„Sodros“ kovo mėn. duomenimis, 87 žmonės Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. Šių žmonių vidutinis bendras darbo stažas - 55,9 metų. Politikai skaičiuoja, kad po poros metų vidutinė senatvės pensija Lietuvoje sieks 755 eurus, o turint būtinąjį stažą - 816 eurų. Toks augimas spartesnis, nei buvo numatyta anksčiau. Štai Albertas iš Alytaus pasakojo turintis reikalingą darbo stažą, tačiau gaunantis vos 450 eurų siekiančią pensiją.
„Sodros“ duomenimis, 596-636 eurų dydžio senatvės pensijas (už visą mėnesį, be užsienio išmokų skyriaus pensijų gavėjų) gauna 50,2 tūkst. šalies senjorų (8,6 proc.), 636-700 eurų dydžių pensijas gauna 64,9 tūkst., vos 250-270 eurų siekiančias pensijas gauna 22 asmenys, 270-290 eurų - 404 senjorai, 290-320 eurų - 4,6 tūkst. pensininkų, 320-350 eurų - per 16 tūkst. žmonių, 350-380 eurų - kiek daugiau nei 30 tūkst. asmenų, 380-410 eurų - 33,3 tūkst. asmenų, 410-450 eurų siekiančią pensiją gauna 44,5 tūkst. senjorų, 450-500 eurų - beveik 60 tūkst. pensininkų, 550-596,12 euro pensijas gauna apie 63 tūkst..
„Sodros“ atstovės Malgožatos Kozič teigimu, kovo mėnesio duomenimis, 87 asmenys Lietuvoje gavo dviejų tūkstančių eurų dydžio ir didesnę senatvės pensiją. „Jei žmogus visą gyvenimą gavo didelį darbo užmokestį ir ilgai dirbo, tokio dydžio pensija yra įmanoma. Vis dėlto tarp tokio dydžio pensijas gaunančių žmonių yra nemažai atidėjusių senatvės pensijos mokėjimą 1-5 metams - taip jie pasididino senatvės pensiją 8-40 proc. Minimalus atidėjimo terminas yra vieneri metai“, - aiškino M. Kozič. Remiantis „Euromonitor International“ duomenimis, per 20 pastarųjų metų realios (atsižvelgiant į infliaciją) gyventojų pajamos iš socialinių išmokų vienam gyventojui išaugo 212,1 proc., kas viršija 191,4 proc. Lietuvoje.
II Pensijų Pakopa | Tavo 6900 € Sprendimas 2026-aisiais
Vidutinė neto pensija Lietuvoje 2024 m. balandžio mėn. siekė apie 480 eurų, o vidutinis neto darbo užmokestis per I ketvirtį 2024 m. buvo apie 1 300 eurų. Tai reiškia, kad vidutinė pensija atitiko tik apie 37 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Apie 44 proc. šalies senjorų gauna pensijas mažesnes nei vidutinė, tačiau nemaža dalis darbingo amžiaus asmenų taip pat gauna mažesnes nei vidutines pajamas, todėl turint omenyje augančias išlaidas (būstui, maistui) socialinio draudimo pensijos turi būti pakankamai stabilios.
Eurostat duomenys rodo, kad 2022 m. ES vidutinė senatvės pensijoms skirta dalis BVP buvo 10,4 proc., o Lietuvoje tai buvo mažiau nei vidurkis - trečia mažiausia ES. Pasak įtakingų analitikų, pensijų sistemos ilgaamžiškumui svarbu išlaikyti dalyvių motyvaciją į sistemą įtraukdami daugiau įmokų ir užtikrinant skaidrumą bei kaštų naštos pagrįstumą. Lietuvoje pensijų dydžius daugiausia lemia pirmoji pakopa - „Sodros“ pensija, nes savarankiškas kaupimas senatvei nėra pakankamas, ir vyriausybės biudeto dalis skirti senatvės pensijoms yra vienas iš mažiausių ES reitingų.
Taip pat skaitykite: Kaip apskaičiuojama bazinė pensija?
Palyginti su ES, kai kurios šios šalys turi sėkmingas daugiapakopes pensijų sistemas, dėl kurių senatvės pensijos dalis iš šalies biudžeto mažesnė. Istoriniu požiūriu šešėlinė ekonomika (darbas „po stalu“, vokeliai) dar labiau paveikia įmokų lygį ir pensijų dydžius. Vis dėlto, daugiapakopė sistema suteikia stabilumą ir įvairovę pajamų šaltiniuose, apsaugodama nuo didelių svyravimų ekonomikos laikotarpiu.
Ką reikia žinoti apie pagrindinę pensiją ir jos skaičiavimą
Bazinė pensija nėra atskira pensijų rūšis. Tai fiksuotas dydis, naudojamas kaip pagrindas skaičiuojant socialinio draudimo išmokas. Bazinė pensija dauginama iš sukaupto stažo koeficiento ir užtikrina minimalų pensijos lygį asmenims, turintiems reikiamą stažą.
Priklausomai nuo įmokų dydžio ir darbo užmokesčio, žmogaus pensijų dalys gali būti: papildomoji (individualioji) pensija, antroji pakopa (kaupiamoji) pensija ir trečioji pakopa (savannoriškas kaupimas). Ši sistema leidžia įvairiai diferencijuoti išmokas priklausomai nuo asmens stažo, pasiektų įmokų ir investavimo rezultatų.
Kas turi teisę į bazinę pensiją?
- Senatvės pensijos gavėjai, sulaukę pensinio amžiaus ir turintys būtinaį socialinio draudimo stažą.
- Netekto dalyvumo (anksčiau įgalumo) pensijos gavėjai, turintys minimalų stažą, priklausomai nuo amžiaus.
- Našlių ir našlaičių pensijų gavėjai - sutuoktinis, kuris sulaukė senatvės pensijos amžiaus arba turi negalią; vaikai iki 18 metų (ar iki 24 metų, jei mokosi).
Norėdami sužinoti, ar jums priklauso bazinė pensija, galite:
- Prisijungti prie asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt.
- Patikrinti prognozuojamą pensijos dydį „Sodros“ paskyroje.
- Konsultuotis su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 arba artimiausiame skyriuje.
- Pateikti prašymą elektroniniu būdu ar atvykus į skyrių su reikalingais dokumentais.
Dėl dokumentų sąrašo būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, stažą įrodantį dokumentą (darbo knygelė, stažo pažymėjimai ar archyvų dokumentai), karinį liudijimą, santuokos ar ištuokos liudijimą (jei pavardė ar stažas nurodyti skiriasi).
Taip pat skaitykite: Statutinių tarnybų pensijų vadovas
Paskirčių laikai: pensija skiriama per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo ir reikalingų dokumentų gavimo. Jei kreipiatės vėliau, gali būti išmokėta už praėjusį laikotarpį ne ilgesniam nei 12 mėn. laikotarpiui.
Bazinės pensijos augimas ir 2026 m. perspektyvos
2026 m. bazinis pensijos dydis yra 46,46 euro, tai 9,9% daugiau nei 2025 m., ir prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sieks apie 750-810 eurų, priklausomai nuo to, ar žmogus turi būtinaį stažą. Pasak ekspertų, ateityje vidutinė pensija gali artėti prie pusės vidutinio darbo užmokesčio. Be to, įvairių užsienio sveikatos ir pensijų sutarčių kontekste, išmokos gali būti mokamos šalies, kurioje gyvena pensijos gavėjas, institucijų.
Jei persikeliate į Lietuvą iš ES valstybės narės, toliau gausite ten mokamą pensiją. Lietuva turi socialinio draudimo sutartis su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Kanada ir Moldova, reglamentuojančias pensijų suteikimą ir mokėjimą. Derybos vyksta su JAV. Jei persikeliate iš Kanados, Moldovos, Ukrainos ar Baltarusijos ir jau gaunate pensiją, šios šalys toliau mokės pensiją. Jei dirbote keliose ES šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje ir Lietuvoje, galite turėti teisę į pensiją kiekvienoje iš jų.
Norėdami sužinoti daugiau apie asmeninę pensiją, naudinga pasinaudoti patikromis priemonėmis per sodra.lt ir atitinkamų dokumentų rinkinio paruošimą prieš kreipimąsi. Svarbu suprasti, kad pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo, sumokėtų įmokų dydžio ir įmokų laikotarpio. Taip pat svarbu nepamiršti galimybės pasirinkti antrą ar trečią paketą kaupimo, kurie gali papildomai sustiprinti būsimas pajamas senatvėje.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pensijas
- Kiek reikia stažo gauti pilną senatvės pensiją? - 34,5 metų 2026 m., nuo 2027 m. - 35 metai.
- Koks yra minimalus stažas? - 15 metų minimalus stažas; be jo gali būti mokama šalpos senatvės pensija (2026 m. 261 eurai).
- Ką daryti, jei noriu sužinoti savo prognozuojamą pensiją? - patikrinkite per „Sodros“ paskyrą arba pasikonsultuokite su specialistais.
Taip pat skaitykite: Lietuvos pensijų sistema