Narkotinės ir psichotropinės medžiagos (narkotikai) - tai gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios jomis piktnaudžiaujantiems žmonėms dėl savo kenksmingo poveikio gali sukelti sunkių sveikatos sutrikimų. Psichostimuliuojančios medžiagos - tai medžiagos, aktyviai veikiančios psichinę ir fizinę žmogaus sveikatą, aktyvuojančios organizmo metabolinius bei fiziologinius procesus, galinčios sukelti fizinę ir/ar psichinę priklausomybę. Jų vartojimas yra paplitęs šių laikų visuomenėje.
Naujos psichoaktyviosios medžiagos (angl. new psychoactive substances, toliau - NPS) savo kelią į rinką randa reklamuojamos kaip natūralūs ar legalūs produktai (dar vadinami legal highs ar designer drugs), parduodami internetinėje prekyboje arba specializuotose parduotuvėse. Dažniausiai NPS įsigyjami internetu kaip jau seniai žinomų narkotikų pakaitalas, tačiau parduodami kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals), augalų trąšos (plant food) ar teisėtos prekės (legal highs), tikslingai nurodant, kad produktas neskirtas žmonėms vartoti.
Į šių produktų sudėtį gali įeiti ir natūralūs augalai (pvz., arabinis dusūnas (khat), kratom, svaigusis pipiras (kava-kava, piper methysticum), kvaitulinis šalavijas (salvia divinorum)), ir sintetinės medžiagos (pvz., 2-aminoindanas, butilonas, mefedronas), ir pusiau sintetinės medžiagos, gautos iš natūralių aliejų (pvz., DMAA). Europoje didžiausią rinkos dalį vis dar sudaro sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai, imituojantys kanapių ir tokių žinomų medžiagų kaip kokainas ir amfetaminas stimuliuojantį poveikį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, sintetiniai kanabinoidai parduodami kaip „teisėti“ kanapių pakaitalai, be to, jie gali būti reklamuojami kaip „egzotiniai aromatiniai mišiniai“ ir kaip produktai, kurie nėra skirti vartoti žmonėms“. Sintetiniai katinonai yra antra pagal dydį ENNSC stebimų medžiagų grupė.
Tiek tradiciniai narkotikai, tiek naujos medžiagos veikia žmogaus centrinę nervų sistemą, jos sukelia priklausomybę ir pakeičia žmogaus psichiką. Ar naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikį galima nustatyti? Tiek tradicinių, tiek naujų psichoaktyvių medžiagų poveikis gali būti trejopas: slopinantis, stimuliuojantis arba sukeliantis haliucinacijas. Skirtumas tas, jog tradicinės medžiagos yra labai aiškiai apibrėžtos - kokį poveikį, kuris narkotikas sukelia. Tuo tarpu naujų psichoaktyviųjų medžiagų poveikis gali būti mišrus ir nenuspėjamas. Tokiu atveju galime tik įsivaizduoti, ką jaučia vartojančio žmogaus širdis, nes ta pati medžiaga gali ir stimuliuoti, ir slopinti, ir sukelti haliucinacijas. Tai yra dar viena priežastis, kodėl šios medžiagos yra tokios pavojingos.
Psichostimuliantų (amfetaminų, kokaino, MDMA) poveikis ir rizikos
Labiausiai paplitusios psichiką stimuliuojančios medžiagos yra amfetaminas ir kokainas. Amfetaminas yra cheminė medžiaga, dėl panašių į adrenalino veikimą savybių vartojama medicinoje. Amfetaminas veikia vartotojo centrinę nervų sistemą panašiai, kaip organizme gaminamas adrenalinas. Jis pakelia nuotaiką, sukelia energijos antplūdį ir gerą savijautą, jėgų ir pasitikėjimo jausmą, didina gebėjimą koncentruoti dėmesį, mažina miego, maisto poreikį. Apsvaigęs nuo amfetamino asmuo atrodo susijaudinęs, kalbus ir nepailstantis. Jo vyzdžiai išsiplėtę, gali pasireikšti nervinis tikas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo cigarečių ir psichika
Amfetaminas intensyvina vartotojo jausmus ir emocijas, skatina palankiai vertinti save ir supantį pasaulį. Mažos dozės nesutrikdo vartotojų būsenos - paprastai jie gali racionaliai kalbėti, būna šiek tiek šnekesni ir agresyvesni. Veikimas labai priklauso nuo individo būklės ir savybių. Jeigu kartu vartojamos ir kitos narkotinės medžiagos, veikimas smarkiai kinta, pradinė euforija gali peraugti į psichozę. Nuo mažiausios dozės padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis, padažnėja pulsas, išsiplečia vyzdžiai, išdžiūna burna, pagausėja šlapimo išsiskyrimas. Didesnės amfetamino dozės šį poveikį sustiprina, smarkiai plaka širdis, gali skaudėti galvą, kartu gali atsirasti baimės, panikos jausmas.
Net nedidelės amfetamino dozės gali sukelti į psichozę panašių simptomų: gali kilti jaudulys, nerimas, baimė, panika, nepagrįstas įtarumas. Pasitaiko kliedesių, iliuzijų ar haliucinacijų. Paranoidinė psichozė - ne tik narkotiko veikimo, bet ir nuolatinės nemigos rezultatas. Lėtinis stimuliatorių vartojimo poveikis: insultai, traukuliai, galvos skausmai, depresija, įtampa, irzlumas, pyktis, atminties praradimas, dėmesio koncentracijos susilpnėjimas, nemiga, paranoja, klausos haliucinacijos, panikos reakcijos ir t. t.
Metamfetaminas tai narkotikas, nuo kurio priklausomybė atsiranda labai greitai. Bandymai susitvarkyti su vartojimo pasekmėmis ir išvengti neigiamų padarinių gali tik dar labiau padidinti priklausomybės riziką. Tikslingiausia būtų ne ieškoti priemonių, kaip greitai pašalinti narkotiko pėdsakus, bet kreiptis pagalbos ir ieškoti būdų, kaip nevartoti.
Kokainas yra augalinės kilmės narkotikas, išskiriamas iš šiltųjų kraštų krūmo, vadinamo kokamedžiu. Grynasis kokainas (kokaino hidrochloridas) yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą. Kokainą vadina „sniegu”, „koks”, „baltuoju šampanu”, „pudra”. Kokainas gali būti sumaišytas su panašios išvaizdos neveiksmingomis (cukraus pudra) ar veiksmingomis (amfetaminu) medžiagomis. Kokaino milteliai uostomi įkvepiant per nosį. Vartojant tokiu būdu, 30-40 % dozės per nosies gleivinę patenka į organizmą, efektas pasiekiamas greitai. Kokainas gali būti leidžiamas ir po oda ar į veną.
Mažas kokaino kiekis sukelia apsvaigimą, pasitikėjimą savimi, energijos antplūdį. Kokainas slopina maisto ir miego poreikį, šalina nuovargį, tačiau gali sukelti baimę ir nerimą. Kokainas veikia stipriau nei amfetaminas, tačiau jo veikimo laikas trumpesnis. Baigiantis kokaino veikimui, euforija virsta depresija, irzlumu, nerimu. Prie kokaino vartojimo priprantama, tad euforijai pasiekti reikia vis didesnių dozių. Formuojasi labai stipri psichologinė priklausomybė, nenumaldomas noras vartoti šį narkotiką.
Taip pat skaitykite: Vidinis pasaulis
Vartojant kokainą suaktyvėja širdies veikla, pagreitėja kvėpavimas, kyla kūno temperatūra, pagausėja prakaitavimas, išsiplečia akių vyzdžiai. Dažnas kokaino uostymas žaloja kvėpavimo takų gleivinę, gali atsirasti nuolatinio gleivinės uždegimo požymių.
MDMA (ekstazis) - pojūčių ir termoreguliacijos sutrikimai
Pavartojus ekstazi, gali užplūsti energija, kilti pasitikėjimo ir simpatijos kitiems jausmas. MDMA ir kitos panašios medžiagos sustiprina uoslės, klausos, regėjimo pojūčius. Padažnėja širdies plakimas, kyla temperatūra, išsiplečia vyzdžiai. Pojūčius stimuliuojantis poveikis priklauso nuo dozės. Perdozavus gali prasidėti haliucinacijos, dažniausiai regos. Pavartojus didesnę dozę, jaučiamas pykinimas, sausumas burnoje ir didelis troškulys. Poveikis priklauso ir nuo priemaišų, esančių tabletėje.
Praėjus ekstazi poveikiui, jaučiamas išsekimas, depresija, sutrinka miegas. Galimi baimės priepuoliai. MDMA sutrikdo organizmo termoreguliaciją - dėl fizinio krūvio pakyla kūno temperatūra. Yra žinoma mirties atvejų, kai organizmas perkaito diskotekoje. Siekiant išvengti mirtinų apsinuodijimų, daugelio šalių diskotekose privalo būti įrengtos vėsinimo patalpos. Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad MDMA ir panašios medžiagos toksiškai veikia smegenų ląsteles, taigi mitai apie tokių medžiagų „nekenksmingumą” nepagrįsti.
Nikotinas, tabakas ir elektroninės cigaretės
Tabakas - tai bulvinių šeimos augalas, kurio išdžiovinti lapai naudojami rūkalų gamyboje. Tabake yra apie 300 žmogaus sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų ir kt. Nustatyta, kad tabake yra kelios dešimtys vėžį sukeliančių medžiagų. Viena iš kenksmingiausių tabako sudedamųjų dalių yra nikotinas. Jis yra labai nuodingas - mirtina dozė žmogui yra 1 mg nikotino vienam kilogramui kūno svorio. Vieni mokslininkai teigia, kad priklausomybę sukelia tabake esantis nikotinas, ir kad rūkymas - fiziologinė priklausomybė, kiti mokslininkai akcentuoja - rūkoma dėl psichologinių priežasčių (įprotis, stresas, įtampa), treti, kad rūkymas - fizinės ir psichologinės priklausomybės pasekmė.
Rūkant tiek įprastas, tiek el. cigaretes, nikotinas padidina širdies susitraukimų dažnį, o kraujyje susidaro reikšmingai didelis nikotino metabolito kotinino kiekis, kuris didina riziką susirgti plaučių vėžiu. Įtraukiamo ir į kraują patenkančio nikotino kiekis skiriasi priklausomai nuo nikotino koncentracijos el. cigaretės skystyje, kitų skysčio komponentų, vartotojo patirties, įtraukimų ir rūkymo intensyvumo, prietaiso charakteristikos bei garinimo technikos.
Taip pat skaitykite: Teisiniai aspektai: atleidimas už girtumą
El. cigarečių skysčių sudėtyje randama įvairių kenksmingų, toksiškų ir kancerogeninių medžiagų bei įvairių metalų (alavas, švinas, nikelis, chromas, kadmis). Šios medžiagos išsiskiria ne tik skystyje, tačiau ir el. cigaretės kaitiklio sistemoje, gali būti susiję su įvairiais kvėpavimo sutrikimais, ligomis bei plaučių pažeidimais. Elektroninės cigaretės - kol tai naujas produktas, kol dar maža patirties ir neatlikta pakankamai tyrimų, galima klaidinti žmones.
Alkoholis, energetiniai gėrimai ir mišiniai
Energiniai gėrimai stimuliuoja centrinę nervų sistemą, o alkoholis ją slopina. Žmogus subjektyviai nebejaučia, kiek yra apsvaigęs, todėl suvartoja kur kas daugiau alkoholio. Alkoholio ir energinių gėrimų mišiniai paslepia alkoholio sukeltą nuovargį, trukdo žmogui suprasti, kiek alkoholio išgerta, ir gali atrodyti, kad net išgėręs gana daug alkoholio, esate blaivus.
Alkoholis ir energiniuose gėrimuose esantis kofeinas pasižymi šlapimo išsiskyrimą skatinančiu poveikiu. Kartu su šlapimu iš organizmo pašalinami ir gyvybiškai svarbūs elektrolitai, todėl gali sutrikti organų veikla - atsiranda širdies ritmo sutrikimai, padidėja kraujo spaudimas. Net lengvas apsvaigimas gali smarkiai paveikti žmogaus vairavimo įgūdžius. Nedidelis alkoholio kiekis atpalaiduoja, sukelia per didelį pasitikėjimą sugebėjimais jausmą ir žmogus netenka budrumo. Didėjant alkoholio koncentracijai kraujyje, ilgėja reakcijos laikas, pakinta dėmesys, suvokimas. Vairuojant dvejinasi akyse, sunku suvokti atstumą, todėl autoįvykių tikimybė labai smarkiai padidėja.
Alkoholizmas - viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Priklausomybė yra lėtinis procesas, todėl sunku nustatyti, kada peržengiama riba tarp kontroliuojamo vartojimo ir priklausomybės. Vartoti alkoholinius gėrimus žmones dažnai paskatina nemokėjimas bendrauti, atsipalaidavimo, nusiraminimo poreikis. Piktnaudžiavimas alkoholiu tokiais atvejais gali lengvai peraugti į priklausomybę. Dauguma žmonių, priklausomų nuo alkoholio, atidėlioja kreipimąsi pagalbos ir laukia, kad situacija stebuklingu būdu pasitaisys savaime arba ieško metodo, kuris akimirksniu išspręstų problemą.
Priklausomybė, pasekmės ir pagalba
Priklausomybė veikia žmogų kaip ir bet kuris kitas psichikos ar elgesio sutrikimas, todėl realiausias būdas tvarkytis su šia problema - kreiptis pagalbos, gydytis ir sveikti. Sveikimas nuo priklausomybės - tai ne tik alkoholio ar kitų svaiginančių medžiagų atsisakymas, tai savotiška asmenybės rekonstrukcija, nes asmeniui tenka keistis psichologine, dvasine prasme, keisti savo mąstymą, įsitikinimus, vertybes bei koreguoti gyvenimo būdą, o tam reikia ir laiko, ir pačio žmogaus pastangų.
Jau daug tūkstantmečių vyksta cikliška gamtos procesų kaita: ateina pavasaris - sprogsta pumpurai, vasarą pražysta gėlės, rudenį pagelsta medžių lapai, o žiemą sulaukiame sniego. Vienas kitą keičiantys metų laikai - tai sezoniniai bioritmai. Prie šių objektyviai cikliškų gamtos pokyčių priprantame ir nekreipiame į juos ypatingo dėmesio. Pastebėta, kad žmogų veikia kelių tipų natūralūs paros, saulės (heliobiologiniai), mėnulio ritmai. Saulei nusileidus einame miegoti, o patekėjus - atsikeliame.
Mokslo šaka, tyrinėjanti periodinių ciklų poveikį gyviesiems organizmams, vadinama chronobiologija. Tokie ritmai, kai organizmo funkcijų svyravimas dėsningai kartojasi per parą, vadinami cirkadiniais. Cirkadinius ritmus reguliuoja centriniai mechanizmai (virškryžminis pagumburio branduolys) ir autonominis kiekvienos ląstelės laikrodis. Mokslininkai taip pat nustatė, kad šviesa slopina melatonino išsiskyrimą, o tamsa skatina. Tik tamsiu paros metu žmogaus smegenų kankorėžinė liauka pradeda gaminti vadinamąjį miego hormoną melatoniną, kuris sinchronizuoja visus bioritmus, naikina aktyvius ir kenksmingus laisvuosius peroksido radikalus (jie skatina piktybinių auglių atsiradimą) ir yra vienas iš geriausiai žinomų antioksidantų.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad vienas iš stabiliausių bei svarbiausių organizmo paros bioritmų, kurį reguliuoja melatoninas, yra kūno temperatūros pokyčių ciklas. Vidutinė normali kūno temperatūra svyruoja nuo 36,4 iki 36,7 laipsnių. Pasirodo, mažiausia kūno temperatūra būna nuo 5 iki 6 valandos, o didžiausia - nuo 18 iki 19 valandos. Rytinėmis valandomis (tarp 4 ir 6 val.) yra lėčiausia medžiagų apykaita, mažiausias arterinis kraujo spaudimas bei imuninis aktyvumas, todėl sumažėja širdies ir kraujagyslių sistemos aprūpinimas krauju, dėl ko būtent šiuo paros metu yra užregistruojama daugiau mirties atvejų.
Praktiniai patarimai ir pirmoji pagalba
Jei žmogus sąmoningas, pirmiausiai būtinai išsiaiškinkite, kokias psichoaktyviąsias medžiagas jis vartojo. Tai padės greičiau ir efektyviau suteikti pirmąją pagalbą. Teikdami pirmąją pagalbą psichoaktyviosiomis medžiagomis apsinuodijusiam asmeniui, jo nekaltinkite. 112 (galima skambinti ir iš mobiliųjų telefonų).
Paskatinti draugą nesilankyti vietose, kuriose jis vartoja ar galėtų vartoti psichoaktyvias medžiagas. Iš tikrųjų nėra nei teisingo, nei klaidingo būdo šnekėtis šia tema su savo draugu. Nekalbėk su draugu kritikuojančiu ir smerkiančiu tonu - tai pokalbiui tikrai nepagelbės. Taip pat stenkis klausyti draugo pasakojimo. Be reikalo neįsiterpk ir leisk draugui išsipasakoti.
Medžiagų aptikimas ir trukmė organizme
| Medžiaga | Galima aptikimo trukmė šlapime |
|---|---|
| THC (kanapės) | 3-30 dienų |
| Amfetaminai, ekstazi | 2-4 dienos, kartais iki 7 dienų |
| Nikotinas (kotininas) | Kelių dienų iki savaitės, priklauso nuo vartojimo |
Kanapės gerai tirpsta riebaluose ir greitai kraujo išnešiojamos į organus, turinčius riebalinio audinio - kepenis, smegenis, kiaušides, sėklides, antinksčius, riebalinį plaučių audinį. Veiklioji medžiaga tetrahidrokanabinolis (THC) kraujyje gali būti aptinkamas 20 val. nuo pavartojimo.
Visuomenės informavimo ir prevencijos svarba
Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis naujų psichoaktyviųjų medžiagų pavojus kasmet didėja ir šiandien rinkoje per savaitę atsiranda vidutiniškai po vieną naują psichoaktyviąją medžiagą. Sunerimti verčia ir tai, jog yra nežinoma ne tik šių medžiagų sudėtis, bet ir poveikis organizmui. Laidos „Sveikata.lt“ komanda pristato interviu su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento, narkotikų ir psichotropinių medžiagų prekursorių kontrolės ir rizikos vertinimo skyriaus atstovėmis Rima Mačiūniene ir Rasa Povilanskiene.
Daugiau informacijos apie narkotines ir psichotropines medžiagas rasite interneto svetainėje www.askritiskas.lt, kuria siekiame skatinti jaunimą rinktis sveiką gyvenimo būdą, nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų, taip pat šviesti ir skatinti jų kritinį mąstymą, nes jauniems žmonėms sudėtinga priimti atsakingus sprendimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Svarbu didinti jaunų žmonių sąmoningumą bei skatinti pasirinkti sveiką gyvenimo būdą ir prasmingai leisti laisvalaikį.
tags: #psichika #stimuliuojanciu #medziagu #biologija