Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgiami psichotropinių medžiagų sąrašai, jų klasifikacija, apribojimai ir vartojimo tikslai Lietuvoje. Straipsnis remiasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę. Narkotinės ir psichotropinės medžiagos klasifikuojamos pagal jų žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kai jomis piktnaudžiaujama, ir pagal tai, ar jos gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams, ar naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams.
Kas yra psichotropinės medžiagos?
Psichotropinės medžiagos yra cheminiai junginiai, kurie veikia centrinę nervų sistemą ir gali sukelti psichinę priklausomybę. Dažniausiai jų vartojimas siejamas su narkotikais, tačiau šios medžiagos taip pat naudojamos medicinoje. Psichotropinių medžiagų vartojimas yra pavojingas dėl jų potencialaus poveikio smegenims ir kūnui. Jos gali sukelti priklausomybę, o ilgalaikis vartojimas gali sukelti nuolatinę žalą smegenims ir kitoms kūno sistemoms.
Psichotropinės medžiagos veikia smegenų cheminę struktūrą, keisdamos neurotransmiterių (smegenų cheminių medžiagų) pusiausvyrą. Tai gali sukelti įvairius poveikius, nuo euforijos iki depresijos arba psichozės.
Psichotropinių medžiagų poveikis organizmui
Psichotropinės medžiagos gali turėti įvairių poveikių, priklausomai nuo medžiagos tipo ir dozės. Trumpalaikis jų vartojimas gali sukelti euforiją, padidintą energijos lygį, sumažintą apetitą ar atsipalaidavimą. Psichotropinių medžiagų įtaka organizmui gali svyruoti nuo euforijos iki žlugimo.
Stimuliantų poveikis organizmui
Stimuliantai yra psichotropinės medžiagos, kurios padidina centrinės nervų sistemos aktyvumą. Jie gali padidinti energijos lygį, pagerinti nuotaiką ir sumažinti mieguistumą.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Depresantų poveikis organizmui
Depresantai, priešingai nei stimuliantai, slopina centrinės nervų sistemos veiklą. Jie gali sukelti atsipalaidavimą, mieguistumą ir sumažinti nerimą.
Halucinogenų poveikis organizmui
Halucinogenai iš esmės keičia suvokimą ir gali sukelti haliucinacijas, realybės iškraipymus ir intensyvius emocinius potyrius.
Psichotropinės medžiagos skirstomos į keletą pagrindinių grupių: stimuliantai, depresantai, halucinogenai ir kanabinoidai.
Narkotinių ir Psichotropinių Medžiagų Sąrašų Struktūra Lietuvoje
Lietuvos Respublikoje narkotinės ir psichotropinės medžiagos skirstomos į keturis sąrašus, atsižvelgiant į jų pavojingumą ir medicininį ar pramoninį panaudojimą:
- I sąrašas: Augalai, narkotinės ir psichotropinės medžiagos, uždrausti vartoti ir (ar) naudoti dėl žalingų padarinių, kai jais piktnaudžiaujama, žmogaus sveikatai. "Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje".
- II sąrašas: "Narkotinės ir psichotropinės medžiagos leidžiamos vartoti medicinos tikslams".
- III sąrašas: "Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams".
- IV sąrašas: "Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams".
Pateikiamas medžiagų sąrašas nėra baigtinis.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
I Sąrašas: Draudžiamos Medžiagos
Šiame sąraše esančios medžiagos yra griežtai kontroliuojamos, o jų vartojimas ir platinimas yra draudžiamas, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruoto vaistinio preparato sudėtyje. Tai reiškia, kad net medicininiais tikslais šios medžiagos gali būti naudojamos tik griežtai reglamentuotomis sąlygomis ir tik tada, kai tai yra dalis registruoto vaisto.
Leidžiamos Vartoti Medžiagos (II, III ir IV Sąrašai)
II, III ir IV sąrašai apima medžiagas, kurios gali būti naudojamos medicinos tikslams ir (ar) pramonėje. Šių medžiagų naudojimas yra reglamentuojamas, siekiant užtikrinti, kad jos būtų naudojamos tinkamai ir saugiai.
- II sąrašas: Apima narkotines ir psichotropines medžiagas, leidžiamas vartoti medicinos tikslams. Tai reiškia, kad šios medžiagos gali būti naudojamos gydymui, tačiau tik pagal gydytojo receptą ir priežiūrą.
- III sąrašas: Apima psichotropines medžiagas, leidžiamas vartoti medicinos tikslams. Šios medžiagos dažniausiai naudojamos psichikos sveikatos sutrikimams gydyti.
- IV sąrašas: Apima narkotines ir psichotropines medžiagas, leidžiamas vartoti medicinos tikslams ir (ar) naudoti pramonės, nesusijusios su farmacijos produktais, tikslams. Šios medžiagos gali būti naudojamos įvairiose pramonės šakose, pavyzdžiui, chemijos pramonėje, gamyboje ir kt.
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos į kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašomos nurodant konkrečių medžiagų (individualiai) ar jų darinių grupės pavadinimus (darinių grupės).
Psichotropinių medžiagų teisės aktų nuostatos
Lietuvos Respublikos Seimas 1998 m. sausio 23 d. priėmė įstatymą, kuris įsigaliojo tą pačią dieną (Nr. 8-161). Šis įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja psichotropinių medžiagų kontrolę.
Ryšys su ES teisės aktais:
Lietuvos teisės aktai yra susiję su įvairiomis ES direktyvomis, aktais, sprendimais, reglamentais ir rezoliucijomis, įskaitant:
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
- Direktyva Nr. 1992/109
- Aktas Nr. 1996/698, Aktas Nr. 1996/699, Aktas Nr. 1996/750, Aktas Nr. 1997/396
- Sprendimas Nr. 1999/615
- Reglamentas Nr. 1308/1970, Reglamentas Nr. 1430/1982, Reglamentas Nr. 2059/1984, Reglamentas Nr. 3677/1990, Reglamentas Nr. 3769/1992
- Rezoliucija Nr. 1996/C375/02, Rezoliucija Nr. 1996/C389/01
Įstatyminė Bazė ir Pakeitimai
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę Lietuvoje reglamentuoja įstatymai ir teisės aktai, kurie nuolat atnaujinami ir keičiami. Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos įstatymus:
- 2018 m. gegužės 17 d. įstatymas Nr.
- 2018 m. spalio 11 d. įstatymas Nr.
- 2021 m. sausio 12 d. įstatymas Nr.
Šie įstatymai ir jų pakeitimai (TAR, 2018, Nr.
Kaip galima gydyti psichotropinių medžiagų priklausomybę?
Gydymas apima įvairius metodus, įskaitant psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir socialinę paramą. Svarbu kreiptis į specialistus, kad būtų sudarytas individualus gydymo planas.
Atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Už vairavimą apsvaigus gali būti taikoma arba baudžiamoji, arba administracinė atsakomybė. Akivaizdu, kad apsvaigimas gali būti nuo alkoholinių gėrimų, bet toli gražu ne tik nuo jų. Apsvaigti taip pat galima nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Narkotinių medžiagų sąvoka daugumai klausimų nekelia, bet gali kilti neaiškumų dėl kitų dviejų medžiagų grupių.
Psichotropines medžiagas sudaro tokios medžiagų grupės, kaip antidepresantai, raminantieji, vaistai nuo psichozės, nuotaikos stabilizatoriai. Psichiką veikiančios medžiagos yra visos kitos medžiagos kurios veikia žmogaus psichiką, sutrikdo žmogaus elgesį ir gali sukelti psichinę ir (ar) fizinę priklausomybę. Svarbu, kad asmenys, vartojantys tam tikrus vaistus (pvz. gydymo tikslais vartoja antidepresantus), žinotų kad tokių vaistų vartojimas ir vairavimas yra nesuderinami dalykai, jeigu asmuo nuo jų yra apsvaigęs.
Administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą apsvaigus taikoma asmenims, kuriems nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas. Jeigu asmeniui nustatytas mažesnis neblaivumo lygis, pvz. 0,2 promilės, administracinė atsakomybė jam taikoma nebus, jis bus laikomas nepažeidusiu įstatymo.
Svarbu turėti omeny, kad administracinių pažeidimų kodekse yra numatytos asmenų grupės, kuriems administracinė atsakomybė už vairavimą apsvaigus taikoma jau nuo 0,01 promilės . Tai asmenys, kuriems taikomi didesni atidumo, apdairumo, atsakingumo reikalavimai, vairuojant transporto priemonę, tokie kaip taksi automobilių, mopedų, motociklų, triračių, lengvųjų keturračių, keturračių, galingųjų keturračių, transporto priemonių, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė negu 3,5 t arba kuriose yra daugiau kaip 9 sėdimos vietos, pavojinguosius krovinius vežančių transporto priemonių vairuotojai. Pradedantiesiems (neturintiems dvejų metų vairavimo praktikos) transporto priemonių vairuotojams, taip pat taikoma 0 promilių riba.
Asmenims, nepatenkantiems į specialių subjektų ratą, administracinė atsakomybė taikoma, kai jų kraujyje nustatomas daugiau nei 0,4, bet mažiau nei 1,5 promilės alkoholio lygis. Jiems gali būti paskirta bauda nuo 300 eurų iki 450 eurų, priklausomai nuo atsakomybę lengvinančių/sunkinančių aplinkybių buvimo. Jiems taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 metų iki 1,5 metų.
Administracinė atsakomybė yra dar griežtesnė tuo atveju, jei transporto priemonę vairuoja apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo. Apsvaigimas nuo narkotinių, psichotropinių, psichiką veikiančių medžiagų nėra matuojamas kokiais nors vienetais, kaip pvz. promilės, - atsakomybei atsirasti pakanka nustatyti tik asmens apsvaigimo faktą. Tokiu atveju asmeniui taikoma bauda, kurios dydis yra nuo 300 eurų iki 860 eurų, o taip pat atimama teisė vairuoti transporto priemonę nuo 1 iki 4 metų.
Administracinė atsakomybė dar griežtesnė yra tuomet, kai sustabdytas asmuo vengia neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo. Tokiu atveju asmeniui gali būti skiriama bauda nuo 1000 iki 2000 eurų ir teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 1 iki 4 metų.
Papildomai reikėtų pažymėti, kad atsakomybė ir teisiniai suvaržymai, paskyrus ir įvykdžius bausmę, nesibaigia. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad jeigu teisė vairuoti transporto priemonę buvo atimta už tai, kad asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pasibaigus paskirtam teisės atėmimo terminui iš asmens paimti dokumentai (teisės) grąžinami tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos.
Medicininė ir švietėjiška atestacija - tai specialūs, iki dviejų dienų trunkantys kursai apie alkoholio žalą (juos organizuoja dauguma vairavimo mokyklų). Jei vairuotojo pažymėjimas buvo atimtas daugiau nei metams, teks iš naujo perlaikyti ir vairavimo egzaminą. Taigi, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminui, norint toliau vairuoti, būtina įvykdyti papildomus reikalavimus arba net išlaikyti vairavimo egzaminą pakartotinai.
Kai asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio arba narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, pakartotinai padaro šį pažeidimą, atsakomybė žymiai pasunkėja, jei nepraėjo vieneri metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo. Atsakomybė yra griežtesnė ir tuomet, jei asmuo turi nepanaikintą ar neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuodamas transporto priemonę. Tokiu atveju šiam pažeidėjui skiriama bauda nuo 850 eurų iki 1500 eurų, o taip pat atimama teisė vairuoti transporto priemones nuo 3 iki 4 metų. Be to, už šį pažeidimą skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Akivaizdu, kad antrą kartą įkliuvus už vairo apsvaigus, atsakomybė yra labai griežta, asmuo ilgam netenka teisės vairuoti transporto priemonę, o taip pat teisėtai patiria didelių finansinių suvaržymų - sumoka ne tik didelę baudą, bet ir netenka savo pažeidimo padarymo įrankio - transporto priemonės.
Kalbant apie atsakomybės griežtumą, reikėtų pažymėti, jog Administracinių nusižengimų kodeksas aiškiai nurodo, kad asmuo, kuris administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nuo administracinės atsakomybės neatleidžiamas.
Reikėtų turėti omenyje, kad asmuo gali būti atleistas nuo administracinės atsakomybės, jeigu jis prieš jo valią buvo apsvaigintas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis ir dėl to nevisiškai galėjo suprasti savo veiksmų padarinius ir valdyti savo veiksmus . Taigi, jeigu asmuo sustabdytas vairuojantis transporto priemonę apsvaigęs, tačiau ji apsvaigo ne savo noru, o priverstinai (pvz. į gėrimą jam buvo įberta psichotropinių medžiagų) ir dėl šio apsvaigimo jis nesuvokia savo veiksmų (vairuoja automatiškai), jis gali būti atleistas nuo atsakomybės. Tačiau vėlgi šios aplinkybės turi būti nustatytos ir įrodytos.
Baudžiamoji atsakomybė už vairavimą apsvaigus
Administracinė atsakomybė taikoma už transporto priemonės vairavimą apsvaigus, jeigu toks vairavimas nesukelia sunkesnių padarinių, pavyzdžiui, jeigu nėra sužeidžiami žmonės, sugadinamas svetimas turtas, padaroma žala aplinkai ir pan. Taip pat administracinė atsakomybė turi savo taikymo ribas pagal apsvaigimo nuo alkoholio lygį - administracinė atsakomybė taikoma, jeigu alkoholio lygis vairuotojo kraujyje neviršija 1,5 promilės.
Tuo atveju, jeigu apsvaigimas nuo alkoholio yra didesnio lygio (viršija 1,5 promilės) arba atsiranda sunkių padarinių (įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos, nesunkiai arba sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata arba žmogus žuvo) asmeniui taikoma baudžiamoji atsakomybė ir žymiai griežtesnės bausmės.
Pavyzdžiui, už vairavimą apsvaigus, kai alkoholio kiekis viršija 1,5 promiles, asmeniui gali būti skirtas laisvės atėmimas iki 1 metų, o vairavimas apsvaigus, jeigu dėl to žuvo žmogus - laisvės atėmimas net iki 10 metų. Skiriant bausmę, taip pat yra konfiskuojama transporto priemonė. Svarbu yra pažymėti ir tai, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, gali ne tik paskirti asmeniui bausmę, konfiskuoti transporto priemonę, bet ir, esant pareikštam civiliniam ieškiniui, iš nuteistojo priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiajam už jo turto sužalojimą, sveikatos sutrikdymą arba jo šeimos natriams, jeigu nukentėjusysis žuvo.
Taigi, akivaizdu, kad atsakomybė už vairavimą apsvaigus tampa vis griežtesnė, neigiamos pasekmės tęsiasi vis ilgiau, o atgauti teises tampa vis sudėtingiau.
Greitieji narkotikų nustatymo testai
Greitieji narkotikų nustatymo testai, kuriuos galima įsigyti vaistinėje ir atlikti savarankiškai namuose, praverčia įvairiose gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, kai tėvai nori įsitikinti, ar jų vaikai nenaudoja psichoaktyvių medžiagų. Arba kai suaugusieji įtaria, kad galėjo būti jų vartoję to nežinodami, kitiems asmenims turint nusikalstamų tikslų. Testų, kurie nustato, ar organizme yra narkotinių medžiagų iš asmens seilių arba šlapimo, tikslumas siekia 98-99 proc., jeigu naudojate kruopščiai laikydamiesi instrukcijų, atsižvelgus į rekomendacijas.
Narkotikų nustatymo testai labai paprastai naudojami - nereikia jokių specialių įgūdžių, o atsakymas gaunamas greitai - dažniausiai jau po kelių minučių. Be to, tai labai patogu - nereikia gaišti laiko ir vykti į sveikatos priežiūros įstaigą. Greitieji testai psichiką veikiančioms medžiagoms nustatyti šlapime ir seilėse paremti imunochromatografijos metodu, kuris pagrįstas specifine imunochemine antikūno ir antigeno reakcija. Įmerkus testo juosteles į šlapimą ar užlašinus, arba užlašinus seiles tam skirtoje vietoje testo kasetėje, juose esanti psichiką veikianti medžiaga arba jos apykaitos produktas konkuruoja dėl galimybės susijungti su antikūnu. Jei su antikūnu susijungia antigenas esantis teste, susidaro spalvotas junginys - išryškėja juostelė. Tuo metu jeigu šlapime yra tam tikras laisvos psichiką veikiančios medžiagos kiekis, jis laimi ir prisijungia prie antikūno, išstumdamas medžiagą, savo struktūra panašią į jį, ir juostelė neišryškėja.
Kuo didesnė dozė buvo naudojamas, tuo didesnė tikimybė rasti medžiagą ar jos skilimo produktus vėliau. Atkreipkite dėmesį, kad daugumą narkotinių ir psichotropinių medžiagų galima nustatyti praėjus ne daugiau kaip 24-48 valandoms. Greitieji narkotikų nustatymo testai būna įvairūs. Prieš įsigyjant testą pirmiausia teks apsispręsti, kokios psichiką veikiančios medžiagos ar medžiagų ieškote ir įsigyti būtent joms identifikuoti skirtą testą. Galima remtis pastebėtais elgesio, išvaizdos pakitimais ar kitais faktais, kurie taip pat gali padėti. Diagnostikos tikslais rekomenduojama naudoti testų kasete kelioms (5-6 ar daugiau) medžiagoms.
Tyrimui šlapimas paimamas į švarų plastikinį ar stiklinį indą. Testui atlikti reikia nedidelio kiekio šlapimo, kurio nereikia specialiai ruošti. Jeigu šlapimas ant testo lašinamas, reikalingi 2-4 lašai užlašinimui, jeigu reikia į šlapimą įmerkti indikacines membranas, šlapimo reikia kiek daugiau - 5-10 ml. Geriausia tyrimą atlikti šlapimo paėmimo dieną arba šlapimas iki 7 dienų gali būti saugomas 2-8 ºC temperatūroje. Prieš atliekant tyrimą, šlapimą reikės kurį laiką palaikyti kambario temperatūroje. Atliekant tyrimą kasetėmis, prieš tai nusiplovus rankas, testo kasetė ir vienkartinė pipetė išimami iš įpakavimo. Šlapimo iš indelio pritraukiama į vienkartinę pipetę ir, laikant pipetę vertikaliai, maždaug 2-3 lašai šlapimo užlašinami tam skirtoje vietoje, dažniausiai tai yra nedidelis apvalus langelis.
Atliekant tyrimą juostelėmis, testas išimamas iš įpakavimo, nuimamas apsauginis dangtelis nuo tyrimo juostelių ir juostelės įmerkiamos į šlapimą iki atžymos. Svarbu, kad juostelė nebūtų įmerkta į šlapimą aukščiau nurodytos atžymos. Juostelės palaikomos šlapime apie 20 sekundžių ir išimamos. Testo rezultatai vertinami po instrukcijoje nurodyto laiko.
Greitieji narkotikų nustatymo testai iš seilių turi savo privalumą - seilės paimamos gydymo įstaigos personalo akivaizdoje, nėra galimybės pateiktą iš namų atsineštą ar kito asmens šlapimą. Jie turi specialų laikiklį su kempinėle, kuri laikoma po liežuviu. Jai sudrėkus, seilės išspaudžiamos ant imunologinių juostelių ir vertinimas atliekamas, kaip ir šlapimo testų.
Dažniausiai naujos kartos narkotikų nustatymo testai yra skirti 5-10 narkotinių medžiagų nustatyti šlapime, seilėse, o kai kurie ir prakaite, nuo rankų ir nuo paviršių: kokainui, amfetaminui, metamfetaminui, marihuanai, opiatams, benzodiazepinams, metadonu, ekstaziui, tricikliniams antidepresantams, barbitūratams. Narkotinės medžiagos aplinkoje aptikimo testas identifikuoja 21 narkotiką: heroiną, metamfetaminą, hamfetaminą, amfetaminą, ekstazį / MDMA, metadoną, ketaminą, PCP, PMA, DMT, MDPV, mefedroną, PMMA, mCPP, MPA, bufedroną, MDPBP, katinoną, metkatinoną, metiloną, kokainą. Šis testas neaptinka marihuanos, sintetinių kanabinoidų, LSD, GHB, barbitūratų, flunitrazepamo, benzodiazepine, morfinų.
Nors šie narkotikų nustatymo testai yra aukščiausios kokybės ir didelio jautrumo, jų rezultatus rekomenduojama patvirtinti atliekant ir laboratorinius tyrimus gydymo įstaigoje, jei yra tokia galimybė. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiais testais neretai nustatoma ne konkreti psichiką veikianti medžiagą, o tik tam tikra šių medžiagų grupė. Pavyzdžiui, amfetamino grupės medžiagas nustatantis testas reaguos ir į metamfetaminą, ekstazį. Tiesa, testas parodo tik ar asmuo 1-2 dienas prieš tyrimą vartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Todėl neigiamas testas nebūtinai reiškia, kad tos medžiagos nevartojamos. Taigi, naudojant testus, gaunami tik preliminarūs rezultatai.
Primename, kad, jeigu nesate tikri dėl testų naudojimo, turite klausimų dėl tinkamo testo pasirinkimo, geriau pasikonsultuoti su specialistais. „MANO vaistinėse“ dirbantys specialistai visuomet pasiruošę padėti bei patarti.
Vaistas realybei įvaldyti
tags: #psichika #veikiancios #medziagu #kategorijos