Su priklausomybės problema tiesiogiai arba netiesiogiai susiduria didelė žmonijos dalis. Priklausomybė yra patologinis prisirišimas arba nesugebėjimas nustoti ką nors daryti, nors atliekami veiksmai kelia pavojų fizinei ir psichinei sveikatai bei dažnai sugriauna socialinį žmogaus gyvenimą: atsiranda problemų darbe, santykiuose su artimaisiais, neretai išyra šeima. Šiuolaikinėje visuomenėje priklausomybių formų sparčiai daugėja - nuo alkoholizmo, narkomanijos iki darbomanijos, priklausomybės nuo interneto, pirkimo ir net azartinių lošimų.
Vis dėlto tiksliai apibrėžti priklausomybės sąvoką sudėtinga. Kai žmonių klausiama, kaip jie supranta priklausomybę, paprastai gaunamos labai įvairios nuomonės. Vieni įsivaizduoja žmogų, gyvenantį nuo vieno svaiginimosi iki kito, kiti laiko, kad ši visuomenė apsėsta įvairių manijų ir liguistų potraukių, tokių kaip persidirbimas, švaros manija ar net priklausomybė nuo televizijos žiūrėjimo. Tačiau plačiau galima teigti, kad priklausomybės apibrėžiamos kaip bet kokia pasikartojanti elgsena, trumpam sumažinanti frustracijas, bet ilgainiui jas kurstanti.
Priklausomybės prigimtis ir jos sudėtingumas
Priklausomybė yra pirminė, lėtinė neurobiologinė liga, kurios vystymąsi lemia genetiniai, psichosocialiniai ir aplinkos faktoriai. Ji suprantama kaip sudėtingas elgesio sutrikimas, susijęs su kompulsyviu medžiagų vartojimu arba tam tikrų elgesio formų kartojimu nepaisant neigiamų pasekmių. Naujausiuose moksliniuose vadovuose, tokiuose kaip DSM-5, priklausomybės diagnozė vis dažniau remiasi elgsena, o ne vien fiziologiniais požymiais, kaip tolerancija ar abstinencija.
Priklausomybės pagrindą sudaro smegenų pokyčiai: psichoaktyvios medžiagos ar kompulsyvios veiklos stimuluoja dopamino išsiskyrimą smegenyse, kuris susijęs su malonumo jausmu bei motyvacija. Ilgainiui smegenys tampa mažiau jautrios dopaminui, tad žmogui reikia vis didesnių dozių arba intensyvesnės veiklos, kad pajustų tą patį malonumą. Tokiu būdu susiformuoja priklausomybė, kuri keičia tiek smegenų struktūrą, tiek funkcijas, o tai daro poveikį elgesiui, kontrolės jausmui ir sprendimų priėmimui.
Priklausomybės požymiai
- Kontrolės praradimas: žmogus negali apriboti savo elgesio ar vartojimo, nors labai stengiasi.
- Tolerancija: reikalingos vis didesnės dozės medžiagos ar intensyvesnė veikla, kad pasiekti norimą poveikį.
- Abstinencijos simptomai: fiziniai ar psichiniai negalavimai, atsirandantys nutraukus vartojimą.
- Neigimas: priklausomas žmogus dažnai prisipažinti savo problema nenori, o konfrontuotas gali reaguoti agresyviai arba juokais.
- Melavimas sau ir kitiems: norint nuslėpti tikrąją situaciją ir priežastis.
- Socialinė izoliacija: mažėja normalių santykių su aplinkiniais, dažnai lieka tik santykiai su kitais priklausomais.
- Fizinės sveikatos problemos: pakitimai organizme, dažnas nepasirūpinimas savimi.
- Psichologiniai veiksniai: nerimas, depresija, baimės, žema savivertė, emocijų slopinimas.
Psichologinė ir fizinė priklausomybė
Psichologinė priklausomybė apibūdinama kaip stiprus potraukis, psichologinis pripratimas prie malonumą teikiančios veiklos ar medžiagos, dažniausiai neturintis aiškių fiziologinių abstinencijos simptomų. Fizinė priklausomybė - organizmo prisitaikymas prie medžiagos, kurio nutraukimas sukelia nemalonius arba pavojingus abstinencijos požymius. Dažnai šie abu aspektai persipina ir sukelia priklausomybės sindromą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė ir tarptautinė teisė
| Fizinė priklausomybė | Psichologinė priklausomybė |
|---|---|
| Abstinencijos sindromas su fiziniais simptomais (pvz., prakaitavimas, drebulys) | Intensyvus noras, kompulsyvus elgesys, emociniai potraukiai |
| Reikalinga vis didesnė dozė medžiagos | Psichologinis potraukis tam tikrai elgsenai ar medžiagai |
| Pavojinga nutraukti vartojimą be gydymo (kai kuriais atvejais - gyvybei pavojinga) | Problemos sprendžiamos čia ir dabar, bet be gydymo gali kartotis |
Priklausomybės priežastys ir rizikos veiksniai
Priklausomybės atsiradimui įtakos daro įvairūs biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai. Paveldimumas vaidina svarbų vaidmenį, tačiau negali būti laikomas vieninteliu priežastiniu veiksniu. Žmonės su bendravimo sutrikimais, depresyvūs ar baimingi labiau linkę į priklausomybę. Taip pat svarbios yra aplinkos sąlygos, socialinis palaikymas ar jo trūkumas, šeimos atmosfera, ypač kai jautrūs vaikai auga su priklausomais tėvais.
Dalyvavimas priklausomybei skatinančiose socialinėse grupėse, draugų spaudimas ir netgi draudimai vartoti psichoaktyvias medžiagas gali iškreipti elgesį - asmuo gali siekti įsiskverbti į draudžiamas grupes ir tai dar labiau paskatina vartojimą. Be to, priklausomas žmogus dažnai ieško būdų sumažinti skausmą ar nemalonius pojūčius - emocinius ar fizinius - ir taip išvystyti priklausomybę nuo medžiagos ar elgesio formos.
Priklausomybės poveikis žmogaus gyvenimui
Priklausomybė žemina savivertę, kuria neigimą ir melą, pakenkia fizinei sveikatai, o socialiniai ryšiai dažnai nyksta. Žmogus pradeda gyventi priklausomybės „šeimininko“ valdžioje ir lieka be galios kontroliuoti savo elgseną. Dėl priklausomybės dažnai kyla bendravimo krizės, konfliktai darbe ir šeimoje, atsiranda finansinių problemų ir fizinių ligų. Tai slegia ne tik patį priklausomą asmenį, bet ir jo artimuosius - priklausomybė laikoma šeimos liga, nes kenčia bent 4-5 aplinkinių žmonių.
Santaikiniai priklausomybės padariniai gali būti dramatiški:
- Artimųjų emocinė ir fizinė trauma;
- Kopriklausomybės išsivystymas;
- Socialinė izoliacija ir izoliacijos jausmas;
- Dažni streso ir nerimo susirgimai;
- Ilgalaikės sveikatos problemos dėl nepakankamo rūpinimosi savimi.
Kopriklausomybė - priklausomybės šeimos nariams
Kopriklausomybė - išmoktas, destruktyvus elgesys, kurį parodo šeimos nariai, gyvendami su priklausomu asmeniu. Jie dažnai slepia šeimos problemas, jaučia kaltę ir bejėgiškumą, be to, gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens. Kopriklausomybės požymiai dažnai yra žema savivertė, neigimas ir per didelis pasitikėjimas „priklausomo“ asmens veiksmais. Tai sudėtinga psichologinė būsena, kuriai įveikti reikia specialistų pagalbos.
Taip pat skaitykite: referendumo balsavimo taisyklės
| Požymis | Priklausomas asmuo | Kopriklausomas šeimos narys |
|---|---|---|
| Sąmonė užvaldyta objekto | Mintys apie alkoholį ar psichoaktyvąsias medžiagas | Mintys apie priklausomą asmenį |
| Neigimas | "Aš nesu priklausomas" | "Aš neturiu problemų, jų turi mano artimieji" |
| Agresija | Žodinė, fizinė | Žodinė, fizinė |
| Savivertė | Žema, su save griaunančiu elgesiu | Žema, su save griaunančiu elgesiu |
| Fizinė sveikata | Daugybė nusiskundimų (kepenis, širdis, skrandis ir kt.) | Panašūs nusiskundimai, išsekimas |
Diagnozė, gydymas ir pagalba priklausomiems žmonėms
Priklausomybę diagnozuoja gydytojas, dažniausiai psichiatras. Šiuolaikinis gydymas apima tiek medikamentinį, tiek psichosocialinį gydymą. Lietuvoje valstybės finansuojamą pagalbą teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras bei kitos įstaigos. Gydymas yra ilgalaikis, reikalaujantis paciento valios bei aplinkinių palaikymo.
Efektyvios priklausomybės gydymo programos remiasi kompleksiniu požiūriu:
- Neurologiniai pokyčiai atstatomi laipsniškai;
- Psichoterapija padeda įveikti emocinius ir elgesio sunkumus;
- Socialinių įgūdžių lavinimas padeda sėkmingesnei reintegracijai;
- Pagalba šeimos nariams - kopriklausomybės mažinimas.
Be to, plačiai naudojamos savitarpio pagalbos grupės, tokios kaip Anoniminių Alkoholikų (AA) dvylikos žingsnių programa, akcentuojančios dvasinius, socialinius bei psichologinius pokyčius. Ši programa nepropaguoja religijos, bet orientuojasi į sąmoningumo, savęs pažinimo ir atsidavimo kitiems ugdymą.
Populiariausi priklausomybės tipai
- Priklausomybė nuo alkoholio: viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Susiformuoja trečdaliui vartotojų, priklausomybę lemia socialinės tradicijos, genetika ir asmens ypatybės.
- Priklausomybė nuo tabako (nikotino): greita fizinė ir psichologinė priklausomybė, ypač jauniems vartotojams.
- Narkotikų priklausomybė: dažnai lydi fiziniai simptomai bei socialinės problemos.
- Azartiniai lošimai: patologinis lošimas juntamas visose socialinėse grupėse, dažniausiai vyrams 21-55 m.
- Darbomanija, socialinių tinklų, interneto, pirkimo, sekso priklausomybės: šiuolaikinės priklausomybės, kurias sunkiau apibrėžti kaip ligą, tačiau jos žaloja gyvenimą ir dažnai lydi psichologinės problemos.
Priklausomybės antirekomendacijos ir mitai
Yra daug mitų susijusių su priklausomybės gydymu ir jos supratimu:
- Priklausomybė yra valios trūkumas. Tai netiesa - priklausomybė yra sudėtinga smegenų liga.
- Priklausomybę galima gydyti vos per kelias dienas. Sveikimas yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis pastangų.
- Žmogus gali bet kada nustoti vartoti. Dažnai priklausomas žmogus negeba tai padaryti be pagalbos.
- Siekiant gydymo galima naudoti įvairias netradicines priemones. Nors kai kurie metodai veikia per placebo efektą, moksliniais tyrimais pagrįstų būdų nepakanka.
- Priklausomybė nėra liga. Mokslas jau įrodė, kad priklausomybė keičia smegenų funkcijas ir yra lėtinis sutrikimas.
Ką daryti, jei įtariate priklausomybę?
Kilus įtarimui dėl žalingo vartojimo ar elgesio priklausomybės požymių, svarbu pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę diagnozuoja ir gydo gydytojas, tačiau didelė dalis žmonių ieško pagalbos psichologų, socialinių darbuotojų, priklausomybių konsultantų ar savitarpio pagalbos grupių.
Taip pat skaitykite: reikalavimai referendumo biuleteniui
Svarbu stebėti savo savijautą, vengti streso, daugiau ilsėtis ir aktyviai bendrauti. Jeigu pastebite, kad negalite atsitraukti nuo tam tikros veiklos, geriama alkoholio arba jums sunku kontroliuoti elgesį, kreipkitės pagalbos. Ankstyvas problemos pripažinimas yra svarbiausias pirmas žingsnis į sveikimą.
Kaip atpažinti priklausomybę nuo išmaniojo telefono ir kaip su tuo kovoti?
Priklausomybė nėra silpnumas ar valios trūkumas - tai liga, kurią galima valdyti ir su kuria galima gyventi pilnavertį gyvenimą padedant sau ir kitiems. Su tinkama pagalba ir palaikymu daug žmonių įveikia priklausomybę ir atkuria ryšius su aplinkiniais, įgyja naujų gyvenimo prasmės.
tags: #referendumo #nebus #prisiminsit #kas #yra #priklausomybe