Lietuvos psichikos sveikatos strategija yra svarbus dokumentas, apibrėžiantis valstybės požiūrį į psichikos sveikatos priežiūrą ir jos raidą. Tačiau, nepaisant priimtos strategijos, jos įgyvendinimas susiduria su iššūkiais, o tai kelia susirūpinimą ekspertams ir nevyriausybinėms organizacijoms. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai strategijos aspektai, problemos ir galimi sprendimo būdai.
Žmogaus Teisių Užtikrinimas
Praėjus trejiems metams po Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo LR Seime, GIP siekia dar kartą atkreipti valstybės institucijų bei visuomenės dėmesį į šalies įsipareigojimus tiek tarptautiniu, tiek nacionaliniu lygiu užtikrinti žmogaus teises visiems žmonėms bei skatina įgyvendinti valstybės priimtus strateginius dokumentus. Strategijoje suformuluoti 6 pagrindiniai uždaviniai yra, anot D. Juodkaitės, iš esmės orientuoti į dviejų pamatinių principų įgyvendinimą: žmogaus teisių užtikrinimo ir sisteminių pokyčių poreikio psichikos sveikatos priežiūros sistemoje. Šių principų ir nuostatų įgyvendinimas buvo išsamiai aptarti balandžio 22 d. posėdyje, kuriame dalyvavo Sveikatos apsaugos viceministrė N. Posėdyje GIP akcentavo žmogaus teisių užtikrinimo vienai labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių - psichikos ir proto negalią turintiems asmenims - klausimą, atkreipė dėmesį į priverstinio hospitalizavimo problemas.
Psichikos sveikatos strategijoje žmogaus teisių užtikrinimas išskirtas kaip viena iš prioritetinių krypčių. Žmogaus teisė gyventi kuo mažiau suvaržytoje socialinėje aplinkoje ir tenkinti savo poreikius yra viena iš dažniausiai pažeidžiamų asmenų su psichikos negalia teisių. GIP atkreipė dėmesį, kad valstybė, nepaisant Strategijoje iškeltų prioritetų, toliau nuolat remia internatinio pobūdžio įstaigas, kuriose iki šiol gyvena neleistinai daug įvairių amžiaus grupių žmonių, taip sudarydama terpę sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams.
Psichikos sveikata, psichosocialinė negalia ir žmogaus teisės - kokių permainų reikia Lietuvai?
Bendruomeninių Paslaugų Plėtra
Kaip vienos iš institucinės globos alternatyvų posėdyje iškeltas socialinių paslaugų prieinamumo bendruomenėje klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų duomenimis, stacionarios socialinės globos poreikis yra tenkinamas 78 %; dienos socialinės globos ir priežiūros centrų neįgaliems ir senyvo amžiaus asmenims, pagalbos į namus tarnybų skaičius Lietuvoje yra 105; bendruomeninių įstaigų, šeimos paramos centrų, kur neįgalūs ir senyvo amžiaus asmenys gali gauti socialines paslaugas, esti 131. Visus dienos centrus lanko 44,7 tūkst. senyvo amžiaus ir neįgalių asmenų. Pripažįstamas nestacionarių socialinių paslaugų poreikis, būtinybė vystyti ir kitas socialinės globos formas.
Tam, kad savivaldybėse būtų paskatinta socialinių paslaugų plėtra, nuo 2007 m. savivaldybių biudžetams pradėtos teikti valstybės biudžeto specialiosios tikslinės dotacijos asmenų su sunkia negalia socialinei globai. Vieno asmens su sunkia negalia socialinei globai teikti savivaldybėms skiriama 7,2 BSI (936 Lt/ mėn.).
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Socialinių paslaugų prieinamumas
| Paslaugos tipas | Prieinamumas | Įstaigų skaičius | Lankančių asmenų skaičius |
|---|---|---|---|
| Stacionari socialinė globa | 78% | - | - |
| Dienos socialinė globa ir priežiūra | - | 105 | - |
| Bendruomeninės įstaigos ir šeimos paramos centrai | - | 131 | 44,7 tūkst. |
Finansavimo Problemos
GIP akcentavo, kad Lietuvoje internatinio pobūdžio socialinės globos įstaigų finansavimas tebėra daugelį kartų didesnis nei sumos, skiriamos Strategijoje numatytų sisteminių pokyčių visuomenės psichikos sveikatos priežiūros sistemoje, nukreiptų į sistemos modernizavimą, sukuriant naujus finansavimo mechanizmus, veiksmingas paslaugas bei psichikos sveikatos priežiūros rodiklių sistemą, įgyvendinimui. D. Juodkaitės pastebėjimu, valstybė yra labiau linkusi ne keisti, o palaikyti egzistuojančią - ekonomikos ir etikos principams prieštaraujančią - sistemą. Anot jos, nei Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 m. planas, nei vėlesni veiksmai nesukūrė reikšmingų pokyčių.
Alternatyvus Priemonių Planas
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, inicijavo alternatyvaus Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių plano kūrimą. Šis sprendimas buvo priimtas dėl nepritarimo Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintam Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planui, kuriam nepritarimą dar anksčiau išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai.
Koalicija „Psichikos sveikata 2030″ pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai. Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusiųjų su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai globos namai. Be to, koalicijos nariai siekia nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos.
Strategijos Įgyvendinimo Iššūkiai
Profesorius Dainius Pūras su grupe Vilniaus Universiteto mokslininkų parengė Lietuvos mokslo tarybos remtą studiją „Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką”. Joje nustatyta, kad apie 500 mln. litų, skirtų psichikos sveikatos priežiūrai, buvo naudojami neefektyviai.
Profesoriaus teigimu, psichikos sveikatos priežiūros sistema turėjo ambicijų keistis per pirmąjį atkurtos Nepriklausomybės dešimtmetį. Tačiau paskutinius 10-15 metų struktūrinės permainos nebuvo vykdomos ir įsivyravo stagnacija.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Savižudybių Prevencija
Profesorius Pūras atkreipė dėmesį į didelį savižudybių skaičių Lietuvoje. Dėl savižudybių kasmet netenkama maždaug tūkstančio žmonių. Tačiau problema valstybiniu lygiu sprendžiama itin vangiai. Remiantis kitų šalių patirtimi, būtina užtikrinti specializuotą psichologinę pagalbą visiems mėginusiems nusižudyti. Tai vis dar nėra įgyvendinta, nors problema žinoma jau du dešimtečius.
Teigiamos Permainos ir Bendradarbiavimo Svarba
Viceministrės N. Ribokienės vertinimu, tiek socialinės, tiek sveikatos apsaugos srityje pastebima nemažai teigiamų permainų siekiant pagerinti bendruomeninių paslaugų prieinamumą psichikos negalią turintiems pacientams bei užtikrinti jų teises. Apibendrindama posėdį viceministrė akcentavo bendradarbiavimo ir informacijos apie nuveiktus darbus sklaidos tarp valdžios organų ir visuomeninių organizacijų stygių.
Strategijos Įgyvendinimo Perspektyvos
D. Juodkaitė teigia, kad nors valdžios atstovai diskutuoja ir išklauso, tačiau realių veiksmų nesiima. Tad Psichikos sveikatos strategija lieka tik apkalbama, bet ne įgyvendinama strategija.
Penkiolika Lietuvos nevyriausybinių organizacijų ir ekspertų, gegužę susivienijusių į koaliciją „Psichikos sveikata 2030″, viena pirmųjų užduočių sau išsikėlė sukurti alternatyvų Lietuvos psichikos sveikatos strategijos priemonių planą. Tokį sprendimą padiktavo šiais metais Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planas, kuriam nepritarimą dar šių metų pradžioje išreiškė psichikos sveikatos ir žmogaus teisių ekspertai. Ši koalicija visų pirma pasisako už psichikos sveikatos paslaugų spektro plėtojimą, prioritetą teikiant veiksmingų bendruomeninių psichosocialinių paslaugų plėtrai.
Moksliniai tyrimai ir išsivysčiusių gerovės šalių praktika įrodė, kad pažeidžiamų šeimų, vaikų ir suaugusių su psichikos ir proto negalia poreikius geriausiai tenkina bendruomeninės paslaugos, o ne nuolatiniai, ypač - dideli, globos namai. Be to, koalicijos nariai sieks nuolatinės nepriklausomos valstybės institucijų veiklos stebėsenos.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #psichikos #sveikatos #strategija #anglu #kalba