Riešo traumos reabilitacija sanatorijose: diagnostika, gydymas ir prevencija

Reabilitacija reikalinga sveikstantiems po įvairių traumų, operacijų ar kenčiantiems nuo lėtinių ligų ir skausmo. Tai itin svarbus gydymo etapas, kuriuo pacientui siekiama sugrąžinti normalią būklę, užtikrinti tinkamą organizmo veiklą, spartesnį sveikimą, padėti atgauti judėjimo laisvę ir gyvenimo kokybę.

Individuali gydymo programa ir pirmieji reabilitacijos žingsniai

Bet koks skausmas turi priežastį, todėl kiekvienu atveju sudarome individualią gydymo programą. Iš pradžių fizioterapinėmis priemonėmis nuslopinamas uždegimas ir sumažinamas skausmas, tačiau to neužtenka - norint atgauti maksimalų darbingumą, būtina atstatyti raumenų balansą.

Iškart po traumos ar operacijos pirmenybė teikiama skausmui ir patinimui mažinti naudojant masažą bei kitus fizioterapijos metodus. Gydomasis masažas itin mėgstamas sveikstant po traumų, nes gerina kraujotaką, limfotaką, medžiagų apykaitą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis, o atliekant sistemingai padeda mažinti sąnarių kontraktūras. Tačiau beveik visada viena svarbiausių reabilitacijos procedūrų yra kineziterapija.

Štai fizioterapijos procedūras galima pradėti anksti, o vėliau gydymo kursą papildyti kineziterapija - mankštomis ir masažais. Jei reabilitaciją delsiama pradėti, organizmas atsigauna ilgiau ir skausmingiau.

Riešo anatomija ir kaip nustatomas pažeidimas

Riešo sąnarys sudarytas iš aštuonių kauliukų (riešakaulių), kurie išsidėstę į dvi eiles, alkūnkaulio ir stipinkaulio, juos jungiančių raiščių ir sąnarinės kapsulės. Siekiant išsiaiškinti, kurios riešo sąnario dalys yra pažeistos, būtina atlikti nuodugnią paciento apklausą bei fizinį ištyrimą.

Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos

Apklausos metu svarbu išsiaiškinti, ar buvo patirta trauma ir būtent kaip ji įvyko. Pavyzdžiui, nukritus ant ištiestos rankos, galima iš karto įtarti laivelinio-mėnulio sąnario nestabilumą. Tuo tarpu krentant ant delno/nykščio pagalvėlės - laivakaulio lūžį.

Tuomet atliekamas fizinis ištyrimas, kurio metu vertinamas skausmas į prisilietimą ir spaudimą, riešo sąnarys apžiūrimas, vertinant patinimą, sąnario deformacijos ir pan. Taip pat atliekami judesių testai, kurių metu išsiaiškinama, kurie judesiai sukelia simptomus ir yra riboti.

Riešo nestabilumo formos ir jų priežastys

Riešo sąnario nestabilumas yra sąnario laisvumas ir pakitęs riešo kaulų judesys. Dažniausiai jis atsiranda trauminio įvykio metu, kuomet būna pažeidžiami raiščiai ir kaulinės struktūros. Rečiau nestabilumas pasireiškia dėl perkrovos arba gretutinės ligos. Riešo traumos yra pakankamai dažnas reiškinys, tačiau tikrai ne visuomet tai sukelia riešo nestabilumą.

Pats riešo nestabilumas gali būti jaučiamas ramybės būsenoje (statinis) ir atliekant judesius (dinaminis). Statinis nestabilumas dažniausiai pasireiškia po ūmios traumos ir yra nustatomas atliekant radiologinius tyrimus.

Nestabilumas tarp skirtingų kaulų eilių, stipinkaulio ir alkūnkaulio (kompleksinis riešo nestabilumas) pasireiškia tiek bendro hipermobilumo, tiek rimtų traumų (kaulų lūžiai su raiščių patempimais) atvejais.

Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata

Dažniausios specifinės traumos

  1. Laivelinio-mėnulio sąnario trauma

    Laivelinio-mėnulio sąnario trauma yra viena dažniausiai pasitaikančių riešo sportinių traumų. Pažeidimas įvyksta, krentant ant ištiestos rankos. Gali plyšti raiščiai (tarpkaulinis laivelinis mėnulio raištis, nugarinis laivelinis mėnulio raištis, delninis stipinkaulio laivelinis mėnulio raištis). Jeigu įvyksta dalinis raiščių plyšimas arba plyšta tik vienas raištis iš 3, problema gydoma konservatyviu būdu.

  2. Mėnulio-trikampio sąnario nestabilumas

    Mėnulio trikampio sąnario nestabilumo priežastis dažniausiai yra kritimas ant ištiestos rankos. Pažeidimas taip pat gali įvykti ir keliant labai sunkius svorius virš galvos (giros kėlimas). Simptomai būna nežymūs arba pasireiškia ne iškart. Skausmas ir nestabilumo pojūtis išsiprovokuoja tik stipriai atlenkus delną. Gali būti jėgos sumažėjimas delne arba kliksėjimas judesių metu.

  3. Laivakaulio lūžis

    Lūžus laivakauliui, gali pasireikšti bendras visų riešakaulių nestabilumas. Gydymas galimas konservatyviu ir chirurginiu būdu priklausomai nuo pažeidimo.

  4. Adaptyvus riešo nestabilumas

    Nestabilumas pasireiškiantis dėl sumažėjusios judesio amplitudės kitoje vietoje (pavyzdžiui, po stipinkaulio lūžio, riešo nestabilumas pasireiškia dėl kompensacinio riešo mobilumo padidėjimo). Taip pat vadinamas adaptyviu riešo nestabilumu.

Riešo kanalo sindromas (RKS) - klinika ir gydymo variantai

Riešo kanalo sindromas (RKS) - tai dažnai pasitaikanti neurologinė būklė, kai susiaurėja riešo kanalas, dar vadinamu tuneliu. Kai šis kanalas susiaurėja, jis gali užspausti vidurinį nervą, kuris gali sukelti įvairius simptomus, įskaitant pirštų silpnumą, tirpimą, skausmą, raumenų atrofiją ir kitus su rankos judėjimu susijusius negalavimus.

Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje

Ankstyvosiose riešo kanalo sindromo (RKS) stadijose pacientas gali patirti pirštų tirpimą arba jų sustingimą laikant kokį nors daiktą (telefoną ar šukas). Simptomai dažnai būna intensyvesni naktį. Pagrindinis riešo kanalo sindromo sukeliamas sunkumas yra ribotas rankos judėjimas ir skausmas jos naudojimo metu.

Du plačiausi naudojami testai: Tinelio ir Faleno testas. Riešo kanalo sindromą gydykite kuo anksčiau po simptomų atsiradimo.

1. Jei būklė diagnozuojama anksti, nechirurginiai gydymo metodai gali padėti pagerinti riešo kanalo sindromą. Riešo įtvaras: Nejudantis įtvaras, naudojamas miegant, gali sumažinti naktinius dilgčiojimo ir tirpimo simptomus. Naktinis įtvaras gali būti ypač naudingas nėščioms moterims, nes jis pakankamai veiksmingas ir be vaistų vartojimo. Kortikosteroidai: gydytojas gali įšvirkšti kortikosteroidų, tokių kaip kortizonas, į riešo kanalą, siekdamas sumažinti skausmą. Kortikosteroidai mažina uždegimą ir patinimą, todėl sumažina spaudimą viduriniui nervui.

2. Jei prieš tai minėtos priemonės nepadeda, atliekama operacija. Dažniausiai operacija yra atliekama esant sunkiems, užsitęsusiems simptomams. Riešo kanalo operacijos tikslas yra sumažinti spaudimą nupjovus raištį, kuris spaudžia vidurinį nervą. Endoskopinė: chirurgas naudoja į teleskopą panašų prietaisą, prie kurio pritvirtinta maža kamera (endoskopas), tam kad galėtų pamatyti riešo kanalą.

Po operacijų pirmas kelias dienas reikia atsargiai elgtis su riešu, dėti tvarsčius. Kuomet tvarsčiai yra pašalinami, yra rekomenduojama nedelsiant pradėti reabilitacijos procesą, kuris apima fizinius pratimus ir riešo apsaugos priemones.

Reabilitacijos etapai ir specialistų komanda

Reabilitacija skirstoma į kelis etapus. Galiausiai paskutiniame etape reabilitacija sutelkiama į raumenų jėgos atkūrimą atliekant specialius pratimus ir tempimą. Dažnai prireikia ir ergoterapijos. Tai paciento galimybių apsitarnauti pačiam sugrąžinimas, palaikymas ir sutrikimų kompensavimas.

Fizinės medicinos ir reabilitacijos srityje dirbantys gydytojai reabilitologai, kineziterapeutai, fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytojai, masažuotojai, ergoterapeutai ir kiti specialistai sako, kad tinkamai parinkta ir nuosekliai atlikta reabilitacija padeda išsivaduoti iš skausmo, sustiprėti, o kai kuriais atvejais prisitaikyti prie pasikeitusių kūno galimybių judėti.

Reabilitacijos procesą vykdo ergoterapeutai, fizioterapeutai. Ergoterapeutai specializuojasi rankų terapijos, smulkiosios motorikos, sensorikos ir jutimų lavinimo srityse ir turi reikiamos patirties dirbdami su pacientais, kuriems diagnozuotas riešo kanalo sindromas, siekdami sumažinti jo įtaką kasdieniam gyvenimui. Ergoterapija gali padėti tiek esant riešo kanalo sindromui ir neatlikus operacijos, tiek reabilitacijos metu po operacijos.

Pratimai, kai vargina riešo kanalo tunelinis sindromas

Sanatorinė ir stacionarinė reabilitacija: kada rinktis kurią

Skiriamos trys jos rūšys - pradinė, ambulatorinė ir stacionarinė. Pradinė reabilitacija teikiama tiek ambulatoriškai, tiek stacionare. Šiai reabilitacijos rūšiai priskiriamos kineziterapijos, ergoterapijos, fizioterapijos ir masažo paslaugos.

Ambulatorinė reabilitacija taikoma, kai funkcijų sutrikimai išlieka ir joms atstatyti prireikia intensyvesnių pastangų. Šio tipo reabilitacija apima daugiau priemonių. Pacientui, be mankštų ir gydomųjų procedūrų, parenkamos įvairios ortopedinės ar kitos techninės priemonės. Ambulatorinės reabilitacijos metu paprastai taikomos 3 procedūros per dieną. Tačiau pacientas nelieka nakvoti įstaigoje, atvyksta tik procedūroms ir po jų grįžta namo.

Priešingai būna, kai skiriama trečioji reabilitacijos rūšis - stacionarinė. Tuomet paslaugos teikiamos pacientui jau būnant stacionarinėje įstaigoje visą parą. Taikomi visi reabilitacijos metodai, kuriuos parenka fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas. Paciento sveikatos būklė sekama visą parą, prireikus konsultuoja gydytojas.

Prevencija ir ilgalaikė priežiūra

Prevencija. Gydydami savo pacientus dedame visas pastangas, kad kiekvienas pasveikęs toks išliktų kuo ilgiau, todėl daug dėmesio skiriame traumų prevencijai. Mūsų kineziterapeutai testuoja pacientus, nustato raumenų disbalansą ir sudaro pratimų programą, kuria vadovaudamiesi sportininkai stiprina susilpnėjusius raumenis.

Atkreipiame dėmesį, kad efektyviems gydymo rezultatams pasiekti reikalinga pacientų kantrybė. Per greitas grįžimas į buvusią rutiną gali būti kelias į dar vieną traumą, ypač po ilgesnės pertraukos nuo sporto. Norint to išvengti, net ir patyrę atletai fizinę formą turėtų atgauti iš lėto.

Traumų pasekmės pasireiškia per ilgą laiką. Tad, be konservatyvaus gydymo ir operacijos, daugeliu atvejų būtina kvalifikuota reabilitacinė priežiūra siekiant visiškai atkurti prarastas funkcijas.

Praktiniai patarimai pacientui

  • Jeigu reabilitacija pradedama anksčiau, geriau galime išnaudoti neuroplastiškumo savybę - smegenys gali prisitaikyti ir perimti žuvusių ląstelių funkcijas.
  • Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad šeimos gydytojo išrašytą siuntimą būtina panaudoti per 60 dienų. Pacientas pats gali rinktis įstaigą, kurioje nori atlikti reabilitaciją.
  • Jei žmogus po ligos ar operacijos gydomas stacionare - pirmasis žingsnis turėtų būti pokalbis su gydančiu gydytoju dėl poreikio reabilitacijai.
  • Tinkamai išmokęs atlikti kineziterapinius judesius, sveikstantis žmogus gali juos kartoti savarankiškai namuose.

Kas toliau po riešo kanalo operacijos?

Įprastai po riešo kanalo operacijos pilnas atsigavimas gali užtrukti kelis mėnesius ar net ilgiau. Pacientas gali jausti skausmą, nervų jautrumą ar net pastebėti patinimą, tačiau visa tai yra visiškai normalu, svarbu neapkrauti operuotos rankos, leisti jai atsigauti ir neskubėti grįžti prie įprasto aktyvumo.

Kad būtų greitesnis atsistatymas po riešo kanalo operacijos, svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir rekomendacijų.

Kaip susisiekti ir gauti pagalbą

Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.

Riešo problema Dažniausia priežastis Gydymo galimybės
Laivelinio-mėnulio sąnario trauma Kritimas ant ištiestos rankos Konservatyvus gydymas arba operacija priklausomai nuo raiščių pažeidimo
Mėnulio-trikampio nestabilumas Kritimas, sunkūs svoriai virš galvos Konservatyvus gydymas, reabilitacija
Laivakaulio lūžis Trauma, smūgis Konservatyvus arba chirurginis gydymas + reabilitacija
Riešo kanalo sindromas Kanalo susiaurėjimas, vidurinis nervas spaudžiamas Įtvarai, kortikosteroidai, operacija + reabilitacija

Su riešo problemomis dirbame nuolat. Siekdami geriausių rezultatų, pritaikome individualizuotas programas ir integruotus reabilitacijos sprendimus.

tags: #reabilitacija #po #rieso #traumos #sanatorijos