Yra posakis: nematai - širdies neskauda. Mūsų visuomenėje mažai žinoma, kad apie 10 000 Lietuvos piliečių gyvena globos institucijose. Širdies neskauda, nes nežinome. Kartais išvystame ir mus tai paliečia. Tuomet dovanojame jiems dovanas per Kalėdas.
Globos netekę vaikai, šeimos paramos neturintys asmenys su proto ar psichikos negalia vis dar yra izoliuojami nuo visuomenės tikint, kad tokio tipo globos paslaugos reiškia mūsų valstybės ir visuomenės rūpestį jais. Socialinės segregacijos praktika buvo itin paplitusi sovietinėje sistemoje, kur žmonės buvo suskirstomi į kategorijas. Tačiau politinės valios keisti situaciją Lietuvoje stinga.
Deja, ši tradicija itin gaji Rytų Europos valstybėse ir šiandien, nors po geležinės uždangos griuvimo praėjo daugiau nei 20 metų. Lietuvoje yra 38 uždaro tipo globos įstaigos, kuriose gyvena apie 6000 suaugusių asmenų turinčių psichikos ar proto negalią. Šios globos įstaigos primena kažką tarpinio tarp kalėjimo ir ligoninės. Visas šias įstaigas per metus palieka apie 400 asmenų, iš kurių į visuomenę grįžta apie 10%. Likusieji - miršta (apie 85%) arba yra perkeliami į kitą globos įstaigą (iki 5%).
Europa seniai nusprendė, kad žmonės su psichikos ar proto negalia turi gyventi namuose arba globą suteikiančiose įstaigose, kur gyventojų skaičius neturėtų viršyti 20-ies. Dauguma šių žmonių galėtų gyventi savo namuose ar savarankiško gyvenimo namuose. Šie negalią turintys žmonės ir taip turi mažai galimybių. Jų gyvenimas neretai kupinas įvairių sunkumų, tačiau jiems skiriamos tokios gyvenimo sąlygos, kuriose ir sveikas žmogus, ko gero, susirgtų.
Vykdant institucinės globos pertvarką, Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai, kuriuose apsigyvena žmonės su psichikos ar proto negalia. Šio pertvarkos etapo tikslas - teikti apgyvendinimo paslaugas, o užimtumas turėtų vykti išorėje, mieste. Taip siekiama užtikrinti sėkmingą neįgaliųjų integraciją į visuomenę.
Taip pat skaitykite: Socialinės globos paslaugos
Grupinio gyvenimo namų modelis ir praktiniai pavyzdžiai
Gytis Baltrūnas, Utenos regiono pertvarkos procesų ekspertas, sako, kad tokių namų poreikis Anykščiuose toks didelis, jog jo tikrai nepatenkins ir keli grupinio gyvenimo namai. Pasak G., „Taip susiformavo, kad jei žmogus yra globojamas ir reikalingas globos, už jį padaroma viskas - išplaunamos grindys, sutvarkomi kambariai ir taip toliau, - dabartinės sistemos ydą įvardijo Pertvarkos procesų ekspertas. - Gyvenimas didelėje įstaigoje suformuoja tokį žmogaus požiūrį, kad už jį viskas turi būti padaryta. Socialiniai darbuotojai, aptarnaujantis personalas tarsi susipriešina su klientu, nes jis jau nebenori tvarkytis pats.”
G. Baltrūno teigimu, grupinio gyvenimo namai, skirtingai nuo didžiųjų socialinės globos įstaigų, orientuoti tik į apgyvendinimo paslaugų teikimą. Tai reiškia, kad žmonės ten gyvena, gali būti mokomi higienos, savitvarkos, maisto gaminimo ir kitų tiesiogiai su gyvenimu ir buitimi susijusių įgūdžių, bet užimtumas vyksta kitur. Viena svarbiausių sąlygų - kad grupinio gyvenimo namuose nebūtų nei keramikos dirbtuvių, nei pynimo studijų, nes tiems žmonėms nereikia, kad viskas būtų šalia, - jie gali ir turi naudotis visiems prieinamais kultūros namais, bendru kino teatru, eiti į visiems miesto gyventojams skirtus renginius.
Grupinio gyvenimo namuose turi būti tik gyvenama, o profesinių įgūdžių, meninių gebėjimų ugdymas turėtų vykti kitur. Svarbiausia, kad neįgalūs žmonės iš namų išeitų į darbą ar užimtumą kaip tai kasdien daro dauguma visuomenės narių. Anykščiuose buvo įkurti vieni pirmųjų grupinio gyvenimo namų Lietuvoje. Buvęs Anykščių sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovas, grupinio gyvenimo namų įkūrėjas, dabar dirbantis socialiniu darbuotoju, Almantas Čielis pasakoja, kad turi sukaupęs patirties apie gyvenimą grupinio gyvenimo namuose.
Apie 1997 metus su grupe anykštėnų teko pabuvoti Danijoje ir Švedijoje veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose. Grįžęs pagalvojau, kad tokius namus būtų galima įkurti ir pas mus. Tuo metu tai buvo naujovė. Nebuvo jokių nuostatų, kaip tokius namus kurti. Tada mūsų namuose gyveno 10 gyventojų su psichine ir (ar) proto negalia, kaip tik atitikome dabartinį grupinių gyvenimo namų modelį,” - pasakojo A. Jo teigimu, tokiuose namuose sąlygos maksimaliai priartinamos namų aplinkai. „Norėjome, kad mūsų namai būtų panašūs į savus namus, norėjome suteikti gyventojams galimybę būti kiek įmanoma savarankiškesniems”, - pasakojo dabar soc. darbuotoju dirbantis A.
Utenos apskrityje veikia jau ne vieni grupinio gyvenimo namai, kurie gali būti pavyzdys. Sakykim, Visagine pusantrų metų veikiančiuose grupinio gyvenimo namuose įsikūrę aštuoni žmonės. Įžengus į erdvų daugiabučio namo butą, gyventojai pasitinka su šypsena, svetingai siūlo kavos ir pyrago. Čia gyvenantys Saulius ir Regina džiaugėsi: dabar gyvena kaip tikruose namuose. „Man labai įstrigo vieno gyventojo žodžiai. Žiūrėdamas pro langą, jis pasakė: „Dabar gyvensim kaip žmonės - tarp žmonių.” Pradžioje buvo didelis kaimynų pasipriešinimas, jie bijojo, bet dabar patys užsuka į svečius su pyragais, mūsų gyventojai svečiuojasi pas juos,” - pasakojo direktorė.
Taip pat skaitykite: Proto negalia ir socialinis darbas
Globos namų atsakomybė ir žmogaus teisės
Reikia pripažinti, kad paternalistinis pasenęs požiūris yra plačiai paplitęs. Tokis požiūris akivaizdžiai nurodo santykį „jie” ir „mes”, kuomet „mes” jaučiamės dorais, sąžiningais, nepaliekančiais „jų” likimo valiai ir jais pasirūpinančiais. Tiesa, rūpinamės taip, kaip mums atrodo geriausia ir ignoruojame esminius faktus: kad tokia izoliacija nuasmenina, riboja socialinius ryšius, neigia autonomiją ir savarankiškumą, trikdo asmenybės raidą, žeidžia orumą ir iš esmės prieštarauja Lietuvos ratifikuotose konvencijose įtvirtintoms žmogaus, vaiko, neįgaliųjų teisėms.
Šiandien Lietuvoje mes džiaugiamės laisve ir demokratija, visuomenė ir piliečiai gali daug nuveikti siekiant pokyčių. Pamatykime, kas yra anapus sienų, supraskime ir palaikykime tas iniciatyvas, kurios remiasi žmogaus teisių pagarba ir kalba apie tikrą socialiai atskirtų grupių įtrauktį bei visuomenės įvairovę. Taip, tai reikalauja mūsų, pilietinės visuomenės narių, asmeninio dalyvavimo, įsitraukimo ir atsakomybės. Žmonės anapus sienų už save kalbėti ir aktyviai veikti dažniausiai tiesiog negali.
Bendruomeninių paslaugų plėtra ir projektai
Vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir tarptautinėmis rekomendacijomis skatiname įvairiapusišką bendruomeninių paslaugų plėtrą, neįgaliųjų teisinę savišvietą, užtikriname bendruomenėse dirbančių specialistų profesionalizaciją ir kompetencijų kėlimą. Ugdome neįgaliųjų šeimų atsakomybę ir suteikiame visapusišką informaciją apie psichikos ligų ar smurto artimoje aplinkoje prevenciją, psichologinę pagalbą bei galimų krizinių situacijų valdymą. Vykdome visuomenės informavimo kampanijas, formuojant teigiamą suvokimą apie neįgaliuosius ir didesnį visuomenės sąmoningumą, neįgaliųjų pasiekimų ir gebėjimų pripažinimą.
Siekiame glaudaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir atskirų negalių, apimančių ne tik psichikos sutrikimus pažinimą, organizuojame bendras sociokultūrines veiklas su atskiromis neįgaliųjų grupėmis ir partneriais, skatiname savanorystę. Tarpvalstybinis bendradarbiavimas, dalijimasis patirtimi ir žiniomis yra labai svarbūs siekiant padidinti projekto poveikį socialinei priežiūrai pažeidžiamoms grupėms visame regione. Projektas, suburdamas įvairias grupes, skatina abipusę paramą, įtraukią aplinką ir socialinę integraciją.
Siekiama pakeisti socialinių paslaugų teikimą Šiauliuose (Lietuvoje) ir Kalupėje (Latvijoje), integruojant kūrybiškumo metodikas į socialinę priežiūrą pažeidžiamoms grupėms. Daugiausia dėmesio skiriama tarpgrupinei integracijai skatinti, sudarant mišrias grupes, kurias sudaro nariai iš įvairių pažeidžiamų grupių.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie proto ir psichinę negalią
Socialinių dirbtuvių ir apsaugoto būsto projektai Šiauliuose
UŽIMTUMO PASLAUGŲ ASMENIMS SU INTELEKTO IR (AR) PSICHIKOS NEGALIA PLĖTRA ŠIAULIŲ MIESTE. Projekto tikslas - padidinti socialinių paslaugų prieinamumą Šiaulių miesto savivaldybėje įkuriant socialines dirbtuves. Projekto tikslinė grupė - asmenys, turintys intelekto ir (ar) psichikos negalią.
Numatytos Projekto veiklos: - Atlikti patalpų paprastojo remonto darbus pastate, esančiame adresu Vytauto g. 182, Šiauliai (unikalus Nr. 2997-4009-4021). Bendras planuojamų remontuoti patalpų plotas - apie 126,70 kv. m., kuriose yra edukacinių erdvių patalpa 35,80 kv. m., didelis kambarys klientų darbinei veiklai 49,24 kv. m., patalpa skirta virtuvėlei 12,27 kv. m., WC patalpa 11,71 kv. m., rūbinė 14,05 kv. m., koridorius. Numatomi paprastojo remonto darbai (vidaus apdailos, santechnikos, elektrotechnikos, panduso įrengimas, kt.). - Įsigyti reikalingus baldus ir įrangą: stalus, kėdes, liofilizatorių, greito užšaldymo šaldiklį, maisto produktų smulkintuvą, ledų gaminimo aparatą, blenderį-maišytuvą, džiovyklę, kaitlentę, interaktyvų ekraną, gartraukį, vakuumavimo aparatą, maišelius, kompiuterį, programinę įrangą, garso sistemą, mikrobangų krosnelę, pakavimo indelius, maišelius, dangtelius, virtuvės įrangą, lentynas, dubenėlius, kibirus, įrankius, lenteles, žaliuzes, sienų apsaugas, 2 vnt. kondicionierių.
| Projekto elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Vieta | Vytauto g. 182, Šiauliai |
| Planas (kv. m.) | ~126,70 (edukacinė 35,80; darbo kambarys 49,24; virtuvėlė 12,27) |
| Biudžetas | 150 000,00 Eur (127 500,00 Eur ES, 22 500,00 Eur miestui) |
| Trukmė | 2025 m. rugpjūčio mėn. - 2029 m. liepos mėn. |
Projekto koordinatorius - Šiaulių miesto savivaldybės globos namų direktorė Danutė Akaveckienė. Pareiškėjas Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Projekto partneris Šiaulių miesto savivaldybės globos namai.
SOCIALINIŲ DIRBTUVIŲ TIKSLAS - didinti asmenų įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės (produkto) gamybą ir (ar) paslaugos atlikimą. Šiaulių miesto savivaldybės globos namai tapo projekto partneriais bei gavo galimybę steigti socialines dirbtuves Šiaulių mieste trejiems metams.
Socialinėse dirbtuvėse gali dalyvauti proto ar psichikos negalią turintys, iš dalies savarankiški asmenys nuo 18 metų, taip pat asmenys, kuriems nustatytas nuo 20 iki 55 proc. darbingumo lygis bei tie, kuriems nustatyti labai riboti, riboti ir vidutiniai bendrieji darbiniai gebėjimai, viso - ne mažiau kaip 10 asmenų.
Dienos centro Goda lankytojai atlieka realias darbinio užimtumo veiklas, siekiant jiems padėti įgyti darbinius įgūdžius. Kiekvienam projekto dalyviui mokama stipendija. Dienos centre Goda paslaugų gavėjai įsitraukia į maisto gamybos, aplinkos tvarkymo darbus, taip pat gamina įvairius keramikos dirbinius ir kitus rankdarbius.
Apsaugoto būsto ir dienos paslaugos
Apsaugotas būstas - gyvenamosios vietos suteikimas bendruomenėje neįgaliam asmeniui ar asmeniui, paliekančiam globos (rūpybos) sistemą, derinant tai su individualia socialinio darbuotojo pagalba ir kitomis paslaugomis bendruomenėje, padedančiomis atkurti arba ugdyti šio asmens savarankiško gyvenimo įgūdžius. Apgyvendinimas apsaugotame būste - asmens apgyvendinimas ir pagalbos suteikimas namų aplinkoje, reikalingų paslaugų organizavimas bendruomenėje, siekiant kompensuoti, atkurti, ugdyti, palaikyti ir plėtoti asmens socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius.
Šiaulių miesto savivaldybės globos namai teikia apsaugoto būsto paslaugas nuo 2008 metų. Šiuo metu bute gyvena 4 jaunuoliai, kurie ruošiami savarankiškam gyvenimui bei integracijai į visuomenę. Teikiant paslaugas ugdomi socialiniai, darbiniai, kasdienio gyvenimo, tvarkymosi buityje, mobilumo, finansų tvarkymo ir kt. reikalingi įgūdžiai.
Paslauga apima konsultavimą, tarpininkavimą, socialinių įgūdžių ugdymą ir palaikymą, gyvenamosios vietos suteikimą bendruomenėje 4-iems dalinai savarankiškiems suaugusiems asmenims su negalia, derinant tai su individualia atvejo vadybininko pagalba ir kitomis paslaugomis bendruomenėje, padedančiomis plėtoti ir palaikyti asmenų socialinius ir savarankiško gyvenimo įgūdžius, siekiant visiško jų savarankiškumo.
Specialistas teikiantis paslaugas - atvejo vadybininkas arba socialinis darbuotojas. Projektu siekiama suteikti apsaugoto būsto paslaugas 4-iems dalinai savarankiškiems suaugusiems asmenims su psichikos negalia Šiaulių regione, 16 mėnesių laikotarpiu.
Socialinės įvairovės dialogai: Autizmas - tarp tapatybės ir negalios
Kūrybinės veiklos, muzika ir sportas kaip integracijos priemonės
Pagrindinis projekto rezultatas - vieningos metodikos, skirtos socialinei pažeidžiamų grupių integracijai per kūrybines veiklas, įskaitant muziką, keramiką ir dailę, parengimas ir išbandymas. Tai padės standartizuoti meninių metodų naudojimą socialinėse paslaugose. Bus organizuojami mokymai socialinių paslaugų darbuotojams, kaip taikyti šią metodiką. Projekto metu taip pat bus organizuojami kūrybiniai muzikos, keramikos ir dailės seminarai mišrioms pažeidžiamų grupių grupėms, įsigyjama reikalinga įranga.
Asmenims turintiems intelekto negalią, vyresnio amžiaus asmenims muzika padeda įgyti socialinių įgūdžių, ugdo savarankiškumą, gebėjimą pažinti emocijas, skatina sėkmingą integraciją. Muzikuodami jaunuoliai ir senyvo amžiaus asmenys gali save reprezentuoti kaip muzikos kūrėjai ir atlikėjai. Socialiniai darbuotojai, užimtumo specialistai pastebi, kad bendravimas muzikos kalba yra svarbus, nes jis suteikia daug galimybių saviraiškai, įtakoja tarpusavio santykius, aktyvumą ir iniciatyvumą, kūrybinį mąstymą ir draugiškumą, taip pat stiprina psichinę sveikatą bei socialinę gerovę.
2022 metais - pirmajame muzikinio projekto festivalyje „Himnų festivalis“, kvietėme muziką mėgstančius kolektyvus pristatyti savo įstaigų himnus, festivalyje dalyvavo kolektyvai iš visos Lietuvos. Šiais metais, antrojo festivalio metu, dienos centro Goda atlikėjai kvietė muzikos kolektyvus į antrąjį projekto etapą „Mano mylimas miestas“ sugūžėjo net 15 muzikos kolektyvų iš Radviliškio, Šeduvos, Aukštelkės, Žagarės, Jurdaičių, Panevėžio, Joniškio, Kelmės, Telšių, Palangos, Klaipėdos socialines paslaugas teikiančių įstaigų. Projekto iniciatorius ir rengėjas: Šiaulių miesto savivaldybės globos namai.
ĮKVĖPTI DŽIAUGSMUI - FIZINĖS IR KŪRYBINĖS TRENIRUOTĖS. Šiaulių miesto savivaldybės dienos centro Goda lankytojai priklauso neįgaliuosius sportininkus vienijančiai asociacijai Olimpikas, 2021 metais dienos centras Goda bendradarbiaujant su asociacija Olimpikas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus skelbtame konkurse laimėjo teisę įgyvendinti projektą „Įkvėpti džiaugsmui - fizinės ir kūrybinės treniruotės”. Projekto dalyviai dalyvauja Šiaulių Dailės galerijos organizuojamuose Menopolio užsiėmimuose, lankosi Uniqa sporto arenoje, Kurtuvėnų žirgyne, Apolo boulinge.
Formuojant pažintines funkcijas projekto dalyviai mokomi orientavimosi laike ir aplinkoje, stiprinti ryšius su artimaisiais, išmokomi dirbti kompiuteriu, nebijoti naudotis viešuoju transportu ar apsipirkti parduotuvėje. Ugdant pažintines funkcijas, projekto dalyviai gali aktyviau įsitraukti į bendruomenės gyvenimą naudotis miesto paslaugomis. Socialinių įgūdžių ugdymas vyksta dirbant grupėse, bendraujant tarpusavyje, bendraujant su bendruomene. Vykdant šią veiklą didžiausias dėmesys skiriamas bendravimo palaikymui, mažinant socialinę atskirtį, kad asmuo būtų kuo savarankiškesnis tiek bendraujant su aplinkiniais tiek integruojantis į vietos bendruomenę.
Švietimas, teisės ir sprendimų priėmimas
LYTINIO ŠVIETIMO MODELIO KŪRIMAS ŽMONĖMS, TURINTIEMS PROTO NEGALIĄ. Projekto DESEM tikslas yra sukurti protinę negalią turinčių žmonių lytinio švietimo modelį/metodiką. Kiekviena projekto turinį sudaranti veikla užtikrins koordinuotą pedagogų/metodistų ir šeimų su negalia, kurios yra pagrindiniai lytinio švietimo dalyviai, darbą.
Seksualumo samprata, kurią sveikai besivystantys žmonės neoficialiai įgyja ne švietimo erdvėje dėl tam tikrų išorinių veiksnių, tokių kaip įvairūs išankstiniai nusistatymai ir socialinės bei kultūrinės vertybės, tampa daug sudėtingesne tema, kai kalbama apie neįgalius asmenis. Tačiau lytinis švietimas yra būtinas ir jis turi apimti konkrečius mokymosi kompetencijas atitinkančius mokymosi/mokymo metodus ir technikas, kad neįgalieji asmenys galėtų pozityviai elgtis socialinės integracijos procese, apsisaugoti nuo galimo seksualinio smurto ir pavojaus sveikatai, bei suvokti savo lyties tapatybę.
KALBA ATRAKINA VISAS SPYNAS: pagrindinės projekto tikslinės grupės - socialiniai darbuotojai, mokytojai, kurie dirba su neįgaliaisiais, neįgalūs asmenys, įstaigų dalyvaujančių projekte nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu darbuotojai. Pagrindinė problema, buvo įvardijama tai, kad socialiniai darbuotojai, mokytojai ir neįgalieji asmenys jausdami anglų kalbos trūkumą, negali jaustis tikrais Europiečiais. Todėl buvo labai svarbu, kad darbuotojai atrastų inovatyvius kelius kaip mokytis patiems ir mokyti neįgalius asmenis anglų kalbos žinių ir įgūdžių.
Teisinė atsakomybė, veiksnumas ir globos procedūros
Asmenys ieškodami atsakymų į šiuos klausimą ar pasikonsultavę su advokatu atranda, jog vienintelis kelias yra teismo sprendimas, kurio pagrindu asmuo turintis psichinę negalią pripažįstamas neveiksniu (arba ribotai veiksniu). Būtent įsiteisėjęs teismo sprendimas apibrėžia neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens turtinių ir asmeninių neturtinių santykių veikimo ar neveikimo sritis. Taip pat teismo sprendime apibrėžiamos ir paskirto globėjo (rūpintojo), ir/ar turto administratoriaus teisės ir pareigos. Vadinasi, globėjas (rūpintojas) gavęs teismo sprendimą, tokio sprendimo pagrindu gali veikti neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens vardu įvairiose srityse ir įvairiose institucijose, tame tarpe ir notarų kontorose, bankuose, kitose įstaigose.
Taigi pirmiausiai visa procedūra dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) prasideda nuo Socialinio paramos skyriaus toje teritorijoje, kurioje gyvena asmuo, kuriam norima nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą). Pirmiausiai Socialiniame paramos skyriuje yra pildomas prašymas dėl socialinio darbuotojo išvados pateikimo (asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus). Labai svarbu įsivertinti, kad šį prašymą socialiniam paramos skyriui gali pildyti ir teikti tik LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys: tai sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras (viešo intereso gynimas).
Socialinio paramos skyriaus darbuotojas aplankęs asmenį, kuriam prašoma nustatyti neveiksnumą (ribotą veiksnumą) surašo išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Būtent ši išvada yra pagrindas teismui teikti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu, priklausomai nuo šiame dokumente padarytos išvados. Toliau asmuo, kuris nurodytas LR CPK 463 str. straipsnio 1 dalyje, pats arba naudodamasis advokato pagalba teismui parengia pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu arba ribotai veiksniu.
Teismas, gavęs pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu), tokiam asmeniui paskiria teismo psichiatrijos ekspertizę. Svarbu yra tai, kad proceso dalyviams už tokios ekspertizės paskyrimą nereikia mokėti, kadangi ji yra kompensuojama valstybės. Būtent ekspertizės išvada teismui yra vienas svarbiausių dokumentų, kurio pagrindu teismas nuspręs tenkinti ar ne, galbūt tik iš dalies tenkinti pareiškimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu. Civilinėje byloje teismas priima sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat teismo sprendimu paskiria tokio asmens globėją (rūpintoją) ir turto administratorių, išaiškina jo teises ir pareigas.
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Vadinasi, kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Kitu atveju, kai asmuo yra pripažįstamas ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba ir paskiriamas rūpintojas. Bet kokiu atveju, globėjui (rūpintojui) turint įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu, galiausiai atsiranda tinkamos ir įstatymuose numatytos sąlygos rūpintis asmeniu, kuriam tokios globos ar rūpybos reikia.
Turint teismo sprendimą globėjas (rūpintojas) gali rūpintis tokio asmens kilnojamuoju ar nekilnojamuoju turtu, globotinio pensija, kitomis gaunamomis išmokomis ir veikti visais kitais pagrindais, kurie geriausiai atitiktų neveiksnaus (ribotai veiksnaus) asmens interesus. Svarbu pažymėti ir tai, kad globėjas, kuris slaugo kitą asmenį jo prašymu gali būti apdraustas valstybiniu socialiniu pensijų draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis, vadinasi tokiam asmeniui kauptųsi ir darbo stažas.
Teisininkas Marius Frejeris Advokatų profesinė bendrija FREJERLAW. Pranešimą parengė FREJERLAW. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.
Finansavimas, investicijos ir reformos iššūkiai
Deja, taip suprantame pastangas gerinant gyvenimo sąlygas žmonėms su proto ar psichikos negalia. 2007-2013 m. ES struktūrinės paramos Lietuvai periodu apie 250 mln litų buvo skirta socialinės globos įstaigoms rekonstruoti. Tai milžiniška investicija į žmogaus teisių pažeidimus. Tai visų mūsų, mokesčių mokėtojų pinigai, kurie turi būti skirti bendruomeninių paslaugų plėtrai, žmonių gerovės užtikrinimui. Didžiuliai finansų srautai jau daug metų keliavo į neefektyvią žmogaus teises pažeidžiančią sistemą, orientuojantis į pastatus, bet ne į žmones.
Socialinės globos namų tinklapyje rašoma: „Globos namų simbolis - meilės, užuojautos angelas, sklandantis rūpestingai jį globojančiose rankose. Tai naujas požiūris į neigalų žmogų.” Reikia pripažinti, kad toks paternalistinis pasenęs požiūris yra plačiai paplitęs. Tačiau visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje, - įsitikinęs pertvarkos procesų ekspertas. Man teko dirbti su nusikaltusiais vaikais Inkūnuose, Anykščių rajone. Anot pašnekovo, į Lietuvą atvykę užsieniečiai stebisi, kad viešose vietose, tokiose kaip prekybos centrai, beveik nemato neįgaliųjų. O nemato todėl, kad jie tarsi paslėpti įstaigose arba gyvena užsidarę namie.
Visuomenės požiūris, stigma ir būtinybė keistis
Lietuvos gyventojai išsiskiria iš kitų Europos šalių kaip labiausiai bijantys psichikos sveikatos problemų turinčių asmenų: net 68 procentai lietuvių mano, kad psichikos ligomis sergantys asmenys yra pavojingi. Tačiau mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad tik 3-5 proc. visų smurtinių nusikaltimų įvykdomi sutrikusios psichikos asmenų. Visuomenė bijo asmenų su psichikos ir proto negalia dėl itin paplitusių stereotipų.
Spauda yra plačiai nušvietusi atvejus, kaip visuomenė priešinasi neįgaliųjų atsikėlimui į kaimynystę. Paklausus, ką daryti, kad visuomenė taptų tolerantiškesnė, G. Baltrūnas pataria: „Kai startavo Pertvarkos projekto apsaugoto būsto bandomoji paslauga, man teko prisidėti nuomojant būstą. Būstus nuomojo Psichikos sutrikimų turinčių asmenų globos bendrija. Paskambinus užtekdavo pasakyti, kad bute gyvens psichikos sutrikimų turintys asmenys, ir pokalbis baigdavosi. Penkis kartus paskambinę, išgirdome keturis „ne” - žmonės net neišklausė mūsų kalbos iki galo.”
Visuomenė pasikeis tik tada, kai neįgalūs asmenys apsigyvens kaimynystėje. Paskutinį žodį apie atsakingą globą turi tarti visuomenė: palaikydama, įtraukdama ir reikalaujama, kad paslaugos būtų kuriamos žmogaus teisėmis grįstoje bendruomenėje. Jūs ne vieniši! Psichikos ligos dažnai klaidingai suprantamos.