Jaunuolių nedarbas ir nesugebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie socialinės aplinkos po mokyklos baigimo - auganti problema.
Šiaulių mieste vykusiame respublikiniame lyderystės forume „Socialinė kompetencija. Lyderystė. Tvermė.“ dalyvavo apie 150 aktyvių visuomenininkų.
Tai mokyklų vadovai, mokytojai, karjeros ugdymo specialistai, savivaldybės darbuotojai, atstovai iš Švietimo ir mokslo ministerijos.
Forumo tikslas ir modelio pristatymas
Forumo dalyviai pristatė ir diskutavo apie sukurtą socialinių kompetencijų ugdymo Šiaulių miesto bendrojo ugdymo mokyklose modelį, dalijosi patirtimi ir skatino aktyviau dalyvauti ir kitas mokyklas.
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė ir šio forumo organizatorė Edita Minkuvienė teigia, kad pagrindinė šio forumo idėja - suburti žmones diskusijai apie jaunimo socialinių kompetencijų ugdymą.
Taip pat skaitykite: Socialinis projektas Lietuvoje
„Forumo tikslas - supažindinti su šia sistema, kartu įjungti ir daugiau mokyklų ir kad šią sistemą nuo 2015 m. galėtų taikyti daugiau mokymo įstaigų. Dabar ši sistema yra įgyvendinama penkiose Šiaulių miesto mokyklose - Didždvario ir „Saulėtekio“ gimnazijose, Medelyno ir Salduvės progimnazijose ir Normundo Valterio jaunimo mokykloje“, - teigia E. Minkuvienė.
Problemos identifikavimas: kodėl reikalingos socialinės kompetencijos
Pasak jos, visuomenėje yra tokia problema - jauniems žmonėms, baigusiems mokyklą, trūksta socialinių gebėjimų.
„Lietuvoje visa švietimo sistema iki šiol buvo daugiau orientuota į akademinį mokymą, į mokinio žinias. Jaunas žmogus, turėdamas brandos atestatą, neranda savęs darbo rinkoje, negali prisitaikyti prie kintančios aplinkos, jam trūksta socialinių gebėjimų“, - sako Švietimo skyriaus specialistė.
E. Minkuvienė pastebi, kad jau daug metų yra bandoma ugdyti socialines kompetencijas, tačiau pažvelgus į realią situaciją matyti mažai rezultatų ir šiuo forumu bandoma atkreipti visuomenės dėmesį, kad reikia imtis kitokių priemonių.
„Siūlome kitokį variantą - šiandien pasiūlysime, kaip galima kitais būdais ugdyti socialines kompetencijas. Parodysime, kad visi šie praktiniai gebėjimai ateityje gali tapti lygiaverčiais su mokinio akademinėmis žiniomis“, - teigia E. Minkuvienė.
Taip pat skaitykite: Viskas apie nuolatinius globėjus
Praktinis požiūris: mokiniai turi pačiupinėti realius darbus
E. Minkuvienė teigia, kad reiktų išsamiau apgalvoti socialinės veiklos organizavimą. „Tai yra veikla, kuri yra labai svarbi ir yra lygiavertė formaliajam švietimui. Silpnoji vieta - tai, ką ir kiek jaunimas veikia socialinėje erdvėje, aplinkoje“, - sako E. Minkuvienė.
Švietimo skyriaus specialistė teigia, kad jaunimui nėra sudarytos tinkamos sąlygos save išbandyti įvairiose srityse.
„Pavyzdžiui, miesto erdvėje kiekvienas mokinys pagal savo poreikį turėtų galėti susipažinti su įvairiomis profesijomis, patyrinėti jas, praktiškai išbandyti“, - sako E. Minkuvienė.
Vykdant Socialinių kompetencijų ugdymo projektą buvo suburtas nemažas būrys socialinių rėmėjų.
Taigi projekte dalyvaujantys mokiniai gali save išbandyti įvairiausiose srityse. „Pavyzdžiui, mokiniui labai patinka inžineriniai dalykai, tai šis mokinys gali vykti į Šiaulių miesto įmones ir susipažinti su jų veikla - tam sudarytos sąlygos. Mokiniai gali pažaisti šią profesiją. Jaunuoliai gali pasirinkti - ar jiems tinka, ar netinka tokia profesija, jie gali save išbandyti ir kitur. Tokiu būdu vaikai realizuoja savo gabumus, ruošiasi savo ateičiai“, - pasakoja E. Minkuvienė.
Taip pat skaitykite: Socialinio marketingo projekto privalumai
Mokyklų patirtys: Salduvės progimnazijos pavyzdys
Salduvės progimnazijos direktorė Natalija Kaunickienė sako apie jų mokykloje vykdomą projektą - jie šį projektą pradėjo vykdyti su dviem klasėmis praėjusiais metais, o šiais mokslo metais bando įtraukti visus mokinius.
„Vaikai labai noriai dalyvauja, ypač pradinių klasių mokiniai - jie ateina ir sako: „Aš noriu darbo“. Jau kyla problema sugalvoti visiems norintiems darbą, nes yra labai didelis vaikų aktyvumas“, - dalijosi patirtimi N. Kaunickienė.
Ji pasakoja, kad vaikai per mokslo metus turi surinkti 9 darbo valandas, o jų klasėse kabo lentelės, kuriose vaikai pasižymi, kiek laiko dirbo. „Vaikai pradėjo rungtyniauti, žinoma, gerąja prasme“, - teigia N. Kaunickienė.
Pasak jos, mažyliai dažniausiai įdarbinami jų mokykloje - tvarko klases, aplinką, padeda bibliotekoje, valgykloje, o vyresni vaikai eina dirbti už mokyklos ribų.
„Draugaujame su trimis darželiais - mūsų mokiniai padeda auklėtojoms dirbti su vaikais, žaidžia su jais, bendrauja, išsiveda į lauką. Darželių auklėtojos yra labai patenkintos“, - pasakoja mokyklos direktorė.
Mokyklos vadovė sako, kad vaikai visur dalyvauja savo noru - nėra prievartos. Žinoma, tokių mokinių, kurie nelabai noriai dalyvauja šio projekto veikloje, tačiau mokytojai juos paskatina.
Direktorė džiaugiasi, kad kartu su šiuo projektu suaktyvėjo ir pačių mokytojų savanorystė - mokytojai pradėjo rodyti daugiau iniciatyvos, galvoti, kokius darbelius atlikti vaikams. „Labai gražu, kai mokinys ateina pas savo buvusią pradinių klasių mokytoją ir padeda paruošti užduotis pradinukams, kartu veda klasės valandėles“, - pasakoja N. Kaunickienė.
Karjeros planavimo ir ugdymo teoriniai pagrindai
Karjera yra vienas svarbiausių asmenybės savimonės, savivertės, savigarbos, saviraiškos, socialinio statuso ir gyvenimui reikalingų pajamų šaltinių.
Ji įmanoma tiktai kaip individų ir socialinių sistemų (švietimo ir darbo organizacijų) sąveikos procesas.
Knygos tyrimo tikslas yra ugdymo karjerai metodologinis pagrindimas, jo mokslinio pažinimo metodų sistemos konstravimas.
Pirmajame knygos skyriuje „Karjeros modelių kaita“ patikslinamos karjeros ir kitų su ja susijusių svarbiausių sąvokų sampratos, nagrinėjami karjeros kaitos veiksniai bei prielaidos ir atliekama lyginamoji organizacinės (biurokratinės, tradicinės) ir asmeninės (šiuolaikinės, kintamos) karjeros modelių analizė.
Antrajame skyriuje „Karjeros vystymo teorijų konvergencija“ analizuojamos karjeros vystymo konceptualizavimo problemos, įvairių karjeros teorijų konvergencijos tikslingumas, nagrinėjami socialinio karjeros sąlygotumo, asmenybinių (subjektyviųjų) karjeros veiksnių, karjeros valdymo ir karjeros gebėjimų ugdymo modeliai, apibendrinama karjeros vystymo teorijų kaip metodologinio ugdymo karjerai pagrindo reikšmė.
Trečiajame skyriuje „Ugdymo karjeros savivaldai modeliavimas“ nagrinėjamos ugdymo karjerai strategijos pasaulyje, analizuojami teoriniai ir praktiniai šios srities laimėjimai Lietuvoje. Remiantis atlikta karjeros vystymo teorijų analize, teoriškai pagrindžiamas ugdymo karjeros savivaldai modelis, nagrinėjami jo efektyvumo veiksniai.
„Kitokie pasikalbėjimai“ su Radži
Praktinių priemonių ir politikos nuorodos
Asmens duomenų tvarkymas ir profesinio orientavimo teikimas organizuojami vadovaujantis teisės aktais, pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 847 „Dėl profesinio orientavimo teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Švietimo, mokslo ir sporto ministro rekomendacijomis dėl karjeros specialistų funkcijų ir profesinio orientavimo paslaugų teikimo švietimo įstaigose.
Karjeros ugdymo sėkmė priklauso nuo bendradarbiavimo tarp bendrojo ugdymo mokyklų, aukštųjų mokyklų ir darbo rinkos institucijų bei nuo mokytojų, karjeros specialistų ir socialinių partnerių įsitraukimo.
Ugdymo karjerai praktikos rekomendacijos
- Sudaryti sąlygas mokiniams praktiškai išbandyti įvairias profesijas ir dalyvauti realiuose darbuose.
- Integruoti socialinių kompetencijų vertinimą ir skatinimą į kasdienę mokyklos veiklą bei ugdymo programas.
- Skatinti mokytojų ir mokyklų iniciatyvą bei savanorystę, kuri leistų sukurti daugiau praktinės veiklos galimybių.
- Bendradarbiauti su vietos įmonėmis, darželiais, bendruomenės organizacijomis, kad mokiniai galėtų rinktis ir išbandyti skirtingas veiklos sritis.
- Taikyti karjeros vystymo teorijas ir modelius planuojant ugdymo veiklas, atsižvelgiant į regionines ir nacionalines rekomendacijas.
Lentelė: Socialinių kompetencijų ugdymo komponentai ir pavyzdžiai
| Komponentas | Pavyzdys |
|---|---|
| Praktinė veikla | Darbo valandų rinkimas mokykloje, praktiką teikiančios įmonės vizitai |
| Socialinis dalyvavimas | Savanoriška veikla darželiuose, bibliotekose, mokyklos aplinkos tvarkymas |
| Karjeros informavimas | Karjeros planavimo užsiėmimai, konsultacijos, informaciniai renginiai |
| Mokytojų ir bendruomenės įsitraukimas | Mokytojų mentorystė, bendradarbiavimas su socialiniais rėmėjais |
Forumo ir projektų patirtys rodo, kad ugdant socialines kompetencijas nuo ankstyvo amžiaus ir suteikiant galimybes praktikai, didėja jaunimo motyvacija ir realios galimybės sėkmingai integruotis į darbo rinką bei planuoti savo karjerą.
tags: #projekto #jaunimo #socialiniu #kompetenciju #didinimas #karjeros