Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų. Tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba. Šiame darbe aptariami vaiko globos teoriniai pagrindai lemiantys vaiko globos organizavimo sistemą, nagrinėjama Lietuvos vaiko globos sistemos formavimosi tendencijos, pateikiami užsienio šalių vaiko globos organizavimo aspektai.
Pirmą kartą Lietuvoje vaiko globos pagrindinės sąvokos buvo apibrėžtos Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme 1998 metais.
Šiuo metu tiek mokslinėje literatūroje, tiek šnekamojoje kalboje vartojama keletas sąvokų apibūdinančių vaiką netekusį tėvų globos, dažniausiai vartojamos yra ššios sąvokos: beglobis, bešeimis (Braslauskienė, 2001), našlaitis, rastinukas, pamestinukas ir kt. Visas išvardintas sąvokas galima apibūdinti keliais žodžiais - tai likęs be tėvų globos vaikas (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai, L. Jovaiša aiškinamąjame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina - dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).
S. Ruxton knygoje “Children in Europe” rašo, kad vaiko globos sąvoka dėl lingvistinių ir konceptualių skirtumų kiekvienoje šalyje gali būti vadinama ir suprantama skirtingai (Ruxton, 1996). Pavyzdžiui anglų kalboje žodžiai “care” (rūpinimasis, glo.ba) ir “community” (bendruomenė) turi daug reikšmių priklausomai nuo turinio ir dažnai neturi ekvivalento kitose kalbose. Prancūzų, Italų kalbose savoka “education” (švietimas) turi žymiai platesnią reikšmę lyginant su anglų kalboje vartojamu žodžiu “schooling”(mokslas, mokymas, treniravimas), kuris taikomas mokymui bei socialinės ir psichologinės pagalbos teikimui šeimai apibūdinti (Ruxton, 1996).
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Lietuvos Respublikos vaiko globos įstatyme suformuluota vaiko globos sąvoka apima vaiko priežiūrą, auklėjimą bei asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimą ir gynimą, tačiau svarbiausia yra tai, kad čia lygias teises tapti vaiko globėju įgyja fizinis asmuo (šeima) ir juridinis asmuo (šeimyna ir institucija). Vaiko artimieji giminaičiai - senoliai, broliai ir seserys, vaiko tėvų broliai bei seserys (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globa pastaruoju metu tampa viena iš aktualiausių vaiko gerovės klausimų, tokius pasikeitimus įtakoja ekonominės, socialinės, politinės besikeičiančios visuomenės sąlygos. Daugeliui šeimų, auginančių vaikus, reikalinga psichopedagoginė ir socialinė parama bei pagalba.
Vaiko globos tikslas ir uždaviniai
Vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti (LR Civilinis kodeksas, 2000). Vaiko globos tikslas iškelia vieną iš pagrindinių vaiko globos uždavinių - vaiko auklėjimo užtikrinimą, tačiau neaptaria koks turėtų būti pasirinktas auklėjimo modelis, kad vaikas galėtų augti, vystytis ir visapusiškai tobulėti. Auklėjimo modelio pasirinkimas globojant vaiką nnetekusį tėvų globos yra sudėtingas procesas, kurį nagrinėja auklėjimo teorija. Profesorius B. Bitinas knygoje “Ugdymo filosofija” rašo, kad auklėjimo teorijos tikslas atskleisti, kokių veiksnių dėka individas socializacijos procese perima vienokias ar kitokias vertybes bei jų sistemas (Bitinas, 2000). Pagal B.
Taigi globojamo vaiko auklėjimas yra vienas sudėtingiausių vaiko globos procesų, kuriame teorinės žinios ir žmoniškoji intuicija sudaro bendrą kompleksą, kurio rezultate asmenybė priima arba nepriima visuotinai funkcionuojančių vertybių.
Vaiko globos uždaviniai suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
- sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
- rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Siekiant užtikrinti vaiko globos tikslo ir uždavinių įgyvendinimo organizuojant vaiko globą yra būtina laikytis vaiko globos nustatymo principų.
Vaiko globos nustatymo principai
- Vaiko interesų pirmumas. Imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, turi būti atsižvelgiama į svarbiausią kriterijų - vaiko interesus (Sakalauskas, 22000). .Vaiko interesai - tai pirmiausia įstatymuose numatytos vaiko teisės ir galimybė šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. ( LR Aukščiausiojo Teismo Senato 1999 12 31 d. nutarimas Nr. 24 “Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje nagrinėjant įvaikinimo bylas”).
- Pirmumo teisę tapti vaiko globėjais turi vaiko artimieji giminaičiai, jeigu tai atitinka vaiko interesus. Parenkant vaiko globėjus pirmiausia JTO VVaiko teisių konvencijoje yra įtvirtinta principinė nuostata, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be globos ir priežiūros (Sakalauskas, 2000). Tačiau vaikui, netekusiam tėvų globos, ypač aktualu parinkti tinkamus globėjus. Atsižvelgiant į vaiko interesus (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995) yra būtina (jeigu yra galimybė) išsaugoti vaiko giminystės ryšius, tai susiję su vaiko teise išsaugoti savo identiškumą, todėl yra teikiama pirmumo teisė tapti globėjais vaiko artimiesiems giminaičiams. Pasak psichologo G. Valicko (Valickas, 1997), nuo pat pirmųjų kūdykio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Taigi šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Atsižvelgiant į vaiko interesus (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995), tai yra vaiko teisė į identiškumą išsaugant šeimos ryšius.
- Vaikui, galinčiam išreikšti savo nuomonę, suteikiama galimybė būti išklausytam ir jo nuomonė yra svarbi priimant ssprendimus. Pagal JTO Vaiko teisių konvenciją viena iš pagrindinių vaiko teisių yra teisė suformuluoti savo pažiūras ir laisvai jas reikšti visais su juo susijusiais klausimais (JTO Vaiko teisių konvencija, 1995). JTO Vaiko teisių konvencijoje nurodyta, jog vaikui būtinai suteikiama galimybė būti išklausytam tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą instituciją bet kokio su juo susijusio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu.
Vaiko globos formos
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato tris vaiko globos formas:
- Vaiko globa šeimoje - ne daugiau kaip penkių vaikų globa (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - nedaugiau kaip penki vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa šeimynoje - globos forma , kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja šesis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip dvylika vaikų) šeimos aplinkoje.
- Vaiko globa institucijoje -likęs be tėvų globos vaikas apgyvendinamas valstybinėje arba nevyriausybinėje vaikų globos institucijoje, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje arba šeimynoje (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Laikinoji globa
Laikinoji globa - tai galimybė suteikti vaikui rūpestį, šilumą ir saugią aplinką tuo laikotarpiu, kai jo gyvenime atsiranda netikrumo, o grįžimas į biologinę šeimą dar nėra aiškus. Laikinoji globa reikalinga tada, kai vaiko padėtis šeimoje yra nestabili ir kol kas neaišku, ar jis galės grįžti į tėvų namus, ar jam bus reikalinga nuolatinė globa. Priežastys gali būti įvairios - kartais nepriklausančios nuo tėvų valios (ligos, netektys), tačiau dažnai susijusios su tėvų nepriežiūra, smurtu ar priklausomybėmis.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Laikinosios globos tikslas - suteikti vaikui laikinus, bet tvirtus namus ir, esant galimybei, padėti jam grįžti į savo biologinę šeimą.
Laikinoji globos pasibaigimo pagrindai taip pat yra numatyti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse.
Laikinosios globos įvedimas suteikė galimybę vaikui, dažniausiai iš nedarnios (asocialios) šeimos, nenutraukti galutinai giminystės santykių su šeima, o esant galimybei grįžti į savo šeimą (2000 m.
Nuolatinė globa
Įprasta manyti, kad globodamas vaiką įsipareigoji juo rūpintis iki pilnametystės. Ir iš tiesų, kai kuriems vaikams reikalingi nuolatiniai globėjai - žmonės, kurie juos užaugintų, lydėtų į savarankišką gyvenimą. Tai kilnus ir atsakingas sprendimas, kuriam pasiryžta ne kiekvienas.
Nuolatinė globa - tai vaiko priežiūra, auklėjimas bei jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas iki pilnametystės.
Vis daugiau šeimų kasmet atranda save šiame prasmingame kelyje. Daugumos jų sprendimą globoti lemia vidinis noras padėti, dalintis šiluma, suteikti vaikui tai, ko jis neteko.
Vaikai, netekę tėvų globos, dažnai patiria stiprias emocijas: pyktį, nerimą, liūdesį ar nesaugumo jausmą. Globėjams svarbu suprasti, kad šios emocijos - ne vaiko kaltė, o pasekmė to, ką jis patyrė. Kartais tampa sunku būti šalia vaiko, kuris pyksta, atstumia, o kartais net nepasitiki. Tačiau būtent čia atsiranda galimybė augti kartu su vaiku. Svarbu neužsidaryti, ieškoti pagalbos, drąsiai kreiptis į specialistus, dalyvauti mokymuose, domėtis vaiko patirtomis traumomis ir jų įveikos būdais. Globa - tai ne tik apie duodamą meilę, bet ir apie gebėjimą būti šalia, kai sunku.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta, kad vaiko globėju gali būti skiriamas fizinis arba juridinis asmuo. Juridiniu vaiko globėju gali būti šeimyna, valstybinė vaikų globos institucija, savivaldybės pavaldumo vaikų globos namai (grupė) ir įvairių tipų nevalstybiniai vaikų globos namai.
tags: #profesionali #vaiku #globa