Vaikystė ir paauglystė yra kritiškai svarbūs gyvenimo tarpsniai, lemiantys psichikos sveikatą. Stipri psichikos sveikata padeda lengviau įveikti mokyklinius iššūkius, didina pasitikėjimą savimi ir gerina emocijų valdymą. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad vis daugiau vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sunkumais.
Kodėl mokykla turi rūpintis psichikos sveikata?
Šie sutrikimai tiesiogiai veikia mokymosi rezultatus, o vis garsiau kalbama, kad mokyklos misija - ne tik perteikti žinias, bet ir kurti aplinką, kurioje jauni žmonės jaučiasi saugūs, girdimi ir vertinami. Mokyklai priskiriamas aktyvus bendruomenės vystymuisi įtaką darantis vaidmuo. Visaapimantis visos mokyklos bendruomenės sveikatinimo veiklos suvokimas ir požiūris į sveikatą yra kertinis elementas, siekiant ilgalaikių pokyčių.
Principai ir vertybės
- Teisingumas.
- Nuoseklumas ir darnumas.
- Įtrauktis.
- Įgalinimas.
- Demokratija.
- Dalyvavimas.
Šie principai yra pabrėžti ir tarptautiniuose dokumentuose, pavyzdžiui, 4-ojoje Europos sveikatą stiprinančių mokyklų konferencijoje „Teisumas, švietimas ir sveikata“ pristatytuose „Odensės teiginiuose“ bei nacionalinėse programose, kaip Sveikatą stiprinančios mokyklos programa „Sveikata - tai mūsų turtas“ 2020-2025 m.
Metodai ir praktinės priemonės mokyklose
Šiame skyriuje aptariami psichikos sveikatos stiprinimo metodai, taikomi mokyklose, remiantis įvairių savivaldybių patirtimi ir programomis.
Emocinis raštingumas ir savimonė
Emocinis raštingumas yra gebėjimas atpažinti, įvardyti ir suprasti savo bei kitų jausmus. Šis įgūdis yra būtinas norint veiksmingai spręsti konfliktus, valdyti stresą ir kurti sveikus santykius. TŪM programoje dalyvaujančiose mokyklose mokiniai specialių užsiėmimų metu mokosi atpažinti ir įvardyti savo jausmus, spręsti konfliktus ir taikyti atsipalaidavimo technikas kasdienybėje.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Asmeninės ūgties dienoraštis
Klaipėdos rajono savivaldybėje taikomas Asmeninės Ūgties Dienoraštis - daugiafunkcis įrankis, padedantis mokiniams ugdyti savirefleksiją, kelti asmeninius tikslus ir atsakingai jų siekti. Dienoraštis taip pat lavina rašytinę saviraišką, formuoja emocinę ir socialinę brandą bei leidžia objektyviau stebėti asmeninę pažangą.
Streso valdymas ir atsipalaidavimo technikos
Artėjant valstybiniams brandos egzaminams, daugelio mokinių ir mokytojų kasdienybėje tvyro nemenka įtampa. Norint mažinti įtampą dėl rezultatų, būtina keisti požiūrį į pasiekimų vertinimą. Sakykime, Ignalinos Česlovo Kudabos gimnazijoje prieš atsiskaitymus pamokose taikomos atsipalaidavimo technikos, kurios moko vaikus, kad svarbu ne tik rezultatas, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi stresinėse situacijose. Jaunuoliai išmoksta pritaikyti šias technikas individualiai - prieš pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą (PUPP), valstybinius brandos egzaminus ar savo kasdienybėje. Dar svarbiau - atsipalaidavimo metodus išbando ir patys mokytojai. Taip kuriama aplinka, kurioje emocinis saugumas tampa ugdymo dalimi.
Kauno rajono mokiniams psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo praktinių užsiėmimų metu buvo išbandytas relaksacijos-vizualizacijos metodas. Šis metodas padeda sumažinti stresą ir įtampą, nuraminti mintis ir atsipalaiduoti.
Konfliktų sprendimo įgūdžiai
Paauglystėje ypač aktuali konfliktų sprendimo tema. Mokymų metu aptariama, kaip konflikto metu kalbėti „Aš kalba“, kaip tinkamai sureaguoti į kritiką, išsiaiškinta, kaip mokėjimas klausyti svarbu, siekiant išvengti konflikto ir kokių bendravimo klaidų reikėtų vengti.
„Aš kalba“ - tai komunikacijos technika, leidžianti išreikšti savo jausmus ir poreikius ne kaltinant ar puolant kitą žmogų. Vietoj to, kad sakytumėte „Tu visada…“, galite sakyti „Aš jaučiuosi…, kai tu…“. Šis metodas padeda išvengti gynybinės reakcijos ir skatina konstruktyvų dialogą.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Ankstyvas rizikingo elgesio atpažinimas
Kauno rajono savivaldybėje psichikos sveikata stiprinama per ankstyvą rizikingo elgesio atpažinimą. Mokyklose pradėta taikyti speciali pagalbos priemonė, skirta laiku pastebėti mokinius, kuriems gali grėsti emociniai sunkumai, savižudybės rizika, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas ar smurtas. Klasių vadovai du kartus per mėnesį peržiūri rizikos požymių lentelę ir, pastebėję pokyčius, kreipiasi į švietimo pagalbos specialistus.
Aplinkos kūrimas psichikos sveikatai palaikyti
Psichikos sveikatai palaikyti svarbu ne tik ką veikiame, bet ir kur tai darome.
- Ramybės erdvės. Ukmergės r. mokyklose įrengtos ramybės ir poilsio erdvės, kurios tapo saugia vieta atsitraukti po įtemptų situacijų. Taip pat skatinamas erdvių, aplinkos pakeitimas į labiau atpalaiduojančias.
- Fizinis aktyvumas kaip psichikos gerovės priemonė. Ignalinos rajono mokyklose kūno kultūros pamokos vyksta ir baseine - plaukimas pasitelkiamas ne tik kaip fizinio aktyvumo priemonė, bet ir kaip būdas atsipalaiduoti, mažinti stresą bei ugdyti pasitikėjimą savimi.
Mokytojų psichologinė gerovė
Mokyklos emocinė atmosfera nėra atsitiktinė - ją formuoja lyderystė ir bendruomenės santykiai. Tyrimai rodo, kad palaikanti, į įvairovę orientuota kultūra mažina stresą tiek mokiniams, tiek mokytojams, ir stiprina atsparumą sunkumams. Ne veltui vis daugiau dėmesio skiriama ir mokytojų psichologinei gerovei.
TŪM programoje dalyvaujančiose Druskininkų, Pakruojo, Plungės, Telšių, Rokiškio savivaldybėse pedagogams organizuojamos supervizijos, kuriose aptariami ne tik darbo iššūkiai, bet ir stiprinamas bendruomeniškumas, dalijamasi patirtimis. Pakruojo rajone vienoje tokioje grupėje dalyvavę pedagogai įvardijo, kad iš supervizijų išsineša drąsą reikšti mintis, mokėjimą klausytis ir girdėti, ir svarbiausią suvokimą: mokytojas su savo problemomis nėra vienas.
Pagalbos priemonės ir programos
Pagrindinis Tūkstantmečio Mokyklų Programos (TŪM) tikslas yra sumažinti mokinių pasiekimų ir ugdymo(si) kokybės skirtumus tarp skirtingų mokyklų savivaldybėse ir skirtingų savivaldybių. Mokymų metu mokiniai supažindinti su naujausiomis psichologinės pagalbos išmaniosiomis programėlėmis, pateikti kontaktai, internetinių svetainių adresai, kur galima kreiptis, jei patiems ar artimiesiems kyla psichikos sveikatos sunkumų.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Klaipėdos Rajono Savivaldybės Visuomenės Sveikatos Biuro paslaugos kviečiame pasinaudoti psichologinės gerovės ir psichikos sveikatos stiprinimo paslaugomis, kurias teikia Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Paslaugas teikia kvalifikuoti psichologai. Užsiėmimų metu taikomi tik veiksmingi, mokslo ir praktikos įrodymais pagrįsti metodai. Grupinės paslaugos teikiamos ne daugiau kaip 12 asmenų grupėms.
Pasakykite TAI savo mokyklos psichologo interviu
Individuali psichologinė pagalba
Suaugę asmenys nuo 18 metų, kuriems pasireiškia lengvi streso, nerimo, nemigos, depresijos bei psichologinės adaptacijos problemų požymiai, gali kreiptis individualios psichologinės pagalbos.
Savižudybių prevencija
Savižudybių prevencija yra svarbi psichikos sveikatos dalis. Mokymų metu aptariami mitai ir faktai apie savižudybes, ryšio su savižudybės grėsmę patiriančiu asmeniu užmezgimo pagrindai, pagalbos teikėjų vaidmuo ir identifikavimas bendruomenėje.
Mokymų turinys ir palaikymas
Komanda pirmojo mokymų užsiėmimo su grupe metu aptaria aktualias mokyklai problemas, susijusias su vaikų psichikos sveikata, į kurias atsižvelgdama komanda kartu su grupe sudaro preliminarų tolesnių mokymų planą. Plane nurodomos grupei aktualios problemos, kurios bus nagrinėjamos konsultacijų metu. Toliau antrojo ir kitų mokymų užsiėmimų metu komanda su grupe atlieka atvejų analizes, taiko kitus metodus ir ieško galimų nustatytų problemų sprendimo būdų. Po kiekvieno mokymų užsiėmimo komanda per 5 darbo dienas parengia teorines ar praktines rekomendacijas, skirtas padėti išspręsti aptartas problemas, ir pasidalina jomis su grupe. Pasibaigus mokymams, komanda artimiausius tris mėnesius palaiko ryšį su grupe abiem pusėms priimtina forma ir prireikus konsultuoja grupės narius dėl rekomendacijų įgyvendinimo ir kitų kylančių klausimų. Praėjus 3 mėnesiams po mokymų pabaigos, komanda susitinka su grupe ir aptaria, kaip jai sekėsi įgyvendinti rekomendacijas, su kokiais iššūkiais buvo susidurta bei prireikus konsultuoja kitais susijusiais klausimais.
Psichikos sveikata skaičiais
Kaip rodo šiemet atliktas Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas, vien 2018-2022 m. paauglių, jaunesnių nei 20 metų, nerimo ir depresijos atvejų padaugėjo apie 20 procentų. PSO pažymi, jog pasaulio mastu 10-20 proc. vaikų ir paauglių susiduria su psichikos sveikatos sutrikimais.
Tarptautiniai ir vietiniai įrodymai
Įrodymai rodo, kad holistinis, visos mokyklos bendruomenę apimantis požiūris į sveikatą ir nuoseklūs, įtraukiantys veiksmų planai duoda gerų rezultatų. Mokyklos privalumas yra gebėjimas diegti sistemines priemones, kurias remia bendruomenė, specialistai ir tarptautinės gairės.
Rekomenduojamos veiklos įgyvendinimui
- Įtraukti emocinio raštingumo edukaciją kaip nuolatinę ugdymo dalį.
- Diegti atsipalaidavimo ir streso valdymo technikas pamokose bei mokytojų praktikoje.
- Įdiegti rizikos požymių stebėjimo sistemą ir užtikrinti greitą reagavimą.
- Kurti ramybės erdves ir skatinti fizinį aktyvumą kaip emocinės gerovės priemonę.
- Organizuoti pedagogų supervizijas ir teikti psichologinę pagalbą mokyklos darbuotojams.
- Užtikrinti prieinamą informacinę pagalbą (programėlės, kontaktai, tinklapiai) mokiniams ir tėvams.
Lentelė: atrinktos priemonės ir poveikis
| Priemonė | Poveikis |
|---|---|
| Emocinio raštingumo užsiėmimai | Pagerina jausmų atpažinimą, mažina konfliktus |
| Atsipalaidavimo technikos | Sumažina stresą, gerina koncentraciją |
| Rizikos požymių stebėjimas | Ankstyvas problemų identifikavimas, greita pagalba |
| Mokytojų supervizijos | Stiprina pedagogų gerovę ir bendruomeniškumą |
| Ramios erdvės ir fizinis aktyvumas | Suteikia emotyvinę pertrauką ir mažina įtampą |
Mokyklos vaidmuo yra ne tik teikti paslaugas, bet ir kurti aplinką bei kultūrą, kurioje psichikos sveikata ir gerovė tampa visos bendruomenės prioritetu. Dalyvavimas, įtrauktis ir demokratiniai sprendimo procesai stiprina mokyklos gebėjimą įgyvendinti veiksmingas ir tvarias intervencijas.