Psichosocialinė reabilitacija yra integruota pagalbos sistema, skirta ilgalaikį psichikos sutrikimą turintiems asmenims, kuri padeda vystyti emocinius, socialinius ir intelektualinius įgūdžius, reikalingus gyvenimui, mokymuisi, darbui ir bendravimui bendruomenėje, taikant specialistų intervencijas, tikslingai nukreiptas asmens/kliento įgalinimui ir aktyvinimui.
Temos aktualumas ir reikšmė
Temos aktualumas: a modernioje psichikos sveikatos priežiūros sistemoje be medikamentinio gydymo, kuris nukreiptas asmens sveikatos sutrikimų simptomams panaikinti arba sumažinti, yra taikoma psichosocialinė reabilitacija, apimanti tiek psichologines, tiek integruotas psichosocialines intervencijas.
Psichosocialinės reabilitacijos intervencijų taikymas ilgalaikį psichikos negalią turintiems asmenims yra reikalingas ir naudingas, siekiant maksimaliai pagerinti jų gyvenimo kokybę.
Psichosocialinės reabilitacijos samprata ir filosofija
Psichosocialinės reabilitacijos tikslas yra padėti ilgalaikį psichikos negalią turintiems asmenims vystyti emocinius, socialinius ir intelektualinius įgūdžius, reikalingus gyvenimui, mokymuisi, darbui ir bendravimui bendruomenėje taikant specialistų intervencijas, tikslingai nukreiptas asmens/kliento įgalinimui ir aktyvinimui.
Psichosocialinės reabilitacijos filosofija apima dvi intervencines strategijas. Pirma - orientacija į patį žmogų: stiprinti asmeninę galią, sprendimų priėmimą ir stipriąsias puses. Antroji strategija yra ekologinė, t.y. poveikis socialinei aplinkai ir aplinkos veiksniams; W. Anthony ir kiti autoriai teigia, kad šiam asmeniui yra reikalingas abiejų strategijų požiūrių derinimas.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Pagarba žmogaus teisėms yra pagrindinis šios veiklos principas.
Istorinė raida ir sampratos formavimasis
Psichosocialinės reabilitacijos pradžia tiek R. Libermano (JAV, 1988), tiek kitų užsienio bei Lietuvos autorių moksliniuose literatūriniuose šaltiniuose išskiriama nuo XVIII a. pabaigos - XIX a. pradžios, kai buvo imtasi kalbėti apie pacientų gyvenimo ir socialinės reintegracijos svarbą.
Istoriniame kontekste psichosocialinės reabilitacijos poreikis vystėsi nuo „moralinės terapijos“ eros, psichiškai neįgaliųjų integracijos ir visuomeninės paramos bei darbinės reabilitacijos programų, iki bendruomeninės psichiatrijos ir savipagalbos judėjimo.
Psichosocialinės reabilitacijos centrai Jungtinėse Valstijose pradėjo kurtis nuo „Fountain House“ tinklo (1940 m.), kur pagrindinis dėmesys buvo skiriamas psichikos sutrikimų turinčių asmenų mokymui, sveikatos stiprinimui ir darbingumo potencialo stiprinimui.
Deinstitucionalizacijos procesas nuo 1960-1970 m. leido daugiau asmenų su psichikos sveikatos problemomis gyventi bendruomenėje, o ne izoliuotai psichiatrijos įstaigose, todėl psichosocialinė reabilitacija tapo svarbia integracijos priemone.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Psichosocialinės reabilitacijos tikslai
- Padėti asmeniui integruotis į bendruomenę ir įgyti savarankiškumą.
- Vystyti ir atkurti kasdieninio gyvenimo įgūdžius, socialinę kompetenciją ir socialinį tinklą.
- Mažinti hospitalizacijų dažnumą ir trukmę, stiprinti bendruomeninę pagalbą.
- Skatinti paciento apsisprendimą, asmeninę galią ir stipriąsias puses (pasveikimo paradigma).
Principai, lemiantys priemonių taikymą
Šioms priemonėms taikyti esminiai kriterijai yra tinkamos paslaugos, visuomenės nuomonės keitimas ir reikalingų įstatymų diegimas.
Pasirengimo psichosocialinės reabilitacijos intervencijoms etapo vertinimo svarba ir ypatumai: klientų pasiruošimui psichosocialinės reabilitacijos procesui skiriama labai mažai dėmesio, o šis veiksnys priklauso nuo vertinimo, atliekamo pasiruošimo psichosocialinei reabilitacijai vertinimo etape.
Metodai ir paslaugos
Psichosocialinė reabilitacija apima įvairius metodus ir paslaugas, pritaikytus individualiems asmens poreikiams.
- Individualus psichologinis konsultavimas: skirtas padėti pacientui išsiaiškinti problemų priežastis ir ieškoti sprendimų.
- Grupinė konsultacija ir grupinė psichoterapija: leidžia intensyviau spręsti tarpasmeninių santykių problemas ir kurti socialinius ryšius.
- Šeimos konsultavimas: gydymo programos ir sveikimo motyvacijos formavimas visai šeimai.
- Įgūdžių lavinimas: asmeninės priežiūros, kasdienio gyvenimo, mokymosi ir pažinimo įgūdžių mokymai.
- Muzikos, dailės, judesio terapija, kaniterapija, profesinė reabilitacija ir darbo integracija.
- Pagalbos paslaugos ir socialinės paramos tinklo kūrimas.
Taikomi metodai priklauso nuo besikreipiančių asmenų poreikių ir specialistų teorinės orientacijos.
Struktūra: etapai ir trukmė
Psichosocialinės reabilitacijos programa sudaroma iš trijų etapų: vertinimo, planavimo ir vykdymo.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Vertinimo etapas
- Atliekamas asmens psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, alkoholio ir kitų žalingų medžiagų vartojimo vertinimas.
- Vertinama asmeninės priežiūros, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo apimtis.
Planavimo etapas
Remdamasis vertinimo etape gautais rezultatais ir vadovaudamasis psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo reikalavimais, gydytojas psichiatras sudaro individualų psichosocialinės reabilitacijos planą. Plane numatomi siektini tikslai, įgūdžių mokymosi būdai, psichosocialinės reabilitacijos paslaugos, jų skaičius, trukmė, dažnis ir paslaugas teikiantys specialistai.
Vykdymo etapas
Vykdymo etape teikiamos specialistų konsultacijos ir organizuojami grupiniai įgūdžių mokymo užsiėmimai. Konsultavimas individualios priežiūros, kasdienės arba savarankiškos veiklos klausimais apima vaistų vartojimo, priklausomybių, savarankiškos priežiūros, buities ir profesinių įgūdžių klausimus.
Teikiama psichologinė arba psichosocialinė pagalba, lavinami įgūdžiai, susiję su mokymusi ir pažinimu; mokoma asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžių, teikiamos įvairios terapijos formos - muzikos, dailės, judesio, maisto gaminimo terapija ir kt.
Specialistų komanda
Psichosocialinės reabilitacijos gydymo programoje dirba multidisciplininė komanda: gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas. Dirbdami kartu specialistai gali tiksliau įvertinti paciento iššūkius ir bendromis pastangomis sudaryti ir vykdyti individualizuotą reabilitacijos planą.
Psichikos sveikatos priežiūros institucijoje dirbantys socialiniai darbuotojai, atlikdami atvejo vadybininko vaidmenį, turi koordinuoti kompleksines psichosocialines paslaugas, įgyvendinimą ir siekti efektyvinimo.
Formos ir teikimo aplinkos
- Dienos stacionaras (dienos centrai) - suteikia medikamentinį gydymą, psichoterapiją ir įgūdžių mokymą, ypač tinkamas sergantiesiems šizofrenija, potrauminio streso sutrikimams, depresijai ir krizinėms situacijoms.
- Dalinis hospitalizavimas (ambulatorinė programa) - apima diagnostiką bei medicininės, psichiatrijines ir psichosocialines gydymo formas bei darbinio rengimo pradmenis.
- Stacionarinė psichosocialinė reabilitacija - skirta tiems, kuriems po pirminio gydymo reikalinga intensyvesnė pagalba.
Trukmė ir kategorijos
| Reabilitacijos tipas | Trukmė | Valandų skaičius |
|---|---|---|
| Trumpalaikė psichosocialinė reabilitacija | 2 mėnesiai (50 dienų) | Ne mažiau kaip 80 val. |
| Ilgalaikė psichosocialinė reabilitacija | 4-6 mėnesiai | Ne mažiau kaip 150 val. |
Psichoterapija ir medicininės priemonės
Yra du pagrindiniai psichikos sutrikimų gydymo metodai: gydymas vaistais ir psichoterapija. Psichoterapija - gydymas ne vaistais, bet žodžiu, elgsena, aplinka, bendravimu; tai psichologinio gydymo būdas, kuriuo siekiama palengvinti kliento emocinę būklę keičiant tokias asmenines savybes ir elgesį, trukdančias realizuoti žmogaus vidinį potencialą bei kurti sveikus santykius.
Be to, taikomi ir modernūs biologiniai/neinvaziniai metodai: TMS (transkranijinė magnetinė stimuliacija), EIT (elektros impulsų terapija) bei elektrostimuliacija, kai tai yra indikacija ir kai kitos priemonės neefektyvios arba yra kontraindikacijos farmakoterapijai.
Medicininės reabilitacijos ryšys su psichosocialine reabilitacija
Reabilitacija yra svarbi sveikatos priežiūros dalis, padedanti asmenims atgauti prarastas funkcijas; Lietuvoje reabilitacijos paslaugos organizuojamos etapais, o psichosocialinė reabilitacija dažnai įtraukiama į platesnį reabilitacijos kontekstą, kai būtina atkurti ir psichosocialines galimybes.
Reabilitacijos paramos darbuotojo pokalbio klausimai ir atsakymai | Pasirengimas pokalbiui
Vertinimo ir tyrimo metodologija
Tyrimo metodologija gali apimti tiek teorinius analizės būdus (mokslinės literatūros, dokumentų analizė), tiek empirinį tyrimą - kokybinį tyrimo metodą, pavyzdžiui, interviu turinio (content) analizę. Tyrimų duomenų analizė leidžia atskleisti socialinio darbo specifiką psichosocialinės reabilitacijos intervencijų poreikio vertinimo procese.
Socialinio darbo vieta psichikos sveikatos priežiūroje
Psichikos sveikatos priežiūros institucijoje socialinio darbo metodai priklauso nuo kliento specifinių bruožų bei poreikių, individualios specifikos suvokimo. Juridiniai dokumentai tiesiogiai neapibrėžia socialinio darbuotojo vaidmens psichosocialinės reabilitacijos procese, todėl socialiniai darbuotojai vadovaudamiesi atvejo analizės, konsultavimo ir kitomis specialiomis žiniomis siekia objektyviai vertinti kliento situaciją bei ieškoti problemos sprendimo galimybių.
Teikdami socialines paslaugas, koordinuodami kompleksinę pagalbą, socialiniai darbuotojai dalyvauja psichosocialinės reabilitacijos procese ir, kaip atvejo vadybininkai, gali aktyviai dalyvauti kliento įgalinimo procese, koordinuodami reikiamas paslaugas ir teikdami kitas socialines paslaugas kaip komandos narys.
Problemos, iššūkiai ir sistemos plėtra
Remdamasi savo kaip socialinės darbuotojos psichikos sveikatos priežiūroje patirtimi, galima teigti, kad Lietuvoje vieningos ir pagrįstos tyrimais psichosocialinės reabilitacijos paslaugų teikimo sistemos nėra. Taikomi įvairūs psichosocialinės reabilitacijos elementai, tačiau vieningo, kryptingo sistemos modelio stoka apriboja tyrimų ir paslaugų efektyvumo vertinimą.
Vieningos, įstatymais paremtos psichosocialinės reabilitacijos sistemos nebuvimas Lietuvoje apriboja tyrimus apie gautus psichosocialinės reabilitacijos intervencijų rezultatus.
Darbo struktūra ir naudojami šaltiniai
Darbo struktūra: darbas sudaro įvadas, mokslinės literatūros ir dokumentų analizė, tyrimo metodologija, tyrimo duomenų analizė, išvados, rekomendacijos. Darbe panaudotas 54 literatūros šaltiniai, 1 paveikslas, 2 lentelės, 2 priedai; darbo apimtis - 56 psl.
Praktiniai aspektai: kaip prisijungti prie programos
Norint tapti psichoterapinės-psichosocialinės gydymo programos pacientu, tereikia gauti gydytojo psichiatro arba šeimos gydytojo siuntimą ir užsiregistruoti gydymui atitinkamoje įstaigoje. Asmenys, besigydantys Psichiatrijos klinikoje ar neturintys galimybės lankytis dienos stacionare, gali dalyvauti stacionarinėje psichosocialinėje reabilitacijoje.
Šiandieninė sveikatos apsaugos politika skatina mažinti valstybės finansuojamų lovų skaičių psichiatrijos ligoninėse ir didinti psichikos sveikatos priežiūrą bendruomenėje.
Rekomenduojamos priemonės sistemos stiprinimui
- Vystant vieningą, empiriniu pagrindu paremtą psichosocialinių paslaugų teikimo sistemą ir diegiant teisines nuostatas, reglamentuojančias paslaugų kokybę ir prieinamumą.
- Skiriant daugiau dėmesio kliento pasirengimui reabilitacijos procesui ir pasirengimo etapų vertinimui.
- Stiprinant specialistų komandų bendradarbiavimą ir atvejo vadybos praktiką institucijuose.
- Skatinant bendruomeninę paramą, šeimų ir savipagalbos organizacijų įtraukimą į sveikimo procesą.
Psichosocialinė reabilitacija suteikia kasdieniame gyvenime reikalingų įgūdžių asmenims, susiduriantiems su emociniais sunkumais arba turintiems psichikos sveikatos sutrikimų; ši programa taip pat skatina kurti ryšius, kurie padeda įsitraukti į socialinį gyvenimą ir prisitaikyti prie pokyčių.
tags: #psichiatrines #reabilitacijos #principai #mokslincius