Smurtas prieš moteris išlieka viena rimčiausių socialinių problemų, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa. Nepaisant ilgalaikių pastangų keisti visuomenės požiūrį ir plėtoti pagalbos sistemas, situacija vis dar kelia didelį nerimą.
2024 m. lapkričio 25 d. Eurostatas, Pagrindinių teisių agentūra ir Europos lyčių lygybės institutas paskelbė pagrindinius Europos Sąjungos (ES) tyrimo dėl smurto dėl lyties tyrimo rezultatus, kurie išties neramina. Išsamioje apklausoje dalyvavo daugiau nei 114 tūkstančių moterų 27 ES šalyse. Interviu metu jų buvo teiraujamasi ne tik apie fizinį, bet ir apie psichologinį, seksualinį smurtą, taip pat seksualinį priekabiavimą darbe.
Europos Sąjungos mastu viena iš trijų moterų per savo gyvenimą yra patyrusi fizinį ar seksualinį smurtą, o tai sudaro apie 50 milijonų moterų. Lietuvoje situacija, atrodytų, yra šiek tiek geresnė - smurtą yra patyrę 25,2 % moterų, tačiau tai nereiškia, kad problemos mastas yra mažesnis. Kalbant konkrečiai apie smurtą artimoje aplinkoje, Lietuvoje 16,6 % moterų yra patyrusios partnerio fizinį ar seksualinį smurtą, o Europos vidurkis siekia 17,7 %.
Šie skaičiai rodo, kad smurtas dažnai vyksta ten, kur moteris turėtų jaustis saugiausiai - savo namuose. „Ne veltui sakoma, kad pavojingiausia vieta moteriai yra jos pačios namai. Statistiką grindžia ir mūsų nacionaliniai duomenys. 2023-ųjų liepą pradėjęs galioti vadinamasis smurto orderis vien per pirmą pusmetį buvo skirtas daugiau nei 10,5 tūkst. kartų, iš jų - daugiau nei 7 tūkst. kartų jis buvo paskirtas tiems patiems asmenims pakartotinai. Antrasis orderio taikymo pusmetis buvo toks pat intensyvus, tad iki šių metų liepos, tai yra per pirmuosius šios priemonės veikimo metus, iš viso buvo skirta daugiau kaip 20 tūkst. orderių. Ne visais atvejais orderiai skirti aukų partneriams, tačiau visi jie žymi smurtą artimoje aplinkoje.
Smurto Formos ir Poveikis
Tyrimas parodė, kad fizinį ir / arba seksualinį intymaus partnerio smurtą patyrė 17 proc. apklaustųjų. Skaičiai šokteli moterų paklausus apie intymaus partnerio psichologinį smurtą. Jo apraiškas teigia patyrusios 30 proc. respondenčių Lietuvoje. Apskritai, bent vieną iš trijų intymaus partnerio smurto rūšių patyrė 31 proc. respondentų.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie nemokamas atostogas
Lietuvos visuomenė išlieka giliai paveikta stereotipinių nuostatų apie smurtą prieš moteris. Tyrimas atskleidė, kad tik 55 % lietuvių mano, jog smurtas šeimoje yra visiškai nepriimtinas, o ES šis skaičius siekia 92 %. Šie stereotipai ne tik atgraso aukas nuo pagalbos ieškojimo, bet ir suteikia smurtautojams pasiteisinimą bei galimybę išvengti atsakomybės.
Paaiškėjo, kad net 43 proc. apklausos dalyvių Lietuvoje sutinka, kad jei moteris patiria seksualinį smurtą, kai yra apsvaigusi, ji bent iš dalies pati yra už tai atsakinga. 30 proc. respondentų Lietuvoje mano, kad moterys dažnai išsigalvoja arba perdeda pareiškimus apie smurtą ar išprievartavimą. „Deja, su abiem teiginiais Lietuva yra viena „pirmaujančių“ Europos Sąjungos šalių kontekste. Esame vieni labiausiai linkusių į aukų kaltinimą ir smurto pateisinimą, gyventojų nuostatos taip pat rodo dažną netikėjimą aukomis. Tai viena iš dažniausių priežasčių, kodėl smurtą patyrusios moterys nedrįsta pranešti apie įvykį teisėsaugai ar kreiptis pagalbos“.
Statistikos Pokyčiai Laike
ES lygmens tyrimas apie smurtą prieš moteris paskutinį kartą buvo atliktas 2014 metais. Lyginant duomenis galima pastebėti pokyčius ir Lietuvoje. Pavyzdžiui, 2014 m. fizinį ir / arba seksualinį smurtą teigė patyrusios 31 proc. moterų. „Nors šių metų duomenys rodo, kad fizinio ir seksualinio smurto atvejus įvardijo mažiau - 25 proc. - moterų, visgi toks pokytis per dešimtmetį yra mažas. Didesnis teigiamas pokytis pastebimas intymaus partnerio psichologinio smurto rodikliuose - 2014 m. jį teigė patyrusios 51 proc. Lietuvos respondenčių, 2024 m. - 30 proc. Kita vertus, teigiamus pokyčius reikia vertinti atsargiai, nes smurto rodikliai priklauso ir nuo kitų tapatybės bruožų. Pavyzdžiui, kitas Tarnybos tyrimas atskleidė, kad smurto tikimybė gali išaugti, jei moteris turi negalią“.
Pagalbos Galimybės ir Iššūkiai
Nors Lietuvoje veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC), daugelis moterų vis dar nedrįsta ieškoti pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė, gėda, kaltės jausmas ir informacijos trūkumas apie egzistuojančias pagalbos galimybes. Ši problema nėra unikali Lietuvai. Europos Sąjungoje tik 13,9 % smurtą patyrusių moterų kreipiasi į policiją, o vos 6,4 % - į specializuotas pagalbos linijas ar centrus.
Nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, trečiadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Tą rodo ministerijos užsakymu „Baltijos tyrimai“ praeitų metų lapkričio mėnesį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa. Ji taip pat parodė, kad 90 proc. gyventojų mano, jog smurtas artimoje aplinkoje yra nepateisinamas reiškinys.
Taip pat skaitykite: Kaip pranešti Sodrai apie atleidimą?
Ministerijos duomenimis, nuo smurto artimoje aplinkoje nukenčia kas penkta šalies moteris ir kas dešimtas vyras, tačiau 58 proc. nukentėjusiųjų pagalbos niekur nesikreipė. „Labai svarbu, kad didžioji dauguma Lietuvos žmonių netoleruoja smurto artimoje aplinkoje. Deja, daugiau nei pusė patyrusių smurtą gyventojų nesikreipė pagalbos. (...) Noriu padrąsinti žmones netylėti ir kreiptis pagalbos“, - pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Ministrė pabrėžė, kad žmonės, nesikreipdami pagalbos, padeda smurtautojams išvengti atsakomybės.
SADM teigimu, finansavimas pagalbos teikimui nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje per pastaruosius metus išaugo du kartus.
Žiniasklaidos Vaidmuo
Pastebima ir tai, kad viešojoje erdvėje pasirodžius smurto artimoje aplinkoje istorijoms padažnėja aukų kaltinimo atvejų, o naudojama kalba - menkina smurto problemą. Antraštėse ir straipsniuose kartais naudojami romantizuoti ar smurtinius veiksmus pateisinantys posakiai, kurie nukreipia dėmesį nuo nusikaltimo esmės. Pavyzdžiui, vietoje „smurtas prieš moterį“ kartais rašoma „šeimos drama“ ar „tragiška meilės istorija“, o smurtautojas apibūdinamas kaip esantis „sunkioje emocinėje būsenoje“.
Tokie apibūdinimai mažina visuomenės supratimą apie smurto rimtumą ir formuoja klaidingą nuomonę, kad smurtas gali būti pateisinamas. Neretai dėmesys yra perkeliamas ant nukentėjusio asmens veiksmų ar būsenos, tarsi siekiant rasti paaiškinimą, kodėl įvyko smurtas. Tai gali pasireikšti kaltinančiais klausimais, pavyzdžiui, „ar ji buvo išgėrusi?“ arba „kodėl ji liko santykiuose?“. Čia ir vėl grįžtame prie žalingų stereotipų, pavyzdžiui, kad moteris yra atsakinga už šeimos gerovę, o jos pareiga - „išlaikyti ramybę“ santykiuose, net jei jai gresia pavojus.
Tokia perspektyva ignoruoja svarbiausią faktą: smurtas yra sąmoningas smurtautojo pasirinkimas, o ne aukos elgesio pasekmė. Tokia visuomenės reakcija ne tik kenkia nukentėjusiam asmeniui, bet ir apsunkina pastangas užkirsti kelią smurtui. Užuot sutelkusi dėmesį į smurto priežastis - smurtautojo elgesį, visuomenė siunčia klaidingą žinią, kad kaltas yra ne pats smurtas, o aplinkybės ar nukentėjęs asmuo.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų terminai
Šiuolaikinė žiniasklaida turėtų būti empatiška, skaidri ir orientuota į visuomenės švietimą, o ne sensacijų vaikymąsi.
10 metų Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui !
Prevencijos Priemonės ir Institucijų Bendradarbiavimas
Antradienį į posėdį rinkosi Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisija. Kaip susitikimo pradžioje informavo Šakių bendruomenės pareigūnė Aušra Mockevičiūtė, nuo šių metų sausio 1 d. iki lapkričio 4 d. apie smurtą artimoje aplinkoje buvo gauti 455 pranešimai, pradėti 53 ikiteisminiai tyrimai. Per šį laikotarpį išduoti 158 apsaugos nuo smurto orderiai (apsaugos orderis - prevencinė priemonė, skirta apsaugoti smurtą patiriantį asmenį, kuriam pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos - red. past.).
Pasak pareigūnės, pernai nuo smurtautojų nukentėjo 36 asmenys (13 vyrų ir 23 moterys), šiais metais 31 (6 vyrai ir 25 moterys). Neblaivių nukentėjusių pernai buvo 4, šiais metais 7. Smurtą nuo sutuoktinio patyrė 6 asmenys, nuo sugyventinio - 16 asmenų.
Posėdyje dalyvavusi Specializuotos kompleksinės pagalbos centro (SPKC) konsultantė Vilija Žukauskaitė informavo, kad institucija teikia kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims: konsultuoja teisininkas, psichologas, SPKC specialistas. „Smurto tema yra labai jautri. Dažnai šeimoje, kurioje pasireiškia smurtas, asmenys nori konfidencialumo ir policijos kvietimas yra jau tik kritiniu atveju. Smurtas dažniausiai prasideda nuo nepagarbos ir kontrolės. Statistika yra tokia: 78 proc. nukentėjusiųjų yra moterys, virš 20 proc. - vyrai, bet nuo moterų nukentėję tik 8 proc., kitais atvejais nukenčia nuo brolių, kitų vyrų ir visa kita.
Kalbėję Smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos nariai pripažino, kad reikalingas tarpinstitucinis bendradarbiavimas, norint padėti smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems. Taip pat naudingi būtų ir mokymai smurto tema, posėdyje dalyvavusių institucijų specialistų pasidalijimas patirtimi.
Spręsti smurto prieš moteris problemą reikia nuosekliai ir visapusiškai. Pirmiausia būtina užtikrinti ilgalaikį finansavimą pagalbos paslaugoms ir užtikrinti jų prieinamumą visoms nukentėjusioms moterims, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Taip pat būtina investuoti į visuomenės švietimą apie smurto formas ir jų pasekmes, siekiant skatinti empatiją ir supratimą. Svarbų vaidmenį šioje kovoje atlieka ir žiniasklaida, kuri turi atsakingai perteikti informaciją apie smurto atvejus, vengiant romantizuojančių antraščių ar aukas kaltinančių naratyvų.
El. www.pagalbosmoterimslinija.lt (chat, el. El.