Pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai. Nors visuomenės sąmoningumas šiuo klausimu didėja, statistikos duomenys rodo, kad psichikos ligų paplitimas šalyje išlieka reikšminga problema. Šiame straipsnyje apžvelgiama psichikos ir elgesio sutrikimų statistika Lietuvoje, aptariamos pagrindinės tendencijos, iššūkiai ir galimi sprendimo būdai. Straipsnyje remiamasi Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, Higienos instituto atliktais tyrimais ir ekspertų nuomonėmis.
Bendrosios tendencijos ir paplitimas
Privalomojo sveikatos draudimo fondo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis, 2022 m. Lietuvoje 1 iš 8 Lietuvos gyventojų (iš viso 340 562 asmenims) buvo diagnozuotas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas. Tačiau tikėtina, kad tikrasis šių sutrikimų mastas yra didesnis, praneša Higienos institutas. Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais nuo 2016 iki 2022 m. padidėjo 28 proc.
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius Martynas Marcinkevičius teigia, kad skaičiai atspindi tik pačią ledkalnio viršūnę - į statistiką neįeina daugelis privačių psichologų, psichiatrų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse daryta nemažai tyrimų ir iš tiesų žmonių, kurie bent kartą per savo gyvenimą susiduria su pakankamai rimtomis psichikos problemomis, yra maždaug nuo 25 iki 30 procentų. Panašūs yra daugumoje išsivysčiusių šalių.
Ligotumo dinamika ir apsilankymai pas specialistus
Ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais kasmet didėjo nuo 93,9 asmenų, kuriems nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, tenkančių 1000 Lietuvos gyventojų 2016 m. Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus.
Apsilankymų pas psichiatrus skaičius nuosekliai didėjo iki 2019 m., registruoti 36 apsilankymai, tenkantys 100 gyventojų, tačiau 2020 m. dėl COVID-19 pandemijos pradėti taikyti ribojimai turėjo neigiamą įtaką šiai tendencijai - net ir ėmus teikti nuotolines paslaugas, apsilankymų skaičius, palyginti su ikipandeminiu laikotarpiu, buvo mažesnis. 2020 m. teko 33 apsilankymai 100 gyventojų. 2021 m. bendras apsilankymų skaičius vėl ėmė didėti, tačiau suteiktų nenuotolinių paslaugų skaičius išliko toks, koks buvo 2004-2007 m.: 21 apsilankymas, tenkantis 100 gyventojų. Dėl pandemijos sumažėjo profilaktinių apsilankymų pas psichiatrus (vaikų - iki 17 proc., suaugusiųjų - iki 15 proc.).
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Amžiaus grupės: didžiausia rizika vyresniems žmonėms
Didžiausia dalis turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų asmenų nustatyta 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. Jų ligotumo rodiklis augo nuo 172,6 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų (2016 m.) iki 265,7 asmenų 2022 m. Tai yra didžiausias rodiklio augimas tarp skirtingų amžiaus grupių 2016-2022 m.
Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostat) duomenimis, 2030 m. kas trečias (36,6 proc.) Lietuvos gyventojas bus vyresnis nei 60 metų, todėl skirti daugiau dėmesio jų psichikos sveikatai yra ypatingai svarbu.
Vaikų ir paauglių psichikos sveikata
Vaikų (0-17 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais rodikliai ekstremaliosios situacijos metu sumažėjo ir kol kas nepasiekė iki COVID-19 pandemijos buvusių rodiklių dydžių, tačiau kitose amžiaus grupėse 2022 m. rodikliai augo. Analizuojant vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimo (1 tūkst. vaikų) rodiklius, nustatyta, kad Lietuvoje vaikams dažniausiai registruoti psichologinės raidos sutrikimai bei elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje.
2019-2023 m. vaikų (0-17 m.) psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas šiek tiek padidėjo - nuo 88,3 iki 88,8 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Didžiausias vaikų psichikos sutrikimų paplitimas stebėtas Rokiškio r. (178,2 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Mažeikių r. (173,3 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse. Mažiausias - Neringos (27,4 atvejų 10 tūkst. vaikų) ir Birštono (43,6 atvejų 10 tūkst. vaikų) savivaldybėse.
Lyčių skirtumai
Moterų ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais yra didesnis nei vyrų. 2022 m. moterų, kurioms nustatytas bent vienas psichikos ir elgesio sutrikimas, buvo 145,9 iš 1 tūkst., vyrų - 91 iš 1 tūkst. Higienos instituto pateiktoje ataskaitoje nurodoma, kad moterys su psichikos sveikatos sutrikimais susiduria 1,6 karto dažniau nei vyrai.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Tokie skirtumai gali būti paaiškinami skirtingais socialiniais, kultūriniais ar biologiniais veiksniais. Neatmetant to, kad dėl įsigalėjusios stigmos vyrams gali būti sunkiau pripažinti problemą ir ieškoti pagalbos. Psichologai pastebi, kad vargu ar mažiau su problemomis susiduria vyrai. Tik, kaip ir fizinių sutrikimų atvejais, vyrai vengia medikų, rečiau ieško pagalbos.
Teritoriniai skirtumai
2016-2022 m. ligotumas psichikos ir elgesio sutrikimais pagal gyvenamąją vietovę beveik nesiskyrė. 2022 m. mieste registruota 118 asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkančių 1 tūkst. gyventojų, kaime - 116,4. Skirtumų labiau pastebima analizuojant standartizuotą ligotumą pagal savivaldybes.
Didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai 2021 m. buvo Akmenės r. (136,8 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų iš 1 tūkst. šios savivaldybės gyventojų) ir Plungės r. (130,8 asmenų). Mažiausi standartizuoto ligotumo rodikliai - Utenos r. (55 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų), Visagino (57,7 tenkantys 1 tūkst. gyventojų) ir Lazdijų r. (59,5 asmenys, tenkantys 1 tūkst. gyventojų). Bendras Lietuvos standartizuoto ligotumo dėl psichikos ir elgesio sutrikimų rodiklis - 83,0 asmenys, turintys psichikos ir elgesio sutrikimų, tenkantys 1 tūkst.
Dažniausiai nustatomi sutrikimai
Tarp visų Lietuvos gyventojams nustatytų psichikos ir elgesio sutrikimų, dažniausiai būna nustatoma depresija, taip pat demencija. Kiek rečiau - psichologinės raidos sutrikimai bei šizofrenija, šizotipiniai sutrikimai, kliedesiniai sutrikimai.
2014-2023 m. daugiausia psichikos ir elgesio sutrikimų nustatyta 65 m. ir vyresnių asmenų grupėje. Vertinant pagal visus sutrikimų pogrupius, moterims sutrikimų nustatoma vidutiniškai 1,5 karto dažniau nei vyrams. Pagal sutrikimų tipą dažniausiai fiksuoti neuroziniai, stresiniai ir su nerimu susiję sutrikimai - jie sudaro 36 proc. visų atvejų. Antroje vietoje - organiniai ir simptominiai sutrikimai (30 proc.), o trečioje - nuotaikos sutrikimai (27 proc.). Psichikos sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sudaro apie 9 proc.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
Mirtingumas dėl psichikos sutrikimų ir savižudybių dinamika
Mirtingumas dėl psichikos ir elgesio sutrikimų didėjo nuo 2,7 atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyventojų (2001 m.) iki 17 atvejų (2022 m., išankstiniai duomenys). Lietuvos gyventojų mirtingumas dėl savižudybių jau daug metų yra didžiausias Europos Sąjungoje, tačiau pažanga šioje srityje matoma.
2001 m. nusižudė 44 iš 100 tūkst. Lietuvos gyventojų, 2022 m. (išankstiniais duomenimis) 19 iš 100 tūkst. Analizuojant vaikų (1-17 m.) mirtingumo dėl savižudybių dinamiką Lietuvoje 2019-2023 m., nustatyta, kad vaikų mirtingumas dėl savižudybių per 2019-2023 m. sumažėjo nuo 1,8 iki 0,4 atvejų 100 tūkst.
Stigma ir visuomenės nuostatos
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar egzistuoja stigma, susijusi su psichikos sveikatos problemomis. Dėl gėdos ar baimės būti nesuprastiems, žmonės vengia pripažinti savo sunkumus ir nesikreipia pagalbos. Ne visi atpažįsta psichikos sveikatos problemas, todėl daugelį simptomų, tokių kaip lėtinis nuovargis, nerimas, nemiga ar prasta nuotaika, priskiria kasdieniniam stresui ar „normaliai“ gyvenimo būsenai.
2022 m. „Diversity development group“ visuomenės nuostatų apklausos duomenimis, 50,7 proc. respondentų nenorėtų gyventi kaimynystėje šalia psichikos negalią turinčių asmenų, 42,2 proc. gyventojų nenorėtų jiems išnuomoti būsto, 43,3 proc. nenorėtų dirbti vienoje darbovietėje. Higienos instituto atlikto tyrimo duomenimis, stigmatizuojančiu požiūriu į psichikos sveikatos sutrikimų turinčius žmones pasižymėjo 1 iš 10 respondentų.
Specialistų įžvalgos ir mitai
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius gydytojas psichiatras Martynas Marcinkevičius pažymi, kad oficiali statistika toli gražu neatspindi realiosios padėties. Oficialioji statistika atspindi tik tuos, kurie kreipėsi į duomenis pateikusias įstaigas, tarp kurių galbūt nėra privačių. Mediko nuomone, dideli psichikos sutrikimų skaičiai nereiškia, kad visi šie žmonės serga sunkiomis ligomis, tokiomis kaip šizofrenija ar psichozės. Daugeliui pacientų diagnozės yra susijusios su nerimo sutrikimais ar depresija, o šie sutrikimai dabar itin paplitę.
Gydytojas taip pat pabrėžia, kad neretai žmonės turi sovietmečio palikimą - bijo kreiptis į psichikos specialistus dėl galimų apribojimų ar stigmos. Jeigu žmogus kreiptųsi laiku, kai pasireiškė pirmieji simptomai, kurie dar nėra liga, jam galima padėti psichoterapiniais pokalbiais, koreguojant gyvenimo ritmą, dienotvarkę, darbo ir poilsio režimą. Jei žmogus neateina laiku, problema dažnai progresuoja ir tenka gydyti rimčiau, skiriant vaistus.
Didėjantys iššūkiai jaunimo tarpe
Medikus labiausiai neramina tai, kad vis daugiau jaunų žmonių iki 35 metų vartoja sintetinius narkotikus. „Tokie atvejai, kada žmogus penktadienį dar dirbo ir bendravo su šeima, o sekmadienį jį atveža visiškoje psichozėje, mus labai neramina“, - sakė specialistas.
Tarptautiniai duomenys (pvz., Jungtinėje Karalystėje) rodo, kad nuo 2010 m. psichikos sveikatos sutrikimų turinčių žmonių dalis padvigubėjo, augo antidepresantų išrašymas ir kreipimųsi skaičius. Tokios tendencijos didina paslaugų paklausą ir rodo, kad reikia ilgalaikių sprendimų psichikos sveikatos paslaugų stiprinimui.
Priemonės psichikos sveikatai stiprinti
Siekiant gerinti psichikos sveikatą Lietuvoje, būtina imtis įvairių priemonių, ypač tarp pažeidžiamiausių grupių, tokių kaip senjorai ir vaikai. Prevencijos programos, sąmoningumo didinimas ir paslaugų prieinamumo gerinimas yra pagrindinės kryptys.
Senjorų psichikos sveikatos stiprinimas
- Skatinant fizinį aktyvumą. Tyrimai rodo, kad fizinė veikla, tokia kaip vaikščiojimas, joga ar lengvi pratimai, padeda mažinti riziką susidurti su depresija ir nerimo sutrikimais, gerina miegą, stiprina emocinę gerovę ir bendrą sveikatą.
- Socialinių ryšių stiprinimas. Dalyvavimas bendruomenės veiklose mažina vienišumo jausmą, savanoriška veikla gali suteikti naujų pažinčių, padėti įgyti tikslo jausmą ir teigiamai veikti psichikos sveikatą, o mokant senjorus naudotis technologijomis, pvz., vaizdo skambučiais ar socialiniais tinklais, galima padėti jiems palaikyti ryšius su artimaisiais.
- Psichologinės sveikatos priežiūra ir pagalba. Reguliarios konsultacijos gali padėti spręsti kylančius emocinius sunkumus ir užkirsti kelią psichikos sveikatos pablogėjimui, o savipagalbos grupės gali būti saugia aplinka.
- Protinė veikla. Kognityviniai užsiėmimai, tokie kaip skaitymas, kryžiažodžiai, šachmatai ar stalo žaidimai, padeda išlaikyti smegenis aktyvias ir pagerina pažintinę funkciją.
- Sveikos mitybos ir gyvenimo būdo skatinimas. Maistas, kuriame yra daug vitaminų, mineralų ir omega-3 riebalų rūgščių, prisideda prie geresnės sveikatos, o reguliarus miego režimas ir pakankama miego trukmė mažina nuovargį ir pagerina emocinę būseną.
- Stigmos mažinimas ir pagalbos ieškojimo skatinimas. Rengiant informacinius susitikimus ar mokymus, senjorai gali daugiau sužinoti apie psichikos sveikatą, dėl to sumažėja stigma ir auga drąsa ieškoti pagalbos.
- Kasdienio rutinos struktūravimas ir tikslų iškėlimas. Reguliarus dienos ritmas padeda palaikyti psichologinę gerovę, siekiami tikslai ir planai, net jei jie yra nedideli, padeda ugdyti pozityvų požiūrį į gyvenimą ir stiprina pasitikėjimą savimi.
Vaikų psichikos sveikatos stiprinimas
Pasak HI vadovo Šarūno Alasausko, vaikų psichikos sveikatos duomenys atskleidžia ne tik iššūkius, bet ir teigiamas tendencijas - vis daugiau vaikų sulaukia reikiamos pagalbos, o savižudybių mažėjimas rodo, kad prevencijos priemonės ir didesnis visuomenės dėmesys duoda rezultatų.
HI Sveikatos informacijos centro vadovės Ugnės Gadžijevos teigimu, augantis nustatytų atvejų skaičius gali būti siejamas su didėjančiu tėvų bei ugdymo įstaigų dėmesiu vaikų emocinei būsenai bei geresne psichikos sveikatos paslaugų pasiūla. Svarbu ir tai, kad ankstesnis sutrikimų nustatymas padeda saugoti sveikatą ir laiku užkirsti kelią sudėtingesnėms būklėms.
Galimi sprendimo būdai ir rekomendacijos
- Prevencijos programos: investuoti į ankstyvosios prevencijos programas, skirtas vaikams ir paaugliams, siekiant ugdyti emocinę kompetenciją ir atsparumą stresui.
- Sąmoningumo didinimas: organizuoti visuomenės informavimo kampanijas, siekiant mažinti stigmą ir skatinti žmones kreiptis pagalbos.
- Prieinamumo gerinimas: užtikrinti, kad psichikos sveikatos paslaugos būtų prieinamos visiems, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos ar socialinės padėties.
- Darbo aplinkos gerinimas: įmonėms diegti perdegimo prevencijos programas, mažinti darbo krūvius ir skatinti sveiką darbo ir poilsio balansą.
- Specialistų rengimas: skatinti psichikos sveikatos specialistų rengimą ir pritraukti juos dirbti regionuose, kuriuose jaučiamas specialistų trūkumas.
Mitai ir faktai
Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centro direktorius pastebi, kad nors žmonių požiūris į psichiatriją ir gydymą po truputį kinta, mitų vis dar neatsikratėme. Vienas dažniausių mitų - psichiatrija skirta tik „labai sunkiems“ atvejams, tačiau statistika rodo, kad dauguma besikreipiančiųjų turi nerimo ir nuotaikos sutrikimų, kuriems dažnai pakanka psichoterapijos ar kitų intervencijų.
Pašnekovas paaiškina, kad dėl gana vėlai atsiradusio medikamentinio gydymo psichiatrijos ligos visame pasaulyje vis dar stigmatizuojamos, o filmuose matomi kraupoki psichiatrinių ligonių vaizdai žmonių sąmonėje taip pat nekelia teigiamų emocijų. Per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje daug mitų liko, o tai trukdo žmonėms laiku kreiptis pagalbos.
Kaip atpažinti problemą ir kur kreiptis pagalbos
Psichikos sveikatos sunkumai gali pasireikšti prislėgta nuotaika, menkesniu gebėjimu susikaupti, miego ar valgymo režimo pokyčiais, dažna nuotaikų kaita, nerimu, energijos stoka, košmarais ir kitais nemaloniais potyriais. Psichikos sveikatos sutrikimai - tai sunkumai, trunkantys kurį laiką, sukeliantys emocinę kančią, paveikiantys mąstymą ir elgesį.
M. Marcinkevičius pataria, kad jei simptomai tęsiasi kelias savaites ar mėnesį ir trukdo gyventi, vertėtų kreiptis į specialistus. Kreiptis pagalbos yra stiprybės požymis, nes žmogus atranda resursų organizuoti pagalbą sau.
Greiti žingsniai, ką daryti, jei jaučiatės blogai
- Stebėkite savo būseną ir elgesio pokyčius.
- Pasikalbėkite su artimaisiais arba artimu draugu apie savo jausmus.
- Jei simptomai stiprėja arba ilgai neišnyksta, kreipkitės į šeimos gydytoją, psichologą ar psichiatrą.
- Naudokitės prieinamomis linijomis ir pagalbos paslaugomis, jei kyla savižudybės rizika ar krizė.
Pagrindiniai iššūkiai ir prioritetai
- Didėjantis ligotumas: psichikos ir elgesio sutrikimų paplitimas Lietuvoje didėja, o tai rodo poreikį stiprinti prevencijos ir gydymo priemones.
- Stigma: visuomenėje vis dar gajos stigmos, susijusios su psichikos ligomis, trukdo žmonėms kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę.
- Prieinamumas: nors pagalbos prieinamumas didėja, vis dar yra regionų, kuriuose trūksta psichikos sveikatos specialistų ir paslaugų.
- Jaunų žmonių problemos: augantis sintetinių narkotikų vartojimas tarp jaunų žmonių kelia didelį susirūpinimą ir reikalauja specialių prevencijos programų.
Stebimos tendencijos rodo, kad psichikos ir elgesio sutrikimų skaičiai kasmet nuosekliai auga. Iš vienos pusės - tai sunerimti verčiantis ženklas, iš kitos pusės - žinia, kad vis daugiau žmonių supranta psichikos sveikatos svarbą ir drąsiau kreipiasi pagalbos į specialistus. Svarbu tęsti investicijas į prevenciją, paslaugų plėtrą ir stigma mažinimo programas, kad kuo daugiau žmonių sulauktų laiku reikiamos pagalbos.
tags: #psichikos #ir #elgesio #sutrikimai #pasaulyje #statistika