Profesinė reabilitacija - tai specializuota priemonė, skirta negalią turintiems asmenims įgyti ar atkurti profesinius įgūdžius bei aktyviai integruotis į darbo rinką. Lietuvoje šia programa gali naudotis neįgalieji, kuriems nustatytas 0-45 proc. darbingumas.
Profesinės reabilitacijos procesas Lietuvoje
Norint dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, pirmiausia reikia kreiptis į teritorinę darbo biržą, kuri išduoda siuntimą į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti. Kai šis poreikis patvirtinamas, darbo birža išduoda siuntimą į atitinkamą profesinės reabilitacijos įstaigą.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 12 įstaigų įvairiuose šalies miestuose, įskaitant Vilnių, Kauną, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Radviliškį, Trakus, Marijampolę ir Mažeikius. Šios įstaigos leidžia pasirinkti specialybę pagal asmeninius gebėjimus ir norus.
Populiarios profesinės reabilitacijos programos ir jų rezultatai
Pagal Lietuvos darbo biržos duomenis, šiais metais net 971 asmuo dalyvavo profesinės reabilitacijos programoje. Jie pasirinko iš 114 skirtingų mokymo programų, iš kurių populiariausios yra apskaitininko, prekybos salės darbuotojo, floristo-gėlių pardavėjo, kompiuterių techniko, slaugytojo padėjėjo, staliaus, santechniko ir plataus profilio kirpėjo profesijos.
Profesinė reabilitacija neapsiriboja vien tik naujos specialybės įgijimu. Pavyzdžiui, Druskininkuose veikiantis VšĮ „Profesijų spektras“ ir Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro filialas suteikia galimybę įgyti įvairių profesijų žinias bei praktines patirtis tikroje darbo vietoje.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
VšĮ „Profesijų spektras“ vadovė Aldona Baziliauskienė ypač pabrėžia, kad mokymo centre dirba kvalifikuoti dėstytojai, kurie suteikia gero lygio specialybės pagrindus bei ragina negalią turinčius asmenis tikėti savo galimybėmis. Centro dalyviai gali įgyti tiek tradicines, tiek "vyriškesnes" profesijas kaip santechniko, staliaus ar medžio drožėjo.
Vadovė taip pat pažymi, kad baigusieji profesinės reabilitacijos programas nesunkiai įsidarbina. Net 40 proc. „Profesijų spektro“ darbuotojų turi negalią, o Marijampolės padalinyje ši dalis siekia net 80 proc. Daugelis absolventų įsidarbina grožio srities, statybos, virtuvės ir masažo specialistų darbo vietose.
Asmeniniai dalyvių atsiliepimai
Profesinės reabilitacijos dalyviai ypač vertina centrų personalo profesionalumą, kantrybę ir išskirtinį dėmesį pacientui. Viena dalyvė išreiškė didelę padėką kineziterapeutui Jonui, vyr. kineziterapeutei Jurgitai, masažo specialistui Valerijui ir kitam personalui už šiltą bendravimą ir informatyvias konsultacijas. Ji pabrėžė, kad jaučiasi sustiprėjusi po reabilitacijos procedūrų.
Kita dalyvė ypatingai dėkojo masažuotojui Stanislovui, registratorei bei procedūras vykdančioms specialistėms už nuoširdumą, profesionalumą ir malonų bendravimą. Daugelis pacientų išreiškia, kad po reabilitacijos jaučiasi geriau ne tik fiziškai, bet ir dvasine prasme.
Profesinės reabilitacijos nauda ir statistika
Profesinės reabilitacijos programos trunka iki 180 dienų, o Lietuvos darbo biržos duomenimis, per pusę metų po baigimo įsidarbina ar pradeda individualią veiklą apie 57,6 proc. dalyvių. Įsidarbinimo rodikliai skiriasi priklausomai nuo mokymo įstaigos, studentų motyvacijos ir sugebėjimų.
Taip pat skaitykite: Mokama reabilitacija
Žirmūnų darbo rinkos mokymo centro profesinės reabilitacijos skyriaus vedėja Regina Mieldažienė pabrėžia, kad svarbiausia - žmogaus noras dirbti ir siekti tikslų. Neretai net itin sunkios ligos ar negalios varginami asmenys sėkmingai įsidarbina, jei turi motyvaciją ir pasiryžimą mokytis.
Profesinė reabilitacija kaip gyvenimo pokyčių pradžia
Profesinės reabilitacijos programose dažnai dalyvauja visuomenės „nurašyti“ žmonės, kurie čia atranda naują prasmę ir galimybes. Pavyzdžiui, profesijos mokytoja Klara, anksčiau vadovavusi restoranų tinklui, patyrusi sunkią ligą, po reabilitacijos atgavo dvasinę pusiausvyrą ir dabar moko kitus.
Profesijų spektro šūkis - „Tai įstaiga, kuri gali pakeisti Jūsų gyvenimą“ - puikiai atspindi, kaip profesinė reabilitacija gali padėti perkrauti gyvenimą, suteikti pasitikėjimo savimi ir darbo galimybių.
Iššūkiai ir tobulinimo kryptys
Nors profesinė reabilitacija Lietuvoje sparčiai vystosi, vis dar yra daug iššūkių. Valakupių profesinės reabilitacijos metodinio centro atlikto tyrimo duomenimis, nemaža dalis apie reabilitaciją siunčiamų žmonių yra vyresni nei 50 metų, nors prioritetas turėtų būti jaunieji, turintys sunkią negalią.
Neįgaliųjų reikalų departamento direktorė Asta Kandratavičienė atkreipia dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai - vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymų baigusiųjų įdarbinimu. Taip pat svarbu didinti darbdavių sąmoningumą ir griauti mitus apie negalią turinčius darbuotojus, akcentuojant jų motyvaciją, kompetenciją ir lojalumą.
Taip pat skaitykite: Kaip nuvykti nuo Palangos AS iki "Palangos Gintaro"?
Tyrimai apie profesinės reabilitacijos efektyvumą
Profesinės reabilitacijos veiksmingumas yra įrodytas socialinės apsaugos ir darbo ministro L. vertinimu. Jo teigimu, užimtumas ne tik suteikia finansinį saugumą, bet ir didina nepriklausomybę bei socialinę integraciją.
Kokybiniame tyrime, kuriame dalyvavo ne tik fizinę negalią turintys asmenys, bet ir įdarbinimo tarpininkai bei darbdaviai, buvo pabrėžta, kad sėkmingą įsidarbinimą lemia nemažai vidinių veiksnių, tokių kaip motyvacija, gebėjimai ir nuolatinis tobulėjimas. Taip pat labai svarbus yra nuolatinis mokymasis ir asmeninių įgūdžių ugdymas prisitaikant prie nuolat kintančių rinkos poreikių.
tags: #profesinos #reabilitacijos #isgyvenimai