Realioji socialinė teorija ir pagrindiniai jos principai

T skyrius skirtas suprasti, kaip jūsų organizacija kuria ar ruošiasi kurti poveikį. Kalbėsime apie tai, kas yra ir kas nėra socialinis poveikis, kaip jį analizuoti - ir ko iš to gali pasimokyti organizacijos. Kartu sukursime loginę grandinę, kaip organizacijos resursai prisideda prie ilgalaikės vizijos įgyvendinimo. Pokyčio teorija - tai plačiai naudojamas įrankis, ypač pasitarnaujantis ne pelno sektoriui, valstybinėms institucijoms ar kitoms socialinio pokyčio siekiančioms organizacijoms. Teorija dažnai naudojama planuojant naujas veiklas, norint suprasti kuriamą socialinį pokytį ar išardyti socialinę problemą į esmines jos veikimo dalis.

Teorijos užuomazgos randamos XX amžiaus viduryje ir ji padeda naudotojui paaiškinti, kaip galima pasiekti ilgalaikį poveikio tikslą. Sistemingą požiūrį į šį sudėtingą procesą įveda pokyčio grandinė - loginė trumpo, vidutinio ir ilgalaikio socialinio poveikio grandinė. Užpildyta pokyčio grandinė - tai argumentų seka, paaiškinanti, kaip organizacija kuria socialinį poveikį. Žvelgiant į grandinę iš kairės, galima pastebėti priežastinį ryšį - kiekvienas elementas yra būtinas, kad įvyktų dešiniau esantys procesai.

Pokyčio grandinė atskiria organizacijos siekiamą socialinį poveikį nuo veiklos rezultatų. Gilindamiesi į kiekvieną elementą atskirai, svarbu išsiaiškinti, kuo skiriasi šios dvi grandinės dalys. Socialinis poveikis ir veiklos rezultatai yra susiję, bet dažnai skirtingi laikotarpiai ir skirtingos pažangos lygmenys. Pokyčio grandinę kurianti organizacija iš pradžių turi įvardinti socialinio poveikio tikslus ir tik vėliau - pačios organizacijos planuojamas veiklas.

Kairėje pokyčio grandinė prasideda nuo išteklių, kurių reikalauja poveikį kuriančios veiklos. Antroji grandinės dalis - pokyį kuriančios veiklos. Trečioji - veiklų rezultatai. Rezultatai turi būti kiekybiniai ir apibūdina, kas nutiko poveikį kuriančios veiklos metu. Tolimesnė dalis - socialinis poveikis, kurį sukuria veiklų rezultatai. Tai - neapibrėžti, lengvai nesuskaičiuojami procesai, galintys užtrukti ilgą laiką. Poveikis grandinėje skirstomas į trumpą, vidutinį ir ilgą laikotarpį.

Svarbu suprasti, kad organizacijos tiesiogiai atsakingos tik už trumpalaikį poveikį - kurį iškart sukuria jos veiklos. Vidutinio ir ilgalaikio poveikio įtaką daro kitos organizacijos, valstybės sprendimai, kartų kaita ir kiti nekontroliuojami procesai. Trumpo laikotarpio poveikis nėra trumpalaikis žodžio prasmėje: tai rodo, kas nutinka iškart pasibaigus veikloms, ir jis gali paskatinti vidutinio laikotarpio pokyčius.

Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija

Žvelgiant į pavyzdinę situaciją - jaunų žmonių nedarbo problemos sprendimą - pokyčio grandinėje matyti, kaip nuosekliai susidėlioja įvardinti tikslai ir veiklos. Pokyčio grandinės pildymas išsiskiria iš kitų įrankių, naudojamų planavimo procese. Užuot klausę savęs „Kokios veiklos padės pasiekti mano tikslą?“, pirmiausia turime įvardinti galutinį tikslą: pradėkite nuo ilgo laikotarpio poveikio įvardinimo.

  • 1. Pradėkite nuo ilgo laikotarpio poveikio įvardinimo. Įrašykite idealią visuomenės situaciją į paskutinį lentelės langelį.
  • 2. Įvardinkite vidutinio laikotarpio pokyčius: kas turi pasikeisti žmonių mąstyme ir elgesyje, kokias prielaidas naudotojai turi apie problemą.
  • 3. Įvardinkite trumpalaikį poveikį - ko reikia, jog įvyktų vidutinio laikotarpio pokyčiai.
  • 4-5. Įvardinkite planuojamas pokyčio kuriančias veiklas ir išvardykite, kokių resursų reikia.
  • 6. Paanalizuokite grandinę tarpusavyje - ar ji logiška, ar nėra spragų, ar galima įgyvendinti numatytą poveikį.
  • 7. Patikrinkite grandinę su kolega ar kaimynu, įvardindami sakinius: „Mums reikia …, kad įvyktų …“
  • 8. Įvertinkite grandinę - ar ji aiški, ar yra ryšys priežastis-pasekmė, ar grandinė įmanoma ir ar pamatuojama.

Pokyčio teorija reikalauja patvirtinimo: grandinėje įvardinta seka turi būti įrodyta matuojamu poveikiu. Kaip ir kitos teorijos, ji reikalauja tyrimais patvirtintos pokyčio teorijos. Colemanas - vienas iš svarbiausių XX amžiaus socialinių teoretikų, Rational Choice teorijos atstovas. Jo knyga „Socialinės teorijos pagrindai“ pristato fundamentalias problemas ir jų sprendimo būdus. Colemanas laikosi nuomonės, kad socialinė teorija nėra tik akademinė pratyba, ji turi įtakoti socialinį pasaulį. Jis - metodologinis individualistas, tačiau pripažįsta egzistavimą išorinių faktorių, tokių kaip normos, valdžios santykiai ir kolektyvinis elgesys.

Taip pat yra cituojamos pagrindinės nuostatos apie socialinę mainų teoriją ir jos taikymą socialiniams reiškiniams. Socialinių mainų teorija kelia klausimą apie racionalumą, atlygio ir kainos sąvokas, mainų procesus bei recipročiškumą. Kritikai pabrėžia potencialius supaprastinimus, ribotą empiriją ir tai, kad ne visada žmonės elgiasi racionaliai.

Kartu pateikiami pagrindiniai principai ir praktiniai aspektai

Socialinė mainų teorija remiasi keliais pagrindiniais principais: racionalumu, atlygiumi ir kaina, mainais, bei reciprociškumu. Žmonės elgiasi, siekdami maksimalios naudos, o kiekviena sąveika turi atlygį ir kainą. Mainai - tai socialinė sąveika, kurioje individai siūlo ir gauna resursus. Šie principai taikomi socialinio darbo kontekste, kur socialinis darbas - tai ne atskaitingos paslaugos, bet platėjanti reakcija į visuomenės poreikius. Socialinio darbo turinys priklauso nuo socialinio konteksto, kuris apibrėžia normų ir poreikių supratimą. Socialinio dalyvavimo sėkmė šiandien dažnai priklauso nuo tarpusavio mainų principų: žmonės laikomi socialiai sėkmingais tiek, kiek gali duoti bendruomenei.

Kintantis laikmečių kontekstas keičia intervencijų metodus ir įrankius: vienintelė pastovumas - nuolatinis socialinio darbo kintamumas, kurio epicentras yra problema ar jų grupė. Socialiniai darbuotojai tampa tarpinstitucinės pagalbos teikimo grandimi, o jų darbas nebūtinai yra psichologas ar psichoterapeutas - kartais jie nukreipia klientus į tikslinius specialistus. Tačiau, esant aukštam poreikiui, socialinis darbuotojas turėtų gebėti suteikti ir psichologinį palaikymą, nuolat kelti savo kompetencijas ir stebėti visuomenės procesus.

Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje

Šiandieninėje praktikoje dažnai kyla iššūkių dėl tarpinstiticinio bendradarbiavimo ribotumo, smurto prieš socialinį darbuotoją rizikos ir atsakomybės suvokimo stokos. Smurtas dažnai būna psichologinis - menkinimas, manipuliacija, grasinimai ir spaudimas, siekiant priimti konkrečias išvadas. Atsakomybės samprata socialiniame darbe turi būti suvokiama kaip pareiga priimti pagalbą ir aktyviai veikti savipagalbos procese. Socialinių paslaugų gavėjai dažnai vengia prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, o tai gali trukdyti pokyčių planavimui.

Pavyzdžiai ir kritika

Santuoka: partneriai įvertina naudą (meilę, paramą, saugumą) ir kainą (atsisakymą laisvės, konfliktus). Darbdavys: darbuotojai maino darbą į atlyginimą, pripažinimą ir kitas naudas. Draugystė: draugai teikia paramą mainais už lojalumą ir bendravimą. Kritikos teigimu, socialinė mainų teorija gali pernelyg supaprastinti sudėtingus reiškinius ir negali visuomet patvirtinti teiginių empiriškai.

Rinkos ir politinės įtakos

LT Jamesas S. Colemanas - vienas iš svarbiausių XX a. antrosios pusės socialinių teoretikų. Jo darbai parodo, kad socialinė teorija turi įtakoti ne tik akademinį lauką, bet ir ekonominę, politinę bei psichologinę praktiką. Colemanas siūlo kokybiškai patikrintą pokyčio grandinę, kurios seką galima įrodyti matuojamais poveikiais.

Praktiniai įrankiai ir taikymo gairės

  • Pradėkite nuo ilgo laikotarpio poveikio įvardinimo ir įrašykite į paskutinį lentelės langelį.
  • Nustatykite vidutinio laikotarpio pokyčius - nuostatas, elgesio pokyčius, problemos supratimo kontekstą.
  • Apibrėžkite trumpalaikį poveikį - ką reikia patirti ar išmokti dalyviams, kad įvyktų vidutinis poveikis.
  • Identifikuokite pokyčio kuriančias veiklas ir atsikraukite nuo veiklų, kurios tiesiogiai neveikia pokyčio grandinės.
  • Nustatykite reikiamus išteklius - finansus, žmonių resursus, partnerystes ir kt.
  • Išbandykite grandinę su kolega ar kaimynu: „Mums reikia …, kad įvyktų …“
  • Įvertinkite grandinę dėl logiško priežasties-pasekmės ryšio ir galimos įgyvendinimo įmanomumo.

LT Colemanas ir tarptautiniai šaltiniai siūlo nuoseklų kelią - sukurti pokyčio teoriją, kuri būtų patikima tyrimais ir galėtų būti naudoma politikoje, ekonomikoje ir socialinėje praktikoje. Tikslas - ne tik paaiškinti, kaip žmonės veikia visuomenėje, bet ir parodyti, kaip organizacijos gali keisti jų aplinką per įrodymais pagrįtas pokyčio grandines.

Įvairūs šaltiniai ir empiriniai kontekstai

Socialiniai mainai laikui bėgant įtraukti į įvairius studijų laukus: migracijos, politinės kultūros, organizacijų vystymosi, socialinių paslaugų diegimo ir kt. Priedai rodo, kad daugelyje darbų svarbiausia yra rasti praktinę grandinę, kuri sujungia išteklius, veiklas, rezultatą ir poveikį su aiškiu įrodymu.

Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje

tags: #realioji #socialine #teorija