Pastaraisiais metais karai ir konfliktai vis dažniau pirmiausia pasiekia ne televizijos naujienas, o socialinių tinklų srautus. Nuotraukos, vaizdo įrašai, emocingi komentarai ir karšti ginčai formuoja tai, kaip suprantame situaciją dar prieš pamatydami oficialias žinias. Tuo pačiu socialinių tinklų algoritmai vis stipriau „uždaro“ vartotojus informaciniuose burbuluose. Tai tampa palankia terpe propagandai ir dezinformacijai, ypač kalbant apie karą ir saugumo temas.
Kaip veikia socialinių tinklų burbulai
Socialinių tinklų platformos siekia, kad vartotojai kuo ilgiau liktų prisijungę, todėl algoritmai dažniausiai teikia pirmenybę turiniui, kuris sukelia stiprias emocijas. Karas, grėsmės ir konfliktai natūraliai kelia nerimą, baimę ar pyktį, todėl tokios žinutės plinta greičiau. Vartotojo elgesys pamažu suformuoja informacinį burbulą. Jei dažniau spaudžiami konkretų pasakojimą palaikantys įrašai, algoritmas pradeda siūlyti dar daugiau panašaus turinio. Laikui bėgant žmogus mato vis vienodesnes nuomones ir ima manyti, kad „visi galvoja taip pat“.
Ką šie burbulai reiškia karo propagandai
Valstybinės ir nevalstybinės propagandos kampanijos siekia paveikti auditorijos emocijas ir nuostatas. Socialiniai tinklai tam suteikia naują įrankį: galima tikslingai orientuotis į grupes, kurių burbulai jau linkę priimti tam tikrą naratyvą, ir dar labiau jį sustiprinti. Karo atvejais tai gali pasireikšti nuolat kartojamomis žinutėmis apie tariamą „visuotines krizes“, „neišvengiamą žlugimą“, „visuotinę korupciją“ ar „beviltišką padėtį fronte“. Net jei tokias žinutes užrašo skirtingi vartotojai, bendras įspūdis burbulo viduje tampa labai vientisas.
Tipiniai naratyvai, kurie keliauja per burbulus
- „Viskas yra beprasmiška“: pabrėžiami tik nuostoliai ir sunkumai, nutylimi sėkmingi sprendimai ir realūs pasiekimai.
- „Visi meluoja“: skatinamas bendras nepasitikėjimas institucijomis, žiniasklaida ir ekspertais, taip sukuriant erdvę atsitiktiniams komentarams užimti „tiesos“ vietą.
- „Mūsų balsas nieko nereiškia“: nuolat kartojama, kad piliečių veiksmai nieko nekeičia, taip mažinamas visuomenės aktyvumas ir atsparumas.
Tokie pasakojimai burbulo viduje sustiprėja, nes jie dažnai pakartojami, remiasi pažįstamais profiliais ar grupėmis ir atrodo kaip „natūrali aplinkos nuomonė“.
Kodėl emocijos tampa pagrindiniu srauto filtru
Karas savaime yra jautri tema, todėl žmonės natūraliai reaguoja stipriau į su juo susijusią informaciją. Algoritmai tai „mato“ per paspaudimus, dalijimusis ir komentarus, todėl karo turinys yra dažnai iškeliamas aukščiau už ramesnes naujienas. Propagandos skleidėjai tuo naudojasi. Emocingas, šokiruojantis, dažnai ne iki galo patikrintas vaizdo įrašas gali surinkti daugiau dėmesio nei santūri, bet patikrinta analizė.
Taip pat skaitykite: Pilietinis ugdymas ir propaganda
Signalai, kad jūsų informacinė aplinka per siaura
Vienas signalų, kad jūsų informacinė aplinka per siaura, yra nuolatinis jausmas, jog „visi aplink mano tą patį“. Jei komentaruose beveik nėra argumentuoto prieštaravimo, o kita nuomonė iškart vadinama „propaganda“, verta suklusti. Kitas požymis, kai karo temomis pasiekianti informacija nuolat kelia stiprų pyktį, paniką ar beviltiškumą. Tai nebūtinai reiškia, kad žinia klaidinga, bet rodo, jog trūksta balansuojančio konteksto ir įvairesnių šaltinių.
Kaip patiems praplėsti informacinį lauką
Vienas praktiškiausių žingsnių yra sąmoningai sekti kelis skirtingus, patikimais laikomus naujienų šaltinius. Svarbu, kad jie būtų iš skirtingų šalių ar skirtingo profilio, pavyzdžiui, bendroji žiniasklaida ir analitiniai leidiniai, o ne tik nuomonės kanalai. Naudinga reguliariai peržiūrėti, kokias paskyras ir grupes sekate socialiniuose tinkluose. Jei dauguma jų dalijasi tik vienos krypties požiūriu, verta pridėti ir kitų perspektyvų, ypač tų, kurios remiasi faktų tikrinimu ir aiškiai nurodo šaltinius.
Praktiniai kritiški klausimai prieš dalijantis
- Iš kur ši informacija: ar nurodytas aiškus šaltinis, ar tai tik „kažkur girdėta istorija“?
- Ar naujiena yra labai emocinga, tačiau joje beveik nėra konkrečių faktų, datų ar vietų?
- Kam tokia žinutė naudinga: ar ji skatina nusivilti savo valstybe, sąjungininkais ar visiškai atsitraukti nuo viešo gyvenimo?
Jei žinutė skatina nusivylimą ar atsisakymą veikti, verta paieškoti papildomų patikimų šaltinių prieš priimant ją kaip tikrovę.
Kaip kalbėtis su artimaisiais, kurie gyvena kitame burbule
Suskilusios informacinės erdvės dažnai atveda prie susiskaldžiusių šeimų ir draugų ratų. Bandymai tiesiog apkaltinti kitą „nieko nesuprantant“ dažniausiai tik dar labiau uždaro žmogų savo burbule ir sustiprina nepasitikėjimą. Naudingiau klausti, iš kur jis sužinojo tam tikrą informaciją, kartu paieškoti papildomų šaltinių ar faktų tikrinimo puslapių. Svarbu ne bandyti laimėti ginčą, o padėti vieni kitiems išplėsti informacijos lauką ir sumažinti emocinės propagandos įtaką.
Atsakingas elgesys socialiniuose tinkluose karo metu
Kiekvienas vartotojas tam tikra prasme dalyvauja informacinėje erdvėje. Dalindamiesi, komentuodami ir reaguodami mes prisidedame prie to, koks turinys tampa matomas kitiems, tad asmeninis atsargumas nėra vien privatus reikalas. Sąmoningas sprendimas nepersiųsti neaiškios kilmės sensacingų žinučių, pasitikrinti kelis šaltinius ir vengti įsitraukti į akivaizdžiai provokuojančias diskusijas padeda silpninti propagandinius burbulus.
Taip pat skaitykite: Dezinformacija Europoje
Propaganda, reklama ir algoritmai: panašumai ir skirtumai
Reklama socialiniuose tinkluose yra mėgstama, nes ji siūlo daug kontrolės ir tikslumo. Reklama yra stebima realiu laiku ir atitinkamai optimizuojama. Demografiniai rodikliai: amžius, lytis, gyvenamoji vieta. Elgesys ir interesai - galbūt tikslinė auditorija yra susižadėję asmenys, turintys mažų vaikų arba naudojantys tik iPhone įrenginius? Tokius vartotojus galima pasiekti reklamos pirkimą optimizuojant pagal elgesio modelius, aktualias temas ar informaciją, kuria vartotojai dalinasi socialiniuose tinkluose.
Pirkimo modeliai - CPM (Cost per 1000 Impression - kaina už 1000 peržiūrų), CPC (Cost per Click - kaina už paspaudimą), CPV (Cost per View - kainą už peržiūrą), CPA (Cost per Action - kaina už veiksmą). Perkant reklamą skirtą auditorijai, kuri atpažįsta prekės ženklą, CPC kaina gali būti mažesnė nei vartotojams, kurių grupėje prekės ženklo ar produkto žinomumas yra mažas. Kitas populiarus pirkimo būdas yra CPL (Cost per Lead - kaina už potencialų klientą), tinkamas, kai, pavyzdžiui, norima padidinti naujienlaiškio prenumeratorių bazę, renkamos registracijos.
Skirtumas tarp reklamos vykdymo ir propagandos mechanikų
Propaganda gali būti klastinga - ji ne visada meluoja, tačiau naudojasi emocinėmis manipuliacijomis ir atrenka faktus, kurie stiprina tam tikrus naratyvus. Internetinė prekyba neatsiejama nuo reklamos socialiniuose tinkluose, nes suteikia daugybę įrankių pasiekti tikslinį vartotoją. Pakartotinė reklama - vartotojas apsilankęs Jūsų puslapyje ne visada perka iš karto. Tačiau, jeigu mato reklamą nuolatos išėjęs iš Jūsų puslapio, padidėja tikimybė, kad vartotojas prisimins apie Jūsų produktą ir norės jį įsigyti netolimoje ateityje.
Technologijos ir kovos su dezinformacija priemonės
Dirbtinio intelekto sprendimai tapo būtini kovoje su dezinformacija, kadangi jie greitai ir tiksliai įvertina informacijos patikimumą. Hibridinių neuroninių tinklų mokymas apima metodus, tokius kaip natūralios kalbos apdorojimas, kompiuterinė lingvistika ir sentimentų analizė. Šie metodai leidžia sistemoms geriau suprasti pranešimų turinį ir aptikti subtilias propagandos technikas, kurių paprastas skaitytojas gali nepastebėti. Mūsų tikslas - sukurti įrankį, mažinantį propagandos poveikį ir skatinantį atsakingą informacijos sklaidą.
⭕️ ჭინჭარამ ქართველ სტრიმერს აგინააა?!
Visuomenės ir institucijų vaidmuo
Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją. Norint padėti visuomenei atpažinti ir atsispirti socialinių medijų manipuliacijoms, galima taikyti kelias priemones. Turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius.
Taip pat skaitykite: Socialinių tinklų propaganda: analizė
Tyrimai ir empirinis kontekstas Lietuvoje
Pagrindinis magistrinio darbo tikslas yra ištirti politinę propagandą socialiniuose tinkluose. Temos aktualumą pagrindžia aktyvus Rusijos įsitraukimas informaciniuose karuose ne tik tradicinėse žiniasklaidos priemonėse, tokiose kaip spauda, radijas, televizija, bet ir socialiniuose tinkluose. Tema - pakankamai nauja, mažai tyrinėta Lietuvos autorių darbuose, šia tema mažai mokslinių tyrimų. Magistriniame darbe nagrinėjama propaganda ir socialiniai tinklai kaip visuma, tiriamas socialinių tinklų populiarumas, propagandos apraiškos juose, socialinių tinklų vartotojų nuomonė apie propagandinio pobūdžio informaciją, analizuojamos pagrindinės propagandinio pobūdžio temos transliuojamos socialiniuose tinkluose.
Darbas apibendrinamas išvadomis ir pasiūlymais. Tyrimo metodai: propaganda socialiniuose tinkluose tiriama naudojant mokslinės literatūros analizės ir atvejo analizės metodais. Socialinių tinklų populiarumas tiriamas anketinės apklausos pagalba. Duomenys statistiškai apdorojami Microsoft Excel 2016 duomenų apdorojimo programa ir Data Analysis įskiepiu, naudojamas koreliacijos metodas nustatyti ryšį tarp skirtingų teiginių anketinėje apklausoje. Darbe analizuojami konkretūs propagandos atvejai. Atskleidžiama, kaip socialinių tinklų vartotojai vertina propagandą, kaip sugebama ją atpažinti.
Socialinių tinklų vaidmuo verslo komunikacijoje ir rizikos perspektyva
Socialiniai tinklai šiuolaikiniame, skaitmeninių technologijų valdomame pasaulyje įgauna ypatingą prasmę. Aišku viena: šiandien socialiniuose tinkluose privalo būti ne tik vartotojas, bet ir prekės ženklas, turintis ambicijų pelnyti dar platesnių auditorijų dėmesį. Šiuolaikiniame verslo pasaulyje socialiniai tinklai tapo neatsiejama marketingo dalimi. Milijonai žmonių kasdien naudojasi socialinėmis platformomis, todėl verslams atsiveria naujos galimybės pasiekti savo auditoriją. Tačiau, kad marketingas socialiniuose tinkluose būtų efektyvus, reikia išmanyti tam tikras strategijas ir tendencijas.
| Reklamos tikslas | Pirkimo modelis | Paskirtis |
|---|---|---|
| Žinomumas (Awareness) | CPM | Pristatyti naują prekės ženklą, žinutę |
| Svarstymas (Consideration) | CPC | Skatinti vartotoją sužinoti daugiau, nukreipti į svetainę |
| Konversijos (Conversion) | CPA | Paskatinti veiksmą, pirkimą |
Socialinių tinklų vartotojai turi tam tikrus elgesio modelius: kaip jie naršo socialiniuose tinkluose, kokį turinį vartodami praleidžia daugiausiai laiko, kaip reaguoja į pranešimus. Kai kurie vartotojai dažniau spaudžia nuorodas, kiti dažniau perka internetu, treti mėgsta prenumeruoti naujienlaiškius. Įmonės naudoja influencerius ir tikslinę reklamą socialinėse medijose, siekdamos formuoti teigiamą įvaizdį ir paveikti vartotojų elgesį, skatindamos vartotojiškumą. Socialinė atsakomybė - Įmonės, kurios rodo socialinę atsakomybę ir remia įvairias iniciatyvas, sulaukia didesnio vartotojų palaikymo.
Švietimas, technologijos ir kolektyvinė atsakomybė
Visuomenė dar nesuformavo įgūdžių atpažinti, filtruoti ir blokuoti klaidinančią informaciją. Norint padėti visuomenei atpažinti ir atsispirti socialinių medijų manipuliacijoms, reikia keisti tiek individualius įpročius, tiek sisteminius sprendimus. Projekto vadovo prof. D. Plikyno nuomone, turime išmokti atpažinti emociškai manipuliatyvų turinį ir nepasiduoti impulsyviam norui dalintis nepatikrinta informacija. Taip pat svarbu naudotis faktų tikrinimo įrankiais ir išsiugdyti skaitmeninės higienos įpročius. Valstybės ir institucijos gali prisidėti įtraukdamos medijų raštingumo ugdymą į mokyklas, remdamos nepriklausomą žurnalistiką ir skatindamos socialinių medijų platformas prisiimti atsakomybę už dezinformaciją.
tags: #propaganda #ir #jos #galimybes #socialiniuose #tinkluose