Priklausomybė nuo soliariumo mažai skiriasi nuo kitų elgesio ar medikamentų sukeltų priklausomybių: ji formuojasi pamažu, iš pradžių žmogus gali net nepastebėti, kad negali be to gyventi, o pasekmės apima visus gyvenimo aspektus. Dažnai priklausomybė prasideda dėl psichologinių ar socialinių veiksnių, o išoriniam stebėtojui signalus pamato anksčiau nei pats asmuo.
Kas yra psichologinė priklausomybė nuo soliariumo?
Psichologinė priklausomybė - tai būklė, kai žmogus nuolat siekia tam tikro elgesio (šiuo atveju soliariumo) dėl emocinės naudos: geresnės nuotaikos, savivertės kilimo, nerimo sumažėjimo ar tiesiog priprato prie ritualo. Psichologas J. Kairys pabrėžia, kad ši priklausomybė, kaip ir kitos, formuojasi pamažu.
Dažniausi priklausomybės formavimosi keliai
- Patirtys augant disfunkcinėse šeimose: žmonės, vaikystėje matę konfliktus ar priklausomybes, linkę ieškoti lengvų sprendimų suaugę.
- Sunkūs dabarties išgyvenimai: artimųjų netektys, skyrybos, pajamų praradimas - tai gali skatinti siekti greitos emocinės paguodos.
- Jaunimo elgesys: kai kurie jauni žmonės naudoja soliariumą ar panašias praktikas norėdami apsvaigti ar užpildyti emocinį vakuumą.
Simptomai - kaip atpažinti, kad soliariumas tapo problema
Priklausomybė nuo soliariumo pasireiškia panašiais bruožais kaip kitų priklausomybių atvejais. Tai gali būti:
- nuolatinis poreikis lankytis soliariume, kad pagerėtų savijauta;
- negebėjimas kontroliuoti lankymosi dažnumo ar trukmės;
- melas sau ir aplinkiniams apie naudojimo mastą, manipuliacijos;
- konfliktai šeimoje, problemos darbe ar socialinių santykių praradimas;
- fiziniai ar psichologiniai neigiami simptomai bandant sumažinti ar nutraukti ritualą (nerimas, nemiga, dirglumas, negatyvios mintys);
- tolerancijos vystymasis - reikia daugiau procedūrų ar intensyvesnių seansų, kad pasijusti taip pat gerai;
- pasekmių paleidimas - palikti priklausomybės padarinius ir atsakomybę kitiems nepanaikina problemos;
- priklausomas žmogus apie priklausomybę sužino dažnai paskutinis; artimieji pastebi pokyčius anksčiau.
Psichologinės ir socialinės pasekmės
Priklausomybė nuo soliariumo gali nugramzdinti žmogų į dugną: prarandami darbai, griūva socialinis gyvenimas, santykiai su artimaisiais suyra. Kai kuriems žmonėms pasireiškia stiprus nerimas, nemiga, dirglumas ir kitos psichinės sveikatos problemos. Kaip ir kituose priklausomybėse, galimos ir fizinės sveikatos pasekmės - pavyzdžiui, ilgalaikis žalingas poveikis odai ar su tuo susijusios ligos.
Kaip gydomas priklausomumas nuo soliariumo?
Gydymas turi būti kompleksinis ir pritaikytas individualiai. Psichologas Juozas Kairys akcentuoja, kad psichikos ligos apskritai turėtų būti gydomos ne vien vaistais, o terapija. Pirmasis žingsnis - pripažinimas sau, kad yra priklausomas: tai esminis momentas, leidžiantis pradėti keistis.
Taip pat skaitykite: Socialinė reabilitacija Anykščiuose
Pagrindinės pagalbos kryptys ir priemonės:
- Abstinencija ir palaikymas: pirmasis žingsnis sveikstant nuo priklausomybės - nutraukti probleminį elgesį ir siekti abstinencijos; ši stadija gali būti sudėtinga ir užtrukti.
- Psichoterapija: individualios konsultacijos su psichologu, kognityvinė elgesio terapija, šeimos terapija - padeda suprasti priklausomybės priežastis, mokytis valdyti emocijas ir keisti elgesio modelius.
- Motyvacinė terapija ar stacionarinės programos: esant sunkiems atvejams rekomenduojamos stacionarinės programos (pvz., Motyvacijos terapija ar Minesotos programa), kurios suteikia struktūruotą pagalbą kelias savaites.
- Anoniminės savitarpio pagalbos grupės: Petras ir kiti „Anoniminių tabletininkų“ nariai pabrėžia grupės reikšmę. Grupės teikia supratimą, palaikymą ir realius pavyzdžius, kaip su tuo gyventi toliau. Dalyviai dalijasi patirtimi, o knyga „Pills anonymous“ aprašo „Dvylika žingsnių“, kurie gali būti pritaikyti ir kitoms priklausomybėms.
- Ilgalaikis palaikymas: po intensyvaus gydymo rekomenduojama tęsti ambulatorinį gydymą, lankytis Psichikos sveikatos centre arba dalyvauti savitarpio pagalbos susitikimuose.
- Atvejo vadyba ir psichosocialinė pagalba: atvejo vadybininkas gali padėti suderinti gydymą, socialinę paramą ir kitas paslaugas, o kompleksinė programa apima grupinius ir individualius užsiėmimus su įvairiais specialistais.
Praktiniai gydymo pavyzdžiai ir rekomendacijos
Keletas patarimų, kuriuos siūlo specialistai ir patys išgyvenę žmonės:
- ieškoti profesionalios pagalbos - psichiatro ar psichologo konsultacijos padeda įvertinti būklę ir parinkti tinkamiausią gydymą;
- jei galimybės lankyti psichoterapiją regionuose ribotos, naudotis nuotolinėmis paslaugomis;
- įsitraukti į savitarpio pagalbos grupes - žmonės čia nesmerkia ir dalijasi realiomis strategijomis;
- jeigu esate artimasis - taikyti „atsakingos meilės“ principą: nebeslėpti pasekmių, leisti asmeniui prisiimti atsakomybę už savo veiksmus;
- stebėti galimas fizines ar psichines sveikatos problemas, kurios gali išlikti ilgą laiką net po nutraukimo - kai kuriems priklausomybė palieka ilgalaikius simptomus;
- jei priklausomybė susijusi su kitomis psichikos ligomis (pvz., depresija, nerimu), spręsti jas terapijos pagalba, o vaistai neturėtų būti vienintelis gydymo metodas.
Organizacinės priemonės ir prevencija
Sveikatos apsaugos ministerija reaguoja į per didelį psichotropinių elgesio formų vartojimą ir įtraukia prevencines priemones į ilgalaikes programas. Prevencijoje svarbu šviesti visuomenę apie priklausomybės rizikas ir skatinti netikėti paprasčiausiu „tabletės“ ar greito poveikio paieška. Petras atkreipia dėmesį, kad stereotipas - „tabletė padarys stebuklą“ - yra senas, bet galingas, ir jį sunku paneigti.
Kada kreiptis pagalbos nedelsiant?
- jei lankymasis soliariume tampa nekontroliuojamas ir įtakoja darbą ar šeimą;
- jei bandant nutraukti elgesį atsiranda stiprus nerimas, nemiga ar kiti neigiami simptomai;
- jei dėl elgesio kyla pavojus sau ar kitiems;
- jei artimieji pastebi didelius pokyčius, kurių pats asmuo neigia.
Gydymo programų pavyzdžiai (santrauka)
| Gydymo etapas | Formos | Trukmė / Pastabos |
|---|---|---|
| Abstinencijos pradžia | Stebėjimas, palaikymas, trumpalaikė terapija | Pirmieji 20 dienų gali būti sunkūs |
| Stacionarinė terapija | Motyvacinė terapija, Minesotos programa | 15-28 dienos |
| Ambulatorinė programa | RPLC tipo programos (grupės+individualios konsultacijos) | iki 3 mėnesių, mokama |
| Palaikymas | Psichikos sveikatos centrai, savitarpio pagalbos grupės | ilgametis tęstinumas |
Metadonas. Koks jis? | Interviu apie atsigavimą
Psichologų ir gydytojų vaidmuo
Gydytojo psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Ilgametę patirtį turintys specialistai pastebi, kad kai kuriais atvejais gydytojai pernelyg lengvai skiria medikamentus arba nerekomenduoja mažinti jų vartojimo. Todėl svarbu, kad gydymo plane terapija ir psichosocialinė pagalba būtų lygiavertės farmacinei intervencijai.
Viltis ir realūs išgyvenę žmonės
Nors priklausomybė gali būti labai sunki ir palikti ilgalaikes žymes, yra galimybių pasveikti. Petras perduoda viltingą žinią: galimybių pasveikti yra, o „Anoniminių tabletininkų“ grupė gali būti puikus atspirties taškas. Labai svarbus yra pats pirmasis žingsnis - sau pripažinti priklausomybę.
Taip pat skaitykite: Slaugos psichologijos metodai
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams su autizmu
tags: #psichologine #priklausomybe #soliariumui