Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų, todėl Darbo kodekse (DK) numatyti teisiniai saugikliai, kad darbo sutartis būtų nutraukiama tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.
Vienas svarbiausių darbo sutarties instituto darbo teisėje klausimų yra darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimo tvarka. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Šio skirsnio teisinės nuostatos taikomos atsižvelgiant į DK 11 str. 1 dalyje įtvirtintą Darbo kodekso normų viršenybę prieš kitus LR įstatymus (išskyrus šalies Konstituciją) bei norminius teisės aktus.
Pagal DK 124 straipsnį darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima būtų suskirstyti į tris grupes:
- Pirmoji grupė apima visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais.
- Antrajai grupei priskirti atvejai, kai darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo (DK 136 str. 1 d. 6 p.) arba kai darbdavys fizinis asmuo miršta ir nėra jo teisių perėmėjo (DK 136 str. 2 d.).
- Trečiajai grupei priskirtinas darbuotojo mirties faktas (DK 124 str. 3 p.).
Darbo kodekse vartojamos sąvokos darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas iš darbo iš esmės reiškia darbo santykių pasibaigimą. Pirmoji sąvoka yra plačiausios prasmės, apimančios visus darbo santykių pasibaigimo atvejus.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudaro tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo santykių tarp darbo sutarties šalių pasibaigimą. Tokie juridiniai faktai dažniausiai būna vienos iš darbo sutarties šalių valios veiksmai. Tam tikrais atvejais pagrindas nutraukti darbo sutartį gali būti objektyvus veiksnys, neleidžiantis darbuotojui dirbti (pavyzdžiui: specialiųjų teisių praradimas, liga, trukdanti dirbti, ir pan.), arba trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, teismo, reikalavimas atleisti darbuotoją iš darbo.
Taip pat skaitykite: Svarbu žinoti apie nemokamas atostogas
Darbo sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka, todėl atleidimo iš darbo formulavimas dokumentuose turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus. Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina įsakymu (potvarkiu), su juo supažindina atleidžiamą iš darbo asmenį ir esamos darbo sutarties abiejuose egzemplioriuose daromi tam tikri įrašai.
Nėra teisinio mechanizmo, kuriuo būtų galima įpareigoti buvusį darbuotoją atlikti minėtus veiksmus. Bet ši situacija esminės reikšmės neturi, nes darbdavys, atleidęs darbuotoją iš darbo, privalo per tris dienas apie tai pranešti „Sodros“ teritoriniam skyriui (išsiųsdamas 2-SD formos pranešimą).
Pranešimo "Sodrai" Tvarka ir Terminai
Pranešimų apie priėmimą į darbą ar atleidimą iš jo pateikimo tvarką ir terminus nustato LR Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr.782 patvirtintų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklės.
Minėtų taisyklių 13 punktu nustatyta, kad darbdavys priėmęs asmenį į darbą, tą pačią dieną privalo pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui duomenis apie priimtąjį, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį ir priėmimo į darbą datą.
Šių taisyklių 14 punktu nustatyta, kad darbdavys apdraustąjį atleidęs iš darbo per 3 dienas po atleidimo iš darbo privalo apie tai pranešti "Sodros" teritoriniam skyriui, nurodydamas apdraustojo vardą, pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį, atleidimo iš darbo datą, iki atleidimo iš darbo gautą užmokestį už darbą, nuo kurio sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas.
Taip pat skaitykite: Sodros įmokų terminai
Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, kiekviena darbovietė "Sodros" teritoriniam skyriui privalo pranešti apie darbuotojo priėmimą į darbą, atleidimą iš darbo, apmokėjimo už darbą ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas.
Darbdavys pranešimą apie priėmimą į darbą gali išsiųsti registruotu laišku, kurio spaudo data turi sutapti su asmens priėmimo į darbą data. Pranešimą apie atleidimą iš darbo taip pat galima išsiųsti registruotu laišku, tačiau spaudo data turi būti ne vėlesnė, kaip trys dienos po apdraustojo atleidimo iš darbo. Be to pranešimai gali būti siunčiami faksu, tačiau po to per 5 dienas originalius patvirtintus pranešimus reikia pristatyti "Sodros" teritoriniam skyriui.
Vadovaujantis LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 36 straipsniu reikalaujama pranešimus apie darbuotojo priėmimą į darbą ir atleidimą iš darbo pateikti "Sodros" teritoriniam skyriui nustatyta tvarka ir terminais.
Sankcijos Už Reikalavimų Nesilaikymą
Pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1866 straipsnį, Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigų pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas užtraukia baudą nuo 500 litų iki 3000 litų. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytus pažeidimus, užtraukia baudą nuo 3000 litų iki 10 000 litų.
Darbo Sutarties Nutraukimo Aspektai
Paprastai darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami jo paskutinę darbo dieną, kuri yra ir jo atleidimo iš darbo diena. Darbo kodekso 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tą dieną darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias už darbą pinigų sumas ir nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties nutraukimą.
Taip pat skaitykite: Visuomenės požiūris į smurtą
Praktikoje dažni atvejai, kai nutraukiant darbo sutartį darbuotojo nėra darbe, nes šis, pavyzdžiui, yra teismo nuteistas ir atlieka bausmę arba ilgą laiką serga, daro pravaikštas ir pan. Tokiam darbuotojui turėtų būti raštu pranešta apie darbo sutarties pasibaigimo pagrindą ir aplinkybes bei priskaičiuotą darbo užmokestį ir kartu pasiūlyta atvykti į buvusią darbovietę atsiskaityti.
Darbuotojui mirus, jam priklausantis darbo užmokestis ir kitos sumos išmokamos mirusiojo šeimos nariams arba tiems asmenims, kurie jį laidojo, ne vėliau kaip per tris darbo dienas pristačius mirties faktą patvirtinantį dokumentą.
Jeigu atleistas iš darbo darbuotojas pageidauja, darbdavys privalo jam išduoti pažymą apie darbą ir nurodyti joje darbo funkcijas (pareigas), darbo pradžios ir pabaigos datas, o jei darbuotojas prašo, - ir darbo užmokesčio dydį bei darbo įvertinimą (DK 141 str.), taip pat pažymą apie sumokėtus mokesčius bei valstybinio socialinio draudimo įmokas (DK 208 str.).
Išskaitos Iš Darbo Užmokesčio
DK 225 straipsnyje nustatyta išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Pagal ją išskaitų dydis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio. Darant išskaitas pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino darbo užmokesčio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma 70 proc.
Jei darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismo tvarka. Išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant dėl to jo kaltės (DK 224 str. 2 d. 2 p.), pavyzdžiui, nutraukus darbo sutartį pagal DK 124 str. 3 punktą, 125 straipsnį, 126 str. 1 dalį, 127, 128 ir 129 straipsnius, 136 str. 1 d. 4, 5, 6 punktus, 136 str. 2 dalį.
Darbuotojo gautas darbo užmokestis negali būti iš jo išreikalautas kaip įgytas be pagrindo, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida (DK 224 str. 3 d.; CK 6.241 str. 1 d.