Apie pensinio amžiaus augimą naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistas Marius Dubnikovas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovas Algirdas Zvicevičius. Palaipsniui yra ilginamas pensinis amžius ir planuojama pasiekti 65-erius metus, kai ir vyrai, ir moterys būdami tokio amžiaus išeis į pensiją. Ar iš tikrųjų 65-eri yra tas amžius, kai žmogus jau ir nori tapti pensininku?
Kodėl svarbu vienoje rinkoje išsaugoti darbo jėgą vyresniame amžiuje
A. Zvicevičius: Atvejų yra visokių, vieni žmonės, sulaukę 65 metų, jaučiasi labai gerai, sveiki, norėtų dar padirbėti. Kiti vos sulaukia pensinio amžiaus. Vėl priklauso nuo to, kokia yra jo darbo vieta - sudėtinga, sunki, reikalaujanti daug pastangų. Taip pat reikia paminėti, kad 65 metų amžius įsigalios tik nuo 2027 metų. Čia yra ir amžius, ir kartu senatvės pensijai gauti reikalingas stažas. Stažas įsigalios 35 metams nuo kitų metų sausio 1 dienos.
O ką daro tie žmonės, kurie nesulaukia arba neturi galimybių toliau dirbti, nesuranda darbo, ypač prieš pensinį amžių? Tai tokiems žmonėms yra galimybė išeiti į priešlaikinę, išankstinę senatvės pensiją. Ir tokių žmonių skaičius šiais metais ypatingai sparčiai padidėjo, jų yra virš 8000. O kodėl? Žmonės tiesiog skuba išeiti prieš pailgintą pensinį amžių?
A. Zvicevičius: Yra tai, kad dar prieš šių metų gruodžio pabaigą buvo kiek daugiau nei 7,5 tūkst. darbuotojų, pateikusių prašymus išeiti į išankstinę pensiją. Matyt, kad nelabai gali surasti naują darbą, nes ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pamačiusi tokią situaciją, teikia siūlymus, kad padidintų nedarbo socialinės išmokos mokėjimą iki dar papildomai keturių mėnesių. Tai būtų apie 15 mėnesių, bet tai nėra išsigelbėjimas, nes išankstinės pensijos dydis yra nedidelis, ir jo vidurkis siekia apie 470 eurų, o kai bendra senatvės pensija, turint būtinąjį darbo stažą 35 metus, dabar balandžio mėnesį buvo 716 eurų. Tai reiškia, kad apie 150 eurų mažesnė yra išankstinė pensija. Tai skirtumas didelis. Tačiau svarbiausia - senatvės pensija yra didesnė, o tai generuoja didesnę raidos siekiančią paskatą mokėti didesnes įmokas į Sodrą.
Demografija, darbo rinkos pokyčiai ir ekonomikos transformacija
M. Dubnikovas: Priežastys yra kelios. Vienas dalykas - mums reikia žmonių, kurie gali dirbti ir turi kvalifikaciją. Pusė amžiaus yra pusė amžiaus. Antras dalykas - didžiulis demografinis lūžis: gimstančių vaikų mažėja; trečias - transformacija iš agrarinės į skaitmeninę ekonomiją, todėl reikalingi aukštos kvalifikacijos žmonės. Ar galime atsivežti darbų jėgą iš kitų šalių? Taip, bet kyla klausimai dėl kokybės, įgūdžių ir mokesčių. Pensijų ilginimas pirmiausia yra ne iš gero gyvenimo, o dėl demografijos ir darbo jėgos trūkumo. Sidabrinė ekonomika reikalauja integracijos - dirbantis žmogus nėra blogybė valstybei, jis kuria pridėtinę vertę.
Taip pat skaitykite: Mada vyresniems: Lietuvos perspektyva
Galiausiai - gyvenimo trukmės ilgėjimas. Per pastaruosius 100 metų vidutinė gyvenimo trukmė padvigubėjo. Dėka medicinos, keturiasdešimtmetis šiandien nebėra toks „garbingas“ laikotarpis kaip anksčiau. Tai reiškia, kad ilgėjant darbingam amžiui, ir įsipareigojimai, ir lūkesčiai persikelia. Dėl to kai kurios profesijos gali leisti dirbti ilgiau, o kai kurios - ne.
Būtinas darbo stažas ir sveikatos sąlygojimas
A. Zvicevičius: Dabar būtinasis darbo stažas yra 35 metai. Jei pensiją palaipsniui didintume iki 70 metų, tai būtų 40 metų stažas. Tačiau daug darbuotojų nesurenka 35 metų - dėl įvairių priežasčių: bedarbystės laikotarpiai, įsiregistravimas, darbo stažo kaupimo vėlavimai ar sveikatos problemos. Taip pat svarbu - kokia yra darbuotojo sveikata: sunkių statybinių ar gamybos darbų metu senėjimui gali nepakakti jėgų. Ne visada skiriama neįgalumo pensija, todėl kai kurie renkasi išankstinę senatvės pensiją. Ir tai dar lemia santykinio skurdo riziką.
SAM teigimu, subalansuotas darbo ir poilsio režimas yra svarbus sveikatai. Tačiau profesinė aktyvumas nėra pats savaime rizikos veiksnys - fizinis aktyvumas ir socialiniai ryšiai gali būti teigiami. Tyrimai rodo, kad dirbančių pensininkų gyvenimo kokybė dažnai yra geresnė nei nedirbančiųjų. Taip pat svarbu, kaip didinami pensijų dydžiai ir kaip formuojamos taisyklės, kurios apsaugo nuo skurdo.
Ką sako statistika apie vyresnių žmonių įsitraukimą į darbo rinką
„Sodros“ duomenimis, dirbančių senatvės pensijos gavėjų dalis auga: 2010 metais - 9 %, 2022 metais - 12 %. Iš viso dirba 71,2 tūkst. senatvės pensijos gavėjų, iš jų 40,7 tūkst. moterų ir 30,5 tūkst. vyrų. Vidutinė dirbančio pensininko pensija - apie 597 eurai, o moterų pensijos paprastai šiek tiek aukštesnės dėl socialinių rodiklių. Dirbančių pensininkų amžius vidutiniškai apie 68 metus. Taip pat pastebima, kad nekvalifikuotiems rasti darbą pensijoje yra sunkiau, palyginti su kvalifikuotais.
Skaičiuojama, kad pensijų sistema palaiko daugiau gyventojų - 2017 metais turėjome 590,5 tūkst. pensininkų, o 2022 metų pabaigoje apie 610 tūkst. Tyrimai rodo, kad išlaikymo našta išliks, kai dirbs mažiau žmonių, o pensijų apimtys augs su papildomomis įmokomis. Taip pat nurodoma, kad dviejų pakopų kaupimo skatinimas gali didinti pasirengimą senatvei.
Taip pat skaitykite: Užimtumo galimybės senjorams Lietuvoje
Tendencijos rodo, kad Lietuvoje vyresniųjų dirbančiųjų dalis auga, o tai kelia klausimus dėl pensijų stabilumo. Ekspertai pataria, kad ilgiau dirbantys vyresnio amžiaus žmonės gali išsaugoti jų sveikatą ir reališkai prisidėti prie ekonomikos, tačiau reikia nuosekliai planuoti švietimo, perkvalifikavimo ir mokymosi visą gyvenimą priemones.
Ką rodo užsienio pavyzdžiai
Jungtinė Karalystė ir Vokietija svarsto ar jau įgyvendina pokyčius dėl pensinio amžiaus. JK planuoja paspartinti didinimą iki 68 metų 2037-2039 m. laikotarpiu, o Vokietija siūlo didinti iki 70 metų ir susieti su gyvenimo trukme. Šios nuostatos susijusios su demografijos problemomis ir darbo jėgos trūkumu. Lietuvoje taip pat vyksta diskusijos apie būtinybę reaguoti į spartų gyventojų senėjimą ir galimą jį sušvelninti naujais instrumentais priimamais sprendimais.
Kaip gyventojai ruošiasi darbui po pensinio amžiaus
Tyrimai rodo, kad žmonės renkasi likti darbo rinkoje dėl dviejų pagrindinių priežasčių: noro realizuoti save ir finansinių poreikių. Vyresnio amžiaus darbuotojų pasirinkimo motyvai priklauso nuo jų sveikatos, profesijos, sektoriaus, atlyginimo prieš pensiją ir pandemijos sukeltų pokyčių. Pandemija parodė, kad įmonių struktūros pasikeitė ir kai kurios profesijos išliko labiau pažeidžiamos, tačiau vadovų užimtumas padidėjo. Darbdaviai turėtų daugiau dėmesio skirti poilsiui ir darbo balansui, kad darbuotojai galėtų dirbti ilgiau ir išvengti sveikatos sutrikimų.
Taip pat svarbu skatinti savarankiškumą ir profesinį tobulėjimą visą gyvenimą. Tyrimai rodo, kad aukštesnės kvalifikacijos turinčiųjų galimybės išlikti darbo rinkoje ilgiau yra didesnės. Be to, pensijų kaupimo sistemos stiprinimas, gimstamumo skatinimas ir proaktyvi migracijos politika gali padėti užtikrinti tvaresnę pensijų sistemą ateityje.
Ar gali 65 metų tapti kliūtimi ar proga?
I. Genytė-Pikčienė teigia, kad didesnė problema yra demografinė ir ekonominė įtaka, o techninis sprendimas - pensinio amžiaus ilginimas - nėra panacėja. Reikalingos nuoseklios investicijos į švietimą, sveikatą, mokymą visą gyvenimą bei visos sistemos atsparumas. Pasak specialistės, būtina atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje vidutinė gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei daugelyje ES šalių, todėl vien pensijos ilginimas gali būti nepakankamas sprendimas. Taip pat svarbu turėti ir jėgos bei galimybes dirbti - tam reikia užtikrinti tinkamą sveikatą ir lanksčias karjeros galimybes.
Taip pat skaitykite: Diskusijos apie pensijų reformą
Akivaizdu, kad dirbančių pensininkų skaičius auga, tačiau nekvalifikuoti darbuotojai susiduria su didesnėmis kliūtimis rasti darbą. Rinkoje vis dar dominuoja įrodyta tendencija, kad aukštesnė kvalifikacija ir geresnė sveikata didina tikimybę likti darbo rinkoje. Todėl vien pensinio amžiaus ilginimas nepakaks; būtinos priemonės - socialinės apsaugos stiprinimas, finansinės atsargos kaupimas, sveikatos priežiūros reformos ir nuosekli migracijos politika.
- Demografiniai pokyčiai kyla iš mažo gimstamumo ir senėjančios visuomenės, todėl būtina planuoti pensijų sistemos tvarumą.
- Darbo rinkos transformacija reikalauja aukštos kvalifikacijos ir gebėjimo mokytis visą gyvenimą.
- Sveikatos priežiūros ir darbo sąlygų gerinimas gali pratęsti darbo karjerą.
- Tarptautiniai pavyzdžiai rodo galimus pensijų amžiaus didinimo scenarijus, bet kiekvienos šalies kontekstas skirtingas.
Pabaiga: ką daryti dabar?
Pasak Jūratės Zailskienės, laikinas ramus sustojimas ir sąmoningas planavimas yra būtini. Ji pabrėžia, kad Lietuvoje kol kas reikia išlaikyti 65 metų tuo metu, kai tai būtina, tačiau svarbu nuolatos stebėti tendencijas ir netaikyti vieno universalumo visoms situacijoms. Ruošimės į ateitį per sveikatos stiprinimą, mokymąsi visą gyvenimą, ir gerą darbo balansą - tada pensinis amžius gali būti ne kliūtis, o dalis tvaraus gyvenimo ciklo.
tags: #pensijinio #amziaus #zmones #vartojimas