sistema nėra orientuota į žmones, kuriems sociokultūrinės paslaugos reikalingos. Taigi mūsų prerogatyva ir yra suvokti šią dinamiką ir pasireikšti ten, kur galima padėti, nežeidžiant žmogaus individualybės.
Socialinio - kultūrinio darbo sudedamosios dalys yra: konsultacija, informacija ir tiesioginė pagalba. Per šias dalis labiau skatinamos žmogaus stipriosios savybės: sugebėjimai, interesai, kreipiant mažesnį dėmesį į jo gyvenimo sunkumus ar nesugebėjimą ką nors atlikti. Socialinio - kultūrinio darbo tikslas - suteikti žmonėms galimybę pažvelgti į savo padėtį objektyviau, stiprinti savo kompetencijas ir panaudoti atitinkamus savo išteklius.
Praktinis pavyzdys: bendruomeninės šventės ir renginiai
Vienas iš kūrybinio bendradarbiavimo su kultūros darbuotojais pavyzdžių yra Neveronių seniūnijoje socialinės priežiūros šeimoms paslaugas teikiančio socialinio darbuotojo ir Ramučių kultūros centro laisvalaikio salės organizatoriaus jau keletą metų vykdoma bendra sociokultūrinė veikla, apjungianti ir kitas Kauno rajono seniūnijas bei Neveronių ir Socialinių paslaugų centro Šeimos gerovės skyriaus vaikų dienos centrus. Ketverius metus tradiciškai rengiamos tarptautinės šeimos dienos šventės, organizuojami ir pavieniai kalendoriniai renginiai: tėčio dienos, teatro dienos, Kalėdiniai šventiniai renginiai.
Įsibėgėjus nenorėta sustoti net pandemijos karantino metu, taigi edukacines - pramogines šventes buvo sumanyta rengti nuotoliniu būdu. Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų.
Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Norint puikiai parengti šventę reikalingi meniniai įgūdžiai, gebėjimas kūrybingai panaudoti įvairias technikas ir technologijas, štai čia ir gali mums, socialiniams darbuotojams, pagelbėti kultūros centrų specialistai, kurių tikslas irgi yra įtraukti renginio dalyvius, pakoreguoti pasyvųjį stebėjimą ir padėti dalyviams ugdyti savo įgūdžius ir gebėjimus.
Taip pat skaitykite: Telefonai vyresnio amžiaus žmonėms
Renginių formos, pritaikytos senjorams
Štai todėl paslaugų gavėjų šeimoms buvo sumanyta surengti tarptautinės Teatro dienos šventę su informatyviais teminiais akcentais, dainomis, poezija ir staigmenomis. Didžioji mūsų siekiamybė - „užkrėsti“ socialiai pažeidžiamus asmenis menu. Pasak ekspertų, kultūros reiškinių, meno kūrimas gali tapti ir kiekvieno žmogaus auklėjimo bei auklėjimosi priemone, orientuota į aukštesniųjų vertybių kūrimą savyje, taip pat aplinkoje.
Pozityvus turiningas laisvalaikis padeda asmeniui tobulėti, sukuria sąlygas plėtoti kūrybines galias, taigi mūsų, socialinių darbuotojų sociokultūrinė veikla, bendradarbiaujant su kultūros specialistais, padeda paslaugų gavėjo socializaciją orientuoti pozityvia linkme ir pasiekti teigiamų pokyčių jo visuomeniniame gyvenime. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti.
- Tarptautinės šeimos dienos šventės ir kalendoriniai renginiai: stiprina kartų ryšius, skatina bendrystę.
- Teatro dienos su dainomis ir poezija: ugdo estetinį jausmą ir suteikia erdvę saviraiškai.
- Kalėdiniai renginiai: palaiko tradicijų tęstinumą ir emocinį ryšį su bendruomene.
- Nuotolinės edukacinės-pramoginės šventės: padeda išvengti socialinės izoliacijos, kai fiziniai susitikimai riboti.
Kultūros centrų tinklas ir galimybės senjorams
Lietuvos nacionalinis kultūros centras skelbia duomenis apie kultūros centrų veiklą regionuose: „Kultūros centras - atvira bendruomenei įstaiga, kultūrinė erdvė, kurioje puoselėjama etninė kultūra, tradicijų tęstinumas, mėgėjų menas kuriant menines programas, plėtojant šviečiamąją, edukacinę, pramoginę veiklą, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionaliojo meno sklaidą. 2023 m. statistiniais duomenimis, 60-yje Lietuvos savivaldybių veikia 153 juridiniai kultūros centrai ir 442 jų struktūriniai padaliniai. Lietuvos nacionalinis kultūros centras rūpinasi šių kultūros centrų tinklo raidos stebėsena ir bendradarbiauja įgyvendinant kultūros centrų veiklą visuomenei pristatančius projektus. Kultūros centruose ir jų padaliniuose veikia 3330 įvairių žanrų mėgėjų meno kolektyvų, studijų, būrelių, kuriuose dalyvauja 44407 dalyviai".
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Juridiniai kultūros centrai | 153 |
| Struktūriniai padaliniai | 442 |
| Mėgėjų meno kolektyvai/studijos/būreliai | 3330 |
| Dalyvių skaičius | 44407 |
Aktyvi mokyklų veikla yra svarbi bendruomenėms meninio ugdymo, laisvalaikio įprasminimo, vaikų ir jaunimo edukacijos ir sociokultūrinių paslaugų teikimo aspektais. Todėl šios veiklos, nukreiptos į bendruomenės aktyvinimą, analizavimas tampa aktualiu šiuolaikinės bendruomenės sociokultūrinio ugdymo prasme. Taigi, norint pilnavertiškai gyvuoti šiuolaikinėje visuomenėje ir perspektyviai žvelgti į ateitį, būtina giliau analizuoti meno mokyklos veiklos formas, specifiką, bei tai, kaip būtų galima šia veikla skatinti miestelio bendruomenės sociokultūrinį gyvenimą.
Sociokultūrinės veiklos esmė ir principai
Sociokultūrinė veikla yra specifinė bendruomeninio ugdymo sritis, sudaranti palankias sąlygas įvairios socialinės padėties, įvairių tautybių ir įvairaus amžiaus žmonėms realizuoti savo socialinius, kultūrinius, švietimo poreikius, siekiant sėkmingai integruotis į aplinką. Sociokultūrinis darbas - socialinė paslauga, kuri teikiama individams, grupėms bei organizacijoms, siekiant jų kultūrinio ir visuomeninio veiklumo. Socialinė kultūrologija suvokia ir tyrinėja kultūrą kaip žmogaus elgesį ir veiklą.
Taip pat skaitykite: Buvusios Pajamos ir Pensija
Socialumo terminas apima visa tai, kas žmonėse visuomeniškai bendra, o kultūros terminas - visa tai, kas tą bendrumą žmonėse formuoja ir kas atsispindi atskirame kultūriniame identiškume. Nors socialinio - kultūrinio bei sociokultūrinio darbo sritys sąmoningai sujungiamos, tačiau jos turi skirtingus uždavinius. Socialinės - kultūrinės organizacijos suvienija socialinį ir kultūrinį darbą vienoje vietoje, kur kultūra vienydama vaidina svarbų vaidmenį ir atlieka socialinę misiją.
- Papildymo principas: ugdymas kaip vienas iš žmogaus vystymosi veiksnių, papildančių gamtinę, socialinę ir kultūrinę įtaką žmogui.
- Kultūrinio ugdymo principas: žmogaus patirtis skiriasi dėl ugdymo ir gyvenimo sąlygų; žmogų formuoja aplinka ir ugdymas.
- Komandinio darbo principas: bendradarbiauti su kultūros specialistais ir bendruomene, skatinant motyvaciją dalyvauti.
Bendruomenės vaidmuo senjorų socializacijoje
Bendruomenė plačiąja prasme - tai tam tikra žmonių grupė, kuri siekia bendro tikslo. Bendruomenėje neišvengiamai vyksta sociokultūrinis gyvenimas, kuris pasireiškia per formalų socialinių darinių egzistavimą ir per neformalų bendruomenės narių tarpusavio bendravimą. Panašiai galima apibūdinti ir mokyklos bendruomenę, kurią sudaro mokiniai, mokytojai ir tėvai. Šioje bendruomenėje susilieja mokyklos ir šeimos poveikis vaiko socializacijai.
Parapijos vaidmuo vietos bendruomenėje. Visas tautines bendruomenes dažniausiai vienija bendri prisiminimai, tačiau tokias bendruomenes neretai lemia ir bendri interesai. Tokios bendruomenės pavyzdys yra religinė bendruomenė. Tokią bendruomenę vienija ne vien pamaldos, bet ir gana plati visuomeninė veikla: kultūriniai renginiai, švietimas, socialinė pašalpa ir panašiai.
- Religiniai ir kultūriniai renginiai: palaiko bendrystę ir tarpusavio pagalbą.
- Miesto ir kaimynystės centrai: suteikia erdvę neformaliam senjorų bendravimui ir saviraiškai.
- Teminės kalendorinės šventės: aktyvina dalyvavimą ir stiprina socialinį identitetą.
Tarptautinė patirtis ir vietos kontekstas
Seniausios sociokultūrinio ugdymo tradicijos bendruomenės centruose yra Didžiojoje Britanijoje. Šias tradicijas vėliau perėmė Suomija ir Švedija. Suomija ir Švedija yra vienos iš pirmaujančių pasaulyje pagal teikiamų socialinių paslaugų žmonėms įvairovę, kiekybę ir kokybę.
Prancūzijoje sociokultūrinė bendruomenės veikla vykdoma jau nuo XIX amžiaus, kurių susikūrimą ir veiklą lėmė socialiniai - ekonominiai pokyčiai. Olandijos bendruomenės ir kaimynystės centrų veikla turinti gilias ir senas tradicijas vaidina didelį vaidmenį integruojantis įvairių socialinių grupių žmonėms į socialinę aplinką. Lietuvoje bendruomenės centrų yra kol kas nedaug. Tačiau visuomenė įžvelgia jų naudą, todėl jie pamažu kuriasi vis nauji, sudarydami tinklą.
Kultūrinės praktikos, stiprinančios senjorų savijautą
Klausosi įvairių epochų, stilių ir žanrų muzikos ir svarsto jos paskirtis bei kontekstus, pvz., sporto varžybas paįvairinanti muzika, sakralinis giedojimas, šokių muzika, atsipalaidavimui skirta muzika, filmų ar kompiuterinių žaidimų garso takeliai, ceremonialiniai maršai, šeimos bei kalendorinių švenčių muzika, sceniniams pasirodymams skirta muzika, darbus palydinti muzika. Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje.
Lietuvių muzikinės kultūros sąsajos su kitomis kultūromis: tautinių mažumų - žydų, rusų, lenkų, karaimų - muzika Lietuvoje. Gilinamos žinios apie Lietuvoje gyvenančių kitų tautų muziką, jos įvairovę bei įtaką Lietuvos muzikos kultūrai. Įvairių kultūrų švenčių tradicijos. Kokie litvakų ir lietuvių tradicijų panašumai ir skirtumai (maistas, drabužiai, šventės). Ką žydų ir lietuvių kultūros perėmė viena iš kitos?
- Muzikiniai vakarai ir chorai: prisideda prie emocinės pusiausvyros ir bendrystės.
- Poezijos ir teatro skaitymai: stiprina saviraišką ir atminimo kultūrą.
- Tautinių tradicijų dirbtuvės: skatina tarpkultūrinį supratimą ir socialinę sanglaudą.
Skaitmeniniai renginiai ir izoliacijos mažinimas
Nors esant skirtingose ekranų pusėse buvo mažiau šurmulio ir sunkiau keistis energija, tačiau prie bendro virtualaus stalo susėsdavo ir šiltai bendraudavo, dalyvaudavo viktorinose ir kovodavo dėl prizų daugybė šeimų iš daugelio Kauno rajono savivaldybės seniūnijų. Socialinė erdvė nėra tai, kur sukuriamas ryšys. Nes tai vyksta per ekraną. Socialinėje erdvėje mes gauname dėmesio, bet ne artumo. Gauname matomumą, bet ne ryšį.
Psichologė pabrėžė, kad socialiniuose tinkluose galima rasti ir teigiamų dalykų. Pavyzdžiui, bendraminčių, su kuriais galima pasidalinti sunkiais jausmais. Tuomet galima patirti jausmą, kad žmogus nėra vienas. Tiek jauni, tiek vyresnio amžiaus žmonės sako, kad tai padeda. Tačiau svarbiausia, kad pačiame sunkiausiame taške, krizės pirmosiomis dienomis nesinori dalintis ir to kitiems parodyti.
- Nuotolinės viktorinos ir teminiai pokalbiai: palaiko pažintinius įgūdžius ir suteikia struktūruotą bendravimą.
- Hibridiniai renginiai: derina fizinį ir skaitmeninį dalyvavimą, didina prieinamumą riboto judumo senjorams.
- Skaitmeninio raštingumo dirbtuvės: mažina technologinę atskirtį ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Etiniai ir organizaciniai akcentai
Siekdami įvairiomis patraukliomis priemonėmis padėti socialiai pažeidžiamam žmogui susieti save su visuomene, socialiniai darbuotojai organizuoja ir sociokultūrines paslaugas, kurios siejamos su dvasine, kultūrine, prevencine ir socialine gerove asmeniui. Siekiant, kad visa tai pavyktų, būtina laikytis komandinio darbo principų, kartu skatinti klientų motyvaciją turiningai praleisti laiką, ugdytis kultūros tradicijų klausimais, atsinaujinti.
Kultūros darbuotojas turi neabejotinų kompetencijų pramogų ir malonių sąlygų kūrime, sukuria patrauklią ir saugią aplinką draugiškam bendravimui. Čia kultūra pasižymi pagarba, susidomėjimu, atvirumu ir vyksta kultūringas socialinis darbas.
Renginių poveikio sritys: savijauta ir socialiniai ryšiai
- Emocinė gerovė: šventė skatina džiaugsmą ir teigiamas emocijas, mažina kasdienybės rutinos poveikį.
- Kognityvinis aktyvumas: teminiai renginiai, viktorinos ir meninės dirbtuvės stiprina pažintines funkcijas.
- Socialinė integracija: renginiai kuria bendrumo jausmą ir mažina socialinę izoliaciją.
- Tapatumas ir tradicijos: kultūrinės praktikos padeda išlaikyti ir perduoti vertybes tarp kartų.
Viena vertus, socialinė erdvė gali didinti atstumą tarp vieni kitų, kita vertus, struktūruoti skaitmeniniai renginiai suteikia senjorams galimybę dalyvauti nepaisant mobilumo ar sveikatos apribojimų. Socialumas yra sąlyga, kuri leidžia mums - žmonėms nuolatos palaikyti ryšį vienas su kitu, o kultūra yra būdas pastarosios sąlygos realizavimui.
Rekomendacijos renginių organizavimui
- Teminė įvairovė: dainos, poezija, teatras ir tradicinės šventės skirtingiems interesams.
- Įtrauktis: sudaryti sąlygas dalyvauti ir gyvai, ir nuotoliniu būdu, atsižvelgiant į ribotą judumą.
- Partnerystė: bendradarbiavimas su kultūros centrais ir parapijomis dėl erdvių ir turinio.
- Saugumas ir pagarba: draugiška aplinka ir etikos principai dalyvių orumui užtikrinti.
- Tęstinumas: periodiški renginiai, kurie kuria įprotį ir stabilų socialinį tinklą.
Kultūra - ypač svarbus komponentas tvaraus vystymo kontekste, kaip vienas svarbiausių žmogaus gyvenimo kokybės gerovės valstybėje sandas. Kultūra skatina, palaiko socialinę sanglaudą ir skatinti ekonomikos bei gerovės augimą.
tags: #renginyje #pensininkai #pasijuto