Psichikos negalią turintiems žmonėms ypač sunku susirasti darbą, tvarkytis su savo pinigais ar kitu materialiniu turtu. Jie dažnai įsivelia į konfliktus su įvairiomis įstaigomis, kurios jiems grasina teismais ar antstoliais. Asmenims, sergantiems psichikos ligomis ar dėl negalios, tenka dažnai susidurti su įvairiausiomis teisinėmis problemomis, atsirandančiomis dėl objektyvių priežasčių: dėl ligos, atkryčio, psichozės momentų, apgaulės ir pan. Neįgalieji kartais net nežino ar neturi pakankamai informacijos apie savo teises ir kaip jas tinkamai įgyvendinti. Siekiame, kad klientų problemos būtų sprendžiamos kvalifikuota teisine pagalba, todėl bendrijoje dirba teisininkas, kuris konsultuoja klientus įvairiais teisiniais klausimais: mokesčių, saugaus turto valdymo, ginčų, aktualių teisės aktų išaiškinimo klausimais ir kt., atstovauja neįgaliuosius valstybės, savivaldybių ir teisėsaugos institucijose.
Lietuva savo teisiniais aktais užtikrina psichikos negalios turinčių asmenų teises, ratifikavusi svarbias Jungtinių Tautų konvencijas, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją ir jos Fakultatyvų protokolą, bei Vaiko teisių konvenciją. Šios konvencijos įtvirtina principus, tokius kaip pagarbą asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumą, nediskriminavimą, visapusišką dalyvavimą visuomenėje, lygių galimybių užtikrinimą ir kt.
Protinė negalia: apibrėžimas ir charakteristika
Protinė negalia yra žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, ypač pažintinės funkcijos sutrikimas, pasireiškiantis intelekto problemomis. L. Mikulėnaitė (2007) pabrėžia, kad protinį atsilikimą reikia suprasti kaip raidos sutrikimą, pasireiškiantį intelekto gebėjimų stoka. A. Germanavičius (2008) pažymi, jog proto negalė susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje, o kartais asmenims su proto negale gali atsirasti psichikos ir elgesio sutrikimų, kurie gali sukelti „mišrią negalę“.
J. Kairys (2001) nurodo, kad protinis atsilikimas - tai sutrikimas, kuriam būdinga negrįžtamai pakenkta žmogaus pažintinė veikla, valios ir emocijų neišsivystymas bei dažnos fizinės negalios. Pagal intelekto koeficientą (IQ) protinis atsilikimas skirstomas į keletą lygių:
- Lengvas: IQ 50-70;
- Vidutinis: IQ 35-49;
- Sunkus: IQ 20-34;
- Gilus: IQ žemesnis nei 20, reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra.
Protinė negalia yra kompetentingų institucijų nustatyta asmens būklė, kai dėl su negalia susijusių fizinių ar psichinių sutrikimų žmogus iš dalies arba visiškai negali pasirūpinti asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Socialinės paslaugos ir jų svarba psichikos negalią turintiems asmenims
Socialinės globos namai yra įstaigos, kurių paskirtis skirtas užtikrinti ilgalaikę arba trumpalaikę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, kurie dėl savo būklės negali gyventi savarankiškai ir kuriems reikalinga specialistų priežiūra. Globos namuose dažniausiai apgyvendinami asmenys, kuriems nustatytas žemas darbingumo lygis arba specifiniai priežiūros poreikiai.
Socialinės paslaugos nestacionariose įstaigose ir asmens namuose sparčiai plečiamos, tačiau asmenims, turintiems proto negalią ar psichikos sutrikimų, bendruomenėje šių paslaugų dažnai trūksta. Pavyzdžiui, 2011 m. šalyje veikė 169 dienos centrai, kuriuose socialines paslaugas gavo daugiau nei 15 tūkst. suaugusių neįgaliųjų ir keli tūkstančiai neįgalių vaikų.
Deinstitucionalizacijos tikslas yra pereiti nuo stacionarios globos prie bendruomeninių paslaugų ar artimos šeimos aplinkos globos, siekiant užtikrinti asmenų integraciją į visuomenę ir sumažinti institucijų žalojantį poveikį. Šis procesas apima naujų paslaugų kūrimą, visuomenės švietimą, socialinės globos įstaigų pertvarkymą ir socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą.
Socialinių įgūdžių ugdymas - sėkmingos integracijos pagrindas
Socialinių įgūdžių ugdymo paslauga - tai socialinė pagalba, skirta padėti asmenims, susiduriantiems su socialinės integracijos sunkumais, lavinti ar atkurti kasdienio gyvenimo ir bendravimo įgūdžius. Šios paslaugos tikslas yra didinti asmenų savarankiškumą, gebėjimą efektyviai veikti visuomenėje ir spręsti kasdienes problemas.
Socialinių įgūdžių ugdymo veiklos apima:
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
- Kasdienių gyvenimo įgūdžių lavinimą: maisto gaminimo, namų tvarkymo, apsipirkimo mokymą;
- Finansų planavimo ir tvarkymo įgūdžių ugdymą;
- Higienos ir asmeninės priežiūros įgūdžių formavimą;
- Bendravimo ir socialinės integracijos įgūdžių ugdymą: mokymą tinkamai bendrauti, pagalbą sprendžiant konfliktus, viešųjų paslaugų naudojimosi įgūdžių lavinimą;
- Darbo ir veiklos įgūdžių stiprinimą: motyvacijos veikti skatinimą, mokymą ieškoti darbo ar mokytis naujų veiklų;
- Savarankiško sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymą;
- Emocinę ir psichologinę paramą: pagalbą atpažinti ir valdyti emocijas, pasitikėjimo savimi stiprinimą.
Ši paslauga yra skirta asmenims, turintiems socialinės integracijos sunkumų dėl negalios, psichikos sveikatos problemų, ilgalaikio nedarbo ar socialinės izoliacijos. Jai gali kreiptis tiek jaunuoliai, gyvenantys globos namuose ar savarankiško gyvenimo namuose, pasiruošiantys savarankiškam gyvenimui, tiek seni žmonės, kuriems reikia pagalbos atstatant ar stiprinant socialinius įgūdžius.
Kreiptis dėl socialinių įgūdžių ugdymo galima į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba tiesiogiai į paslaugas teikiančias įstaigas, kurios įvertins asmens poreikius ir sudarys individualų ugdymo planą.
Socialinio darbo svarba psichikos negalią turintiems asmenims
Socialiniai darbuotojai atlieka itin svarbų vaidmenį dirbant su protinę negalią turinčiais asmenimis. Jie padeda integruotis į visuomenę, užtikrina teises ir gerovę. Užimtumas globos įstaigose organizuojamas taip, kad padėtų atnaujinti prarastus darbo ir bendravimo įgūdžius bei palaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
Socialinis darbas apima ne tik praktinę pagalbą kasdienėse situacijose, bet ir emocinę paramą, skatindamas asmenis tapti savarankiškesniais ir į veiklas įsitraukti tiek socialiniu, tiek profesiniu požiūriu.
Valstybinė parama socialinių įgūdžių ugdymui ir socialinei integracijai
| Priemonė | Aprašymas |
|---|---|
| Socialinės reabilitacijos paslaugos bendruomenėje | Finansuojami projektai, apimantys savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, saviraišką ir fizinio aktyvumo skatinimą. |
| Perėjimas nuo institucinės globos į bendruomenines paslaugas | Projektas „Nuo globos link galimybių“ skatina socialinių dirbtuvių, pagalbos priimant sprendimus, apsaugoto būsto ir įdarbinimo paslaugas. |
| Klausos aparatų aprūpinimas vaikams | Kokybiškų klausos aparatų suteikimas vaikams su klausos sutrikimais. |
| Techninės pagalbos priemonės | Aprūpinimas judėjimo, regos ir klausos techninėmis bei sensorinėmis pagalbos priemonėmis. |
| Būsto pritaikymas neįgaliesiems | Savivaldybės organizuoja būsto pritaikymą arba kompensuoja išlaidas. |
Deinstitucionalizacijos procesas ir jo svarba
Neįgaliųjų socialinių globos namų deinstitucionalizacija yra esminis žingsnis pereinant nuo didelių institucinės globos įstaigų prie bendruomeninių paslaugų ar artimos šeimos aplinkos globos. Šis procesas apima ne tik neįgaliųjų perkėlimą, bet ir visuomenės švietimą, tolerancijos skatinimą, socialinės globos sistemų pertvarkymą ir paslaugų kokybės vertinimą.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Planuojama užtikrinti, kad:
- Savarankiški ar iš dalies savarankiški asmenys gautų intensyvią socialinio darbo pagalbą ir gyventų bendruomenėse, kur būtų galimybės įsidarbinti ar mokytis;
- Jaunuoliams ir suaugusiesiems suteikiamas „apsaugotas būstas“ bei kitos bendruomeninės paslaugos;
- Nesavarankiški asmenys gyventų mažesniojo dydžio grupiniuose namuose, kur vyktų savarankiško gyvenimo įgūdžių mokymai;
- Asmenys, kuriems reikalinga slauga, galėtų ją gauti specializuotuose slaugos ir globos namuose su visapusiška pagalba;
- Bus vykdomas kompleksinis žmogaus poreikių įvertinimas, socialinių paslaugų kokybės tobulinimas ir specialistų rengimas dirbti bendruomenėje.
Užimtumo ir savarankiškumo ugdymas psichikos negalią turintiems asmenims
Visuomenės humanistinių nuostatų bei demokratinių vertybių plėtra skatina gilintis į psichikos negalią turinčių asmenų poreikius ir užimtumo galimybes. Užimtumas suteikia gyvenimui turinį ir prasmę, leidžia asmenims jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais, tenkina fiziologinius bei aukštesnės pakopos poreikius, tokius kaip saviraiška ir pagarba.
Užimtumas globos įstaigose organizuojamas taip, kad atnaujintų prarastus darbo ir bendravimo įgūdžius, skatintų aktyvų gyvenimo būdą, padėtų įveikti socialines kliūtis bei stigmatizaciją. Socialiniai darbuotojai ir kiti specialistai remia neįgaliuosius savęs pažinimo, socialinių ryšių kūrimo ir darbo įgūdžių ugdymo procesuose.
Psichikos sveikata ir visuomenės požiūris
Psichikos sveikatos ekspertai perspėja, kad tik gerbiant visų žmonių, įskaitant pažeidžiamas grupes, teises ir laisves, galima siekti geros psichikos sveikatos. Socialinis atstūmimas dažnai kyla ne dėl negalios, bet dėl visuomenės požiūrio ir nepakankamo supratimo. Stigmatizacija dažnai pažeidžia proto negalią turinčių asmenų ir jų artimųjų teises bei gali trukdyti kreiptis pagalbos.
Kaip gauti pagalbą ir paslaugas?
Norint gauti socialinių įgūdžių ugdymo arba kitų socialinių paslaugų, galima kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių arba socialinių paslaugų įstaigas. Specialistai įvertins poreikius, rengs individualius ugdymo planus ir suteiks atitinkamą pagalbą.
Taip pat paslaugas galima įsigyti tiesiogiai, pavyzdžiui, kreipiantis į nevyriausybines organizacijas ar viešąsias įstaigas, kurios specializuojasi psichikos negalios turinčių asmenų socialinių įgūdžių ugdyme ir socialinėje integracijoje.
D. Šukytė. Socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymas mokykloje
tags: #psichikos #negalia #turinciu #asmenu #igudziu #atstatymas