Globos ir priežiūros sritys Lietuvoje keičiasi: vis daugiau dėmesio skiriama šeimyninei ir bendruomeninei globai, tačiau dar daug vaikų auga globos institucijose. Šiame tekste apžvelgiami vaikų, augančių globos namuose, socializacijos ypatumai, pateikiamos rekomendacijos, kaip ugdyti jų socialinius įgūdžius, savarankiškumą ir atsakomybę bei pristatomos alternatyvios globos formos ir paramos galimybės.
Globos savaitė ir bendruomenės vaidmuo
Kasmet pirmąjį liepos sekmadienį Lietuvoje minima Globėjų diena. O šiais metais, nuo birželio 29 iki liepos 5 d., akcentuojant vaikų globos svarbą, Lietuvoje paskelbta Globos savaitė. Jos metu vyksta renginiai visuomenei, pagerbiami asmenys ir šeimos, globojantys vaikus, kalbama apie globos situaciją Lietuvoje, pasakojama apie galimybę tapti globėjais.
Nuo 2018 m. liepos mėn. Nemajūnų dienos centre veikia Globos centras, kuris įkurtas su tikslu įgyvendinti vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas. Ši įstaiga pagalbos ranką šeimoms ištiesia tuomet, kai tėvai nesukuria tinkamų, saugių gyvenimo sąlygų, pristinga atsakomybės ir gebėjimų rūpintis savo vaikais.
„Globos centro tikslas - siekti, kad be tėvų globos likę vaikai nepatektų į globos institucijas, o paslaugas gautų šeimoje ar bendruomenėje. Visais atvejais pirmiausia ieškome artimų giminaičių, galinčių pagloboti vaikus“, - teigia specialistai.
Socializacijos pagrindai ir specifika globos institucijose
Socializacija - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu.
Taip pat skaitykite: Rekomendacijos Dėl Užimtumo Senelių Namuose
Adaptacija - tai prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizuota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Socializacijos ypatumai globos institucijoje pagal amžiaus tarpsnius
- Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.) - šiuo laikotarpiu svarbu užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų normaliai vystytis emociškai ir socialiai. Globos institucijos personalas turėtų stengtis sukurti kuo artimesnę šeimai aplinką. Globos institucijose augančių kūdikių emocijų raida reikalauja ypatingo dėmesio.
- Ikimokyklinė vaikystė (3-7 m.) - šiuo laikotarpiu vaikas turėtų turėti galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios skatina socialinių įgūdžių ugdymą.
- Jaunesnioji mokyklinė vaikystė (7-12 m.) - vaikas turėtų būti skatinamas dalyvauti mokyklos veikloje ir užklasinėse programose, kad galėtų plėsti savo socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti su kitais.
Tyrimų duomenys ir socialinių įgūdžių trūkumai
Tyrimas, atliktas 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais, kuriame dalyvavo 105 vaikai iš globos namų, parodė, kad socialinių įgūdžių lygis yra žemas: pusei tirtų vaikų trūksta šių įgūdžių. Didžiausias dėmesys skiriamas šių vaikų percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
| Socialiniai įgūdžiai | Apibūdinimas | Globos namų vaikų sunkumai |
|---|---|---|
| Bendravimo (percepcija) | Gebėjimas interpretuoti emocijas | Emocijų atpažinimo trūkumas |
| Bendravimo (komunikacija) | Efektyvus minčių reiškimas | Sunku išreikšti mintis ir jausmus |
| Bendravimo (interakcija) | Sėkmingas bendravimas | Sunku užmegzti ryšį su kitais |
| Veiklos planavimas | Planavimo įgūdžiai | Sunkumai planuojant veiklą |
| Veiklos organizavimas | Organizavimo įgūdžiai | Sunkumai organizuojant veiklą |
| Bendradarbiavimas | Dalyvavimas grupės veikloje | Sunkumai bendradarbiaujant |
Praktinės rekomendacijos ugdant socialinius įgūdžius
Bendravimo įgūdžiai
- Skatinti emocijų atpažinimą per žaidimus ir kasdienes situacijas; įtraukti vaidmenų žaidimus, kurie lavina empatiją.
- Ugdyti kalbinius įgūdžius: leisti vaikui laisvai reikšti mintis, suteikti struktūruotas veiklas, pvz., pasakojimų ratą arba „dienos įvykio“ aptarimą.
- Dirbti su individualiais komunikacijos sunkumais: psichologo ar logopedo konsultacijos dažnai būtinos.
Veiklos planavimas ir organizavimas
- Skirti vaikams aiškias, amžių atitinkančias užduotis namų darbų, tvarkymosi ar užsiėmimų metu; pradėti nuo paprastų užduočių ir palaipsniui didinti atsakomybę.
- Instruktuoti žingsnis po žingsnio: mokyti planuoti dienos veiklas, padėti susidėlioti sąrašus ir įvertinti atliktą darbą.
- Organizuoti grupines veiklas, kur vaikai gali patirti darbo pasiskirstymą, terminus ir bendrą atsakomybę.
Bendradarbiavimas ir socialiniai ryšiai
- Skatinti dalyvavimą užklasinėse veiklose ir bendruomeniniuose projektuose, kurie stiprina priklausymo jausmą.
- Organizuoti palaikomąsias grupes arba mentorių programas, kad vaikai turėtų ilgalaikius, saugius suaugusiųjų ryšius.
- Naudoti „laikinas vaiko svečiavimasis“ arba atokvėpio globą kaip būdą užmegzti pastovius ryšius su šeimomis ir bendruomene.
Ugdymo modeliai ir pagalbos formos
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modeliavimo galimybės gali būti veiksmingos ugdant globos namų vaikų socialinius įgūdžius. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai.
Globos institucijose dirba įvairūs specialistai: vyriausiasis socialinis darbuotojas, socialiniai pedagogai, socialinio darbuotojo padėjėjai, slaugytojai, psichologai. Šie specialistai atsakingi už vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią smurtui mokykloje
Psichologinė ir specialioji pagalba
- Globojamiems vaikams dažniausiai reikia psichologo ar psichiatro, raidos specialisto konsultacijų, ankstyvosios korekcijos ir pan.
- Kol kas ne visose savivaldybėse yra pakankamai pagalbos vaikui ir šeimai specialistų, tačiau vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas: švietimo, sveikatos, socialinių paslaugų sritys.
Alternatyvos institucinei globai: šeimynos, globos šeimos ir įvaikinimas
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.
Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos: globa šeimose, įvaikinimas, laikinosios globos tikslas - gražinti vaiką biologinei šeimai, palydimoji globa (jaunimo namai) - siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Kaip paskatinti žmones tapti globėjais ir padėti paaugliams
Didžiausi mitai, kad jeigu nori padėti ir tapti globėju, tu privalai būti susituokęs ar gyventi partnerystėje, - sugriauti. Tai nebūtina. Kodėl turėčiau globoti paauglį? Kaip mes visi žinome, žmogus niekada nėra per didelis turėti šeimą. Lietuvoje yra išklausoma vaiko nuomonė. Paauglys turi sutikti būti globojamas.
Vyresnių vaikų globėjai liudija, jog tapę namais paaugliui jie gauna dvigubą emocinį užtaisą, nes ne tik tu pakvieti būti drauge, bet ir vyresnis vaikas pasirenka užaugti su tavimi. Labai svarbu žinoti ir suprasti, kad vaikas gali turėti labai daug baimių, susijusių su globa namuose. Neretai vyresni vaikai turi įvairių sunkių ir skausmingų prisiminimų, yra girdėję iš vaikų skaudžių ir nebūtinai tikrų pasakojimų, turi įvairių fantazijų ir įsitikinimų, lūkesčių.
Taip pat skaitykite: Socialiniai tinklai asmeniniam naudojimui
Jeigu nesate tikras, nuo ko pradėti, puikus būdas susipažinti su daugybe skirtingų amžiaus grupių vaikų - padėti atokvėpio globai. Paprasčiau tariant, atokvėpis yra trumpalaikė globa, suteikianti pertrauką globėjams. Kai vaiko globėjas dėl susiklosčiusių aplinkybių negali pasirūpinti vaiku, kai ištinka krizinė situacija, jam padeda kitas globėjas.
Ugdant savarankiškumą ir atsakomybę
Vaikų savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas yra esminė jų asmeninio augimo dalis, padedanti pasiruošti gyvenimo iššūkiams. Ugdant šiuos įgūdžius, vaikai mokosi priimti sprendimus, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus ir tapti labiau pasitikintys savimi.
- Suteikite galimybių priimti sprendimus. Leiskite vaikams priimti sprendimus kasdienėse situacijose, pavyzdžiui, renkantis drabužius, žaidimus ar užsiėmimus. Svarbu pradėti nuo mažų pasirinkimų ir palaipsniui didinti jų sudėtingumą.
- Skatinkite prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Jei vaikas padaro klaidą, padėkite jam suprasti, kas nutiko, ir aptarkite, kaip kitą kartą galėtų pasielgti kitaip.
- Priskirkite amžių atitinkančias užduotis. Tai gali būti kambario tvarkymas, stalų dengimas, augintinio priežiūra ar indų plovimas.
- Leiskite klysti ir mokytis. Klaidų darymas yra natūrali mokymosi proceso dalis; palaikykite vaiką, kai jis susiduria su iššūkiais.
- Rodykite pasitikėjimą. Pasitikėjimas stiprina vaiko savivertę ir skatina jį stengtis būti savarankiškesniu.
- Skatinkite kritinį mąstymą. Užduokite klausimus, kurie padėtų vaikui apgalvoti galimus sprendimus.
- Nuoseklumas ir taisyklės. Nustatykite aiškias taisykles ir ribas, kurių laikomasi nuolat.
- Pagirkite už pastangas. Skatinkite vaiką, girti už pastangas, o ne tik už rezultatus.
- Sukurti teigiamą aplinką. Būkite kantrūs, palaikantys ir supratingi.
Kaip institucijos ir bendruomenė gali padėti
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %.
Pasak specialistų, pertvarka pasiteisino: atsiranda budinčių globotojų, šeimų, kurios imasi globoti be tėvų likusius vaikus, visoje šalyje pradėti steigti nedideli bendruomeniniai vaikų globos namai. „Prieš ketverius metus Lietuvoje buvo liūdna vaikų, patenkančių į globą, statistika. Vaikų, esančių be tėvų globos buvo apie 10 tūkst. vaikų, iš jų apie 40 proc. gyveno dideliuose, stacionariuose vaikų globos namuose“, - pažymima.
Praktiniai žingsniai savivaldybėms ir globos centrams
- Stiprinti prevencines paslaugas šeimoms, kad mažėtų vaikų pateikimas į globą.
- Vystyti budinčių globotojų tinklą ir atokvėpio globos paslaugas.
- Užtikrinti tarpdisciplininį bendradarbiavimą (švietimas, sveikata, socialinės paslaugos).
- Teikti prieinamą psichologinę, raidos specialistų ir specialiojo ugdymo pagalbą.
Kelios sėkmės istorijos ir praktiniai pavyzdžiai
Birštono savivaldybėje yra penkios globėjų šeimos, kuriose globojami devyni vaikai. Anot specialistų, kiekviena globos istorija yra skirtinga: dviem atvejais anūkų globa priskirta močiutėms, viena moteris nuo mažens iki paauglystės globoja dukterėčią ir sūnėną, dar dvi moterys rūpinasi jaunesnio amžiaus vaikais, su jomis nesusijusiais jokiais giminystės ryšiais. Yra ir viena budinčių globotojų šeima.
Įtėviai Justinas ir Gintarė pasakoja, jog pirminis jų noras buvo įsivaikinti, tačiau priėmus du broliukus jie suteikė ir globėjų statusą. Gintarė ir Justinas atvira širdimi priėmė vaikus tokius, kokie jie yra, su visa jų istorija bei turimais ryšiais.
Kur kreiptis pagalbos ir daugiau informacijos
Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai. Jų kontaktus galima rasti www.globoscentrai.lt. Globos specialistai pasiekiami el. paštu ir telefonu per vietos savivaldybės socialines tarnybas.