Spalio 10-oji - pasaulinė psichikos sveikatos diena, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į psichinės sveikatos svarbą. Lietuvos psichikos ir elgesio sutrikimų duomenys rodo, kad 2022 m. Lietuvoje bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas nustatytas vienam iš aštuonių Lietuvos gyventojų. Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas.
Higienos instituto duomenys rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šalyje nuolat didėja. Pagal 2022 m. Higienos instituto duomenis, Lietuvoje bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas nustatytas vienam iš aštuonių Lietuvos gyventojų. Tačiau, kaip pažymi Higienos institutas, tikrasis šių sutrikimų mastas gali būti didesnis. Tai lemia stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis, dėl kurios žmonės vengia kreiptis pagalbos.
Ligotumo dinamika ir amžiaus grupių tendencijos
Nuo 2016 m. iki 2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais padidėjo 28 proc. Ligotumas kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tenkančių 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų 2022 m. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m. Analizė rodo, kad vyresnio amžiaus asmenų grupė pasižymi aukščiausiais psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo rodikliais.
Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m. rodikliai augo. Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 tūkst. vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Teritoriniai skirtumai
Teritoriniai skirtumai2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 116,4. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes. Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse. Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7, tenkantys 1 tūkst. gyventojų ) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų) savivaldybėse.
Lyčių skirtumai ir sutrikimų tipai
Moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Pagal 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Higienos instituto pateiktoje „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo Lietuvoje“ ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai. Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais.
Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija.
Apsilankymai pas specialistus ir prieinamumas
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Mirtingumas ir savižudybių dinamika
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma. 2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. gyventojų. Analizuojant vaikų (1-17 m.) mirtingumo (100 tūkst. vaikų) dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019-2023 m., nustatyta, kad nuo 2019 m. vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Tarptautinis kontekstas ir palyginimai
Pasauliniame kontekste, psichinės sveikatos skaičiai taip pat iškalbingi. Naujausiais Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje depresija serga apie 280 milijonų žmonių. Įdomu pažymėti, kad Sveikatos fondo ataskaitoje nustatyta, kad nuo 2010 m. psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių procentinė dalis Jungtinėje Karalystėje padvigubėjo. Tuo pat metu Lietuvoje, pagal 2016-2022 m. duomenis, šie sutrikimai fiksuojami 1 iš 8 gyventojų.
Šios amžiaus grupės moterys dažniau praneša apie psichikos sveikatos sutrikimus (17 proc.), palyginti su 11 proc. vyrų. 2023-2024 m. Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos tarnybos išrašytų antidepresantų skaičius pasiekė beveik 9 mln. Tuo tarpu 2015-2016 m. išrašytų antidepresantų skaičius siekė 6,8 mln.
Priežastys, stigma ir visuomenės atsakas
Dar XX a. pabaigoje Rytų ir Vidurio Europos valstybes, tarp jų ir Lietuvą, ištiko stipri visuomenės sveikatos krizė, kurią lėmė užsitęsusių sudėtingų demografinių, ekonominių, socialinių ir kultūrinių permainų sukeltas stresas. Dalis žmonių nepajėgė prisitaikyti prie staigių pokyčių, o tai lėmė destruktyvaus elgesio, nukreipto į save ir kitus, pradžią. Deja, Lietuvoje esminio persilaužimo psichikos sveikatos srityje dar nėra. Kol kas politikai, kritinė piliečių masė neturi aiškios, nedviprasmiškos pozicijos klausimais, susijusiais su psichikos sveikata.
Stigmos mažinimas Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi ir atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai.
Prevencijos, stiprinimo priemonės ir pagalbos galimybės
PSO, minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kasmet jai skiria vis kitą temą. Turint omenyje platų psichikos sveikatos iššūkių ir temų spektrą, PSO, minint pasaulinę psichikos sveikatos dieną, kasmet jai skiria vis kitą temą. Pavyzdžiui, 2012-ieji buvo skirti depresijai, 2017-ieji - psichikos sveikatos darbe temoms, o šiemet pagrindinė žinutė „Psichikos sveikata - visuotinė žmogaus teisė“.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Svarbu užtikrinti, kad žmonės žinotų, kur kreiptis pagalbos. „Šie duomenys padeda geriau suprasti ne tik pačią psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo dinamiką, bet ir visuomenės elgesį - kaip žmonės ieško pagalbos, kokių paslaugų jiems reikia, kokios grupės lieka pažeidžiamesnės. Tai svarbus pagrindas tolimesniems sveikatos politikos formuotojų sprendimams“, - teigia Higienos instituto direktorius Šarūnas Alasauskas.
Psichikos sveikatos stiprinimo priemonėsSiekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis įvairių priemonių, ypač tarp pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip senjorai ir vaikai. Senjorų psichikos sveikatos stiprinimasStiprinti senjorų psichikos sveikatą galima įvairiomis fizinę, emocinę, socialinę pagalbą apimančiomis priemonėmis:
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka.
- Protine veikla ir sveika mityba. Kognityviniai užsiėmimai bei maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą.
Vaikų psichikos sveikatos stiprinimasPasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų. HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, „pastaraisias metais Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių psichologinės raidos, elgesio ir emocijų sutrikimų, kurie prasideda vaikystėje ir paauglystėje.
Nors šie statistiniai duomenys neramina, tačiau augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.
Inovatyvios gydymo galimybės: kranialinė elektrostimuliacija
Grėsmingai kintanti statistika tampa reikšmingu impulsu inovatyvių sprendimų paieškai. Nors kranialinė elektrostimuliacija gali nuskambėti netikėtai ir sudėtingai, tačiau pati terapija gana paprasta, natūrali, neinvazinė ir tinkanti praktiškai kiekvienam, susiduriančiam su minėtais simptomais. Nors Lietuvoje kranialinė elektrostimuliacija vis dar yra gana nauja terapijos rūšis, tačiau pasaulyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, ji aktyviai taikoma jau kelis dešimtmečius.
Yra atlikta virš 150 mokslinių tyrimų įvairiose šalyse, kurie įrodo terapijos veiksmingumą gydant nemigą, nerimą ir depresiją. Kranialinės eletrostimuliacijos misija yra paveikti ir subalansuoti bangas taip, kad žmogus atsikratytų nerimo, baimių, streso, atsipalaiduotų, jaustųsi gerai ir pozityviai. Procedūra atliekama „Alpha-Stim“ aparatu, kuriuo perduodama unikali srovė veikia smegenis ir jose skatina 8-12 Hz dažnio alfa bangas, kurios susijusios su nusiraminimu, atsipalaidavimu bei gera savijauta.
Prietaisinė terapija: kaukolės elektroterapijos stimuliacija (KES)
Tyrimų metu elektroencefalografu (EEG) nustatyta, kad po procedūros smegenyse nuslopinamos gama bangos ir įsivyrauja alfa bangos. Nors procedūra natūrali, neskausminga ir praktiškai neturinti pašalinio poveikio, reikėtų pažymėti, kad ji netaikoma nėščiosioms moterims bei implantuotus širdies stimuliatorius ar defibriliatorius turintiems asmenims. Jei ligoniui negalima taikyti kranialinės elektrostimuliacijos, dar ne viskas prarasta.
Įdomus faktas, kad smegenų bangų dažnį galima išmokti pakeisti savarankiškai, meditacijos būdu. Japonų neurofiziologas Tomio Hirai atliko tyrimą su Zen meistrais bei mokiniais.
Prevencijos spragos ir reikalingi veiksmai
Tvirto valstybės atsako į tai, kaip spręsti savižudybių problemą, Lietuvoje kol kas dar nebuvo. Iki šiol nepradėtos plėtoti programos, kurios stiprintų gerus tėvystės ir motinystės įgūdžius, kas padėtų išvengti vaikų (o vėliau ir suaugusiųjų) psichikos sveikatos problemų. Švietimo sistema vis dar vengia lytiškumo ugdymo temos. Nepakankamai investuojama į sveikus žmonių tarpusavio santykius.
Geras žmonių psichikos sveikatą stipriai lemia tarpusavio santykiai, todėl reikėtų pradėti nuo laisvesnės, atviresnės aplinkos kūrimo, kurioje būtų mažiau prievartos, nepakantumo kitiems žmonėms. Svarbu stiprinti grupių ir bendruomenių bendrą psichologinį atsparumą įvairioms gyvenimo krizėms. Pati psichiatrios sistema turėtų labiau atitikti individualius poreikius. Pagalba turėtų būti siūloma ne specialiose psichiatrijos įstaigose, į kurias žmonės kreipiasi tik kraštutiniais atvejais, o poliklinikose.
Paslaugos, programėlės ir nemokama pagalba
Čia rasi informaciją apie emocinius sunkumus, jų požymius ir pagalbos galimybes - nuo savipagalbos iki profesionalios pagalbos. Nedelsk - pagalba yra šalia. Tai nacionalinė psichikos sveikatos svetainė, kurioje vienoje vietoje pateikiama patikima ir aktuali informacija apie emocinę gerovę bei prieinamą psichologinę pagalbą. Programėlė - tai skubi pagalba panikos atakos metu, kuri visada su tavimi.
Mindletic programėlė yra saugi erdvė treniruoti savo protą individualiai, su bendruomene arba sertifikuotu psichologu vaizdo skambučio būdu, kad ir kur bebūtum. Ši nemokama programėlė apima moksliškai pagrįstus sąmoningumo ugdymo (angl. mindfulness) būdus, kuriuos galėsite išbandyti daugybės audio įrašų pagalba klausant psichologų įžvalgų, meditacijų ir kitų pratimų. Kartu tai ir kasdienis pagalbininkas mokantis nurimti, atsipalaiduoti. Čia lavinsi savipagalbos įgūdžius, kurie ilgainiui padės savarankiškai įveikti panikos atakas bei sumažinti nerimą.
Psichikos sveikata - vis daugiau dėmesio sulaukianti tema. Pasak Higienos instituto Psichikos sveikatos centro vadovės Vitos Šulskytės-Janikūnės, duomenys rodo ne tik augantį sutrikimų paplitimą, bet ir tai, kad gerėjant paslaugų prieinamumui vis daugiau žmonių kreipiasi pagalbos. Tai reiškia, kad keičiasi nuostatos, mažėja stigma, tačiau iššūkių lieka - ypač vyresnio amžiaus asmenų grupėje.
| Rodiklis | 2016 | 2022 |
|---|---|---|
| Ligotumas (asm./1000) | 93,9 | ~121 (28% augimas) |
| Stand. ligotumo rodiklis (Lietuva) | - | 83,0 asm./1 tūkst. |
| Moterų ligotumas (asm./1 tūkst.) | - | 145,9 |
| Vyrų ligotumas (asm./1 tūkst.) | - | 91,0 |
| Mirtingumas dėl psichikos sutrikimų (per 100 tūkst.) | 2,7 (2001) | 17 (2022, išankstiniai) |
Plačiau su ataskaita „Psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas 2014-2023 m.“ galima susipažinti Higienos instituto interneto svetainėje. Nemokama pagalba: kur ją rasti?
tags: #psichikos #sutrikimai #lietuvoje