Palikimo Priėmimas Neveiksnaus Asmens Vardu: Tvarka ir Ypatumai

Palikimo priėmimas yra svarbus procesas, ypač kai įpėdinis yra neveiksnus asmuo. Šiame straipsnyje aptariama palikimo priėmimo tvarka neveiksnaus asmens vardu, įskaitant globėjo vaidmenį, teismo leidimo būtinumą ir kitus svarbius aspektus.

Paveldėjimo schema

Paveldėjimo Pagrindai ir Įpėdinių Eilės

Turto paveldėjimas galimas dviem būdais: pagal testamentą arba įstatymą. Pagal testamentą paveldi tie asmenys, kurie jame nurodyti, o pagal įstatymą paveldi įpėdiniai, kurių eilės nurodytos Civiliniame kodekse. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą.

Įpėdinių Eilės Pagal Įstatymą

Pagal įstatymą mirusio asmens turtą paveldi įpėdiniai, kurių eiliškumas yra numatytas Civiliniame kodekse. Įstatyme išskiriamos šešios įpėdinių eilės:

  • Pirmoji eilė: palikėjo vaikai (įvaikiai), kartu ir sutuoktinis, jei toks yra.
  • Antroji eilė: palikėjo tėvai (įtėviai) ir anūkai.
  • Trečioji eilė: palikėjo seneliai ir proanūkiai.
  • Ketvirtoji eilė: palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės.
  • Penktoji eilė: palikėjo sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos.
  • Šeštoji eilė: pusbroliai ir pusseserės.

Dažniausiai turtą paveldi pirmos eilės įpėdiniai arba, jeigu pirmoje eilėje įpėdinių nėra, - antrosios eilės įpėdiniai. Jeigu nėra visų šešių eilių įpėdinių, palikimas atitenka valstybei.

Lietuvos žemėlapis

Neveiksnaus Asmens Paveldėjimo Ypatumai

Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).

Taip pat skaitykite: Įdarbinimas Lietuvoje

Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.

Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatyta eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.

Globėjo Veiksmai Priimant Palikimą

Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.

Taip pat skaitykite: Priėmimo apžvalga Elektrenų Senelių Namuose

Tačiau neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas. Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises. Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį.

Civilinio kodekso 3.188 str. 1 d. 2 punktas įpareigoja nepilnamečio vaiko tėvus gauti teismo leidimą vaiko vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.

Palikimo Priėmimo Terminai ir Būdai

Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.

Jeigu žmogus dėl tam tikrų priežasčių nespėjo per tris mėnesius kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo, jis gali kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo arba dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Taip pat skaitykite: Prioritetai priimant vaikus iš socialinės rizikos šeimų į darželius

Palikimas priimamas faktiniu valdymu tada, kai įpėdinis nors ir nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, bet vėlionio turtą valdo, rūpinasi ir disponuoja. Tuomet reikia kreiptis į teismą, kad šis nustatytų, turtas buvo paveldėtas faktiniu valdymu. Teismui turėsite įrodyti, kad nors ir nesikreipėte į notarą dėl palikimo priėmimo, jį priėmėte faktiškai valdydami turtą.

Testamentas: Galimybės ir Apribojimai

Kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti testamentą. Jeigu šio dokumento nėra, taikomas vadinamasis paveldėjimo pagal įstatymą principas. Testamentą reikia sudaryti kai žmogus nori savo turtą palikti ne giminaičiams arba giminaičiams, bet ne pagal įstatyme nustatytas įpėdinių eiles.

Testamentai būna dviejų rūšių: asmeninis ir oficialusis. Asmeninis testamentas parašytas ranka, o oficialusis testamentas sudarytas raštu dviem egzemplioriais ir patvirtintas notaro arba kitos valstybės konsulinio pareigūno, kai asmuo yra ne Lietuvoje.

Oficialusis testamentas turi daugiau privalumų, nes vienas jo egzempliorius laikomas pas notarą, todėl mažesnė tikimybė, kad jis bus sunaikintas arba sugadintas. Be to, oficialųjį testamentą sunkiau nuginčyti teisme.

Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius. Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatyta eilę.

Privalomoji Palikimo Dalis

Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis. Teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.

Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.

Testamento Nuginčijimas

Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.

Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.

Prašymai Dėl Teismo Leidimo Išdavimo

Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai išduoti teismo leidimą parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, prašymai dėl leidimų paveldėjimo procedūroms taikyti ir kt. Paprastai teismo leidimai yra reikalingi tuo atveju, kai asmenys, turintys nepilnamečių vaikų, nori parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą bankui ar kitaip suvaržyti teises į nekilnojamąjį turtą. Prašymus dėl tokių leidimų išdavimo teismai nagrinėja dažniausiai.

Prašymai dėl teismo leidimo išdavimo, kaip ir visi kiti teismui teikiami procesiniai dokumentai, gali būti pateikiami raštu (atvykus į teismą ar siunčiant paštu) arba elektroniniu būdu per elektroninių paslaugų portalą e.teismas.lt. Įstatymas numato, kad prašymai dėl teismo leidimų nagrinėjami supaprastinto proceso tvarka, todėl klausimai sprendžiami greitai - prašymai turi būti išnagrinėjami nė vėliau kaip per penkias dienas nuo jų priėmimo dienos, be to, jie yra nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui nereikia vykti į teismo posėdį.

Dokumentai Teismui

Pareiškėjai prie šio prašymo turėtų teismui pateikti nepilnamečių vaikų gimimo liudijimus, santuokos liudijimą, nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (išrašus iš Registrų centro), vaiko teisių apsaugos skyriaus pažymą. Taip pat būtina pateikti įrodymus apie būsimo sandorio sąlygas.

Dažnai asmenims kyla klausimų, į kokį teismą kreiptis - prašymas išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktą bei kiti prašymai (pareiškimai) paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos ar buveinės apylinkės teismui. Prašymai dėl paveldėjimo procedūrų taikymo paduodami palikimo atsiradimo vietos, t. y.

Taip pat svarbu žinoti, jog prašymai dėl teismo leidimų išdavimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko ar globojamo asmens teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas sprendžia atsižvelgdamas išimtinai į šių asmenų interesus. Jei teismas manys, kad būsimas sandoris, kuriam sudaryti prašomas teismo leidimas, pažeis nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesus, teismo leidimo gali ir neišduoti. Todėl itin svarbu iš karto teismui pateikti visus reikalingus su sandoriu susijusius dokumentus.

Svarbiausi Aspektai

Aspektas Aprašymas
Veiksnumas Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo.
Privalomoji dalis Neįgalūs vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento.
Globėjas Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas su teismo leidimu.
Teismo leidimas Reikalingas norint priimti ar atsisakyti palikimo neveiksnaus asmens vardu.
Terminas Palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

tags: #palikimo #priemimas #neveiksnaus #asmens #vardu