Kas yra socialiniai tyrimai? Apibrėžimas, tipai ir metodai

Socialiniai tyrimai - tai metodinių, metodologinių ir organizacinių logiškai nuoseklių techninių procedūrų sistema, kurios tikslas - gauti patikimus ir pagrįstus duomenis apie tiriamą socialinį reiškinį ar procesą. Socialiniai tyrimai kartais vadinami sociologiniais tyrimais.

Sąvoka "socialiniai tyrimai" dažniau vartojama apibūdinant mokslinės informacijos apie visuomenėje vykstančius socialinius reiškinius ir procesus rinkimą, kaupimą ir jų analizę, kuria remiantis siekiama šiuos dėsningumus įvertinti, valdyti ar prognozuoti; taip pat apibūdinant profesinę veiklą (pavyzdžiui, socialinių ir rinkos tyrimų bendrovė). Sociologiniai tyrimai labiau suprantami kaip apibendrinti duomenys apie konkretų tiriamą socialinį reiškinį ar procesą, kurie dažniausiai publikuojami ar paskelbiami kitais būdais, bet nebūtinai vieši.

Kiekybiniai ir kokybiniai tyrimai

Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai

Socialinių tyrimų tipai

Socialinius tyrimus pagal taikomumą galima skirti į:

  • Taikomuosius (sprendžia praktines problemas).
  • Fundamentaliuosius (tikrina teoriją, atskleidžia naujus faktus ir dėsningumus, kaupia mokslo teorines žinias).

Pagal analizės gilumą ir tikslą socialiniai tyrimai skirstomi į:

Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius

  • Žvalgomuosius, arba bandomuosius, pilotinius (sprendžia ribotus uždavinius, dažniausiai tyrimų pradiniame etape, jei tyrimo problema mažai ištirta arba norint gauti papildomos informacijos apie tiriamą reiškinį).
  • Aprašomuosius (skirti gauti sudėtingus empirinius duomenis, suteikiančius tiriamų reiškinių ir problemų sprendimų išsamesnį vaizdą; šių tyrimų analizės objektas yra santykinai didelė žmonių aibė, kuri gali būti apibūdinama įvairiais požiūriais).
  • Analitinius (skirti išaiškinti socialinių reiškinių priežastinius ryšius).

Pagal trukmę socialiniai tyrimai būna:

  • Trumpalaikiai (vienkartiniai, momentiniai, kai reiškinys užfiksuojamas vienu konkrečiu momentu).
  • Ilgalaikiai (longitudiniai, tęstiniai, kai reiškinys stebimas ir tiriamas ilgą laiką naudojant tą pačią metodiką ir sąlygas).

Pagal keliamus klausimus socialiniai tyrimai skirstomi į:

  • Priežastingumo, arba koreliacinius (nustatomi priklausomų ir nepriklausomų kintamųjų tarpusavio ryšiai).
  • Įvertinimo (vertina tam tikras programas, priemones, pavyzdžiui, studijų programas).
  • Eksperimentinius (tikrina hipotezę tyrėjo nustatytomis sąlygomis).
  • Etnografinius (tam tikrą laiką trunkantis žmonių ar grupių tiesioginis stebėjimas).

Ilgalaikiai socialiniai tyrimai dar skiriami į vadinamuosius:

  • Kohortinius (konkrečios gyventojų dalies, dažniausiai tam tikros amžiaus grupės).
  • Panelinius (kai ta pati žmonių grupė periodiškai tiriama ilgą laiką).
  • Tendencijų (ilgesnį ar trumpesnį laiką stebimas socialinis reiškinys ir jo pokyčiai siekiant ištirti ir numatyti tendencijas).

Taip pat išskiriama istorinė analizė, kuri nagrinėja praeities socialinius reiškinius ir dažniausiai remiasi dokumentų analize bei lyginamuoju istoriniu metodu.

Duomenų rinkimo metodai

Duomenų rinkimas socialiniuose tyrimuose gali būti atliekamas naudojant įvairius metodus:

Taip pat skaitykite: Socialiniai ir kultūriniai veiksniai

  • Kokybiniai metodai:
    • Kokybinių metodų privalumai ir trūkumai.
  • Kiekybiniai metodai:
    • Pirminiai ir antriniai duomenų šaltiniai.
    • Kiekybinių metodų privalumai ir trūkumai.
    • Apklausa.
    • Klausimyno dizainas.
    • Testai ir matavimo skalės.
Tyrimo metodai

Pagrindiniai tyrimo metodai

Imties dydžio nustatymas

Planuojant atlikti tyrimą visada keliamas klausimas, kaip jį atlikti, kad gauti rezultatai būtų patikimi, atspindėtų realią situaciją? Todėl bet kokiame empiriniame tyrime būtina:

  • tinkamai nustatyti tiriamųjų atvejų skaičių;
  • numatyti tiriamųjų atvejų parinkimo būdą.

Tyrimo imtis - tai grupė asmenų, atrinkta iš didesnės populiacijos, kuri atstovauja visai populiacijai. Imties dydis turėtų būti pakankamas, kad rezultatai būtų patikimi ir reprezentatyvūs.

Imties parinkimo būdai:

  • Tikimybiniai:
    • Paprastasis atsitiktinis.
    • Sisteminis (mechaninis).
    • Sluoksniuotas (tipinis).
    • “Puokštės” (serijinis).
  • Netikimybiniai:
    • Atsitiktinis grupių parinkimo būdas.
    • Grupių parinkimas kvotų principu.
    • Tikslinis grupių formavimas.
    • Grupės formavimas “gniūžtės” principu.

Socialinių ir rinkos tyrimo metodų taikymas

Socialinių ir rinkos tyrimo metodai apima:

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

  • Klasterinę analizę.
  • Conjoint analizę.
  • Daugiamatį svėrimą ir pozicionavimą.

Šie metodai padeda analizuoti duomenis ir priimti pagrįstus sprendimus.

Tyrimo planavimas ir vykdymas

Rinkos tyrimo planavimas ir vykdymas apima:

  • Problemos identifikavimą.
  • Tyrimo problemos formulavimą.
  • Tyrimo etapus.
  • Tyrimo klaidas.
  • Tyrimo dizaino apibrėžimą.
  • Tyrimo dizaino tipus.
  • Žvalgomąjį tyrimą.
  • Metodo pasirinkimą.
  • Tyrimo laiko planavimą.

Ataskaitų rengimas

Ataskaitos:

  • Tikslai, funkcijos.
  • Ataskaitų rašymo principai.
  • Duomenų vizualizacija ir pristatymas.

Ataskaitos yra svarbi tyrimo dalis, nes jos padeda pristatyti rezultatus ir padaryti išvadas.

Žurnalas "Socialiniai tyrimai"

Žurnalas "Socialiniai tyrimai" nepertraukiamai leidžiamas nuo 2002 metų. Mokslo atvirosios prieigos leidinio Socialiniai tyrimai išskirtinumas tarp kitų analogiškos ar gretimos tematikos periodinių leidinių pasireiškia orientacija į originalių socialinių tyrimų rezultatus.

Gerinant leidinio publikacijų kokybę orientuojamasi į aukštą tarptautinį mokslinį lygį, siekiama pritraukti aukšto lygio užsienio mokslininkų darbų. Reikalaujama straipsniuose cituoti daug naujausių užsienio mokslo šaltinių. Skatinamas tarpdiscipliniškumas: straipsniai dažnai pasižymi plačiomis vadybos ir administravimo bei ekonomikos mokslo krypčių įvairių šakų sąsajomis.

Žurnalas yra Open Archives Initiative (angl. Open Archives Initiative) narys. Esame Atvirųjų citatų iniciatyvos (i4OC) (angl. Initiative for Open Citations), kuri yra daugelio suinteresuotųjų šalių projektas, skirtas atvirai skelbti mokslo citavimo duomenis, kad būtų galima sukurti naują ir geresnę metriką, narys.

Esame Atvirųjų santraukų iniciatyvos (I4OA) (angl. The Initiative for Open Abstracts) narys. Ši iniciatyva skatina mokslo leidinių leidėjų, infrastruktūros organizacijų, bibliotekininkų, tyrėjų ir kitų suinteresuotų šalių bendradarbiavimą, siekiant propaguoti ir skatinti neribotą mokslo leidinių, ypač žurnalų straipsnių ir knygų skyrių, santraukų prieinamumą patikimose talpyklose, kuriose santraukos yra prieinamos informacijos ieškos algoritmams.

tags: #rait #socialiniai #tyrimai