Nuo kitų metų sausio 1 d. nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė: savo senatvei kaupti norintys žmonės galės prisidėti 3 proc. nuo savo atlyginimo, o valstybė prie asmens kaupimo prisidės 1,5 proc. nuo užpraeitų metų vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Kaupimo formulė 3+1,5 yra nurodoma pagal būsimą mokesčių sistemą, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokami mokesčiai, o visų atlyginimai „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto. Norintieji kaupti su pereinamuoju laikotarpiu galės pradėti nuo 1,8 proc. įmokos kitais metais ir po penkerių metų pasieks 3 proc.
Iki šiol nekaupę dirbantys gyventojai iki 40 metų kitais metais bus įtraukti į kaupimo sistemą, bet galės atsisakyti kaupti. Įstatymas įpareigoja iki šiol nekaupusius darbuotojus apie kaupimą informuoti asmeniškai. Tai darys „Sodra“.
Pagal pirminį planą „Sodra“ šiuos gyventojus informuos dviem būdais - per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais. „Sodra“ gyventojus informuos 2019 m. Jeigu dirbantysis nenorės kaupti - savo sprendimą jam reikės pranešti „Sodrai“ iki 2019 m.
Šiuo metu kaupiantys gyventojai apie pensijų kaupimo pertvarką nebus informuojama asmeniškai, nes jau dalyvauja kaupimo sistemoje ir davė tam sutikimą. Jeigu šiuo metu kaupiantis darbuotojas norės atsisakyti kaupti - apie sprendimą jam reikės pranešti savo kaupimo bendrovei iki 2019 m. birželio 30 d.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Galimybė kaupti daugiau
Nors kaupimo formulė numato, kad žmogus prisidės 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio pagal naują mokesčių sistemą, tačiau bet kuris kaupiantysis gali nutarti kaupti daugiau. Už papildomas įmokas jis gaus gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.
Bet kurio žmogaus gyvenime pasitaiko periodų, kai pinigai reikalingi čia ir dabar, todėl pensijų kaupime sudarome galimybes padaryti bent 12 mėn. pertrauką per visą kaupimo laikotarpį.
Seimas ir Vyriausybė po diskusijų nutarė sušvelninti kaupimo poveikį gyventojams sumažindami būsimą „Sodros“ įmoką ir gyventojų pajamų mokestį. Tai kompensuos 1,5 proc. įmokos iš 3 proc.
Antros pensijų pakopos reforma: likti ar nelikti? | Martynas Kairys ir Artūras Milevskis | #49
Kaupti norinčio žmogaus įmoka nebūtinai iškart turi siekti 3 proc. Jeigu asmuo nori, jis galės rinktis laipsnišką įmokos augimą per 5 metus: nuo 1,8 proc. iki 3 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Kaip žmogus sužinos apie įtraukimą?
Tiksli informavimo procedūra bus nustatyta Vyriausybės nutarimu, bet jau dabar aišku, kad gyventojus informuos „Sodra“ per elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą EGAS ir registruotais asmeniniais laiškais.
Kaip atsisakyti kaupti po įtraukimo?
Jeigu žmogus šiuo metu nekaupia ir nenori to daryti, gavęs informaciją iš „Sodros“ jis turi pranešti apie savo sprendimą. Kadangi reforma įsigalios nuo kitų metų, tai asmens sprendimas „Sodrai“ apie nenorą kaupti turės būti praneštas iki 2019 m.
Galima nebekaupti tiems, kurie kaupia
Šiuo metu kaupiantiems gyventojams, kurie nenori to daryti ateityje, atsiveria galimybė rinktis du variantus: su visa pinigų suma grįžti į „Sodrą“ arba stabdyti kaupimą pensijų fonde ir palikti pinigus jame iki sukaks senatvės pensijos amžius. Asmens sprendimas turi būti praneštas kaupimo bendrovei iki 2019 m.
Anuitetų teikėja - „Sodra“
Planuojama, kad nuo 2020 m. centralizuota anuitetų teikėja bus „Sodra“. Toks sprendimas pasiūlytas norint atpiginti anuitetus, kuriuos įsigyja per gyvenimą papildomai kaupę ir senatvės pensijos amžiaus sulaukę žmonės.
Seimas nutarė įtvirtinti dvi anuitetų rūšis - atidėtąjį ir standartinį, o privalomą anuiteto įsigijimo ribą sumažino iki 10 tūkst. eurų. Tai reiškia, kad anuitetą reikėtų įsigyti, jeigu sukaupta bent 10 tūkst.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Pagrindinis įstatymo tikslas - įgyvendinti Europos Sąjungos Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyvą.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymas reglamentuos profesinių pensijų kaupimo, plačiai paplitusio senosiose ES valstybėse, organizavimą ir priežiūrą Lietuvoje.
„Jei darbdaviai norės steigti šio įstatymo numatytas papildomų pensijų schemas savo darbuotojams, manome, kad tai padės ugdyti ir stiprinti darbuotojų lojalumą įmonei. Papildomos socialinės garantijos darbuotojams padės išlaikyti darbuotojus Lietuvoje, įmonėse, kuriose jie dirba. Šio įstatymo dėka taip pat stiprės ir socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų”, - sako įstatymo rengėjai.
Profesinių pensijų kaupimo įstatyme numatytos dvi profesinių pensijų kaupimo organizavimo formos: pensijų kaupimas profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse.
Pensijų asociaciją galės kurti darbdavys ar jų grupė, susitarę su darbuotojų kolektyvu, ar savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai. Pensijų asociacijoje turės būti bent vienas pensijų fondas, kuris savo veikimu panašus į trečiosios pakopos (papildomo savanoriško pensijų kaupimo) pensijų fondo tipą.
Įstatyme numatyta, kad gyvybės draudimo įmonėms, pasirinkusioms profesinių pensijų kaupimą kaip papildomą veiklos rūšį, bus nustatyti papildomi reikalavimai: turtas ir įsipareigojimai, susiję su profesinių pensijų kaupimu, turi būti atskirti ir administruojami atskirai nuo kitos draudimo įmonės veiklos.
Kad pensijų fondų veikla būtų profesionali, nustatoma, kad visos pensijų asociacijų kaupiamos lėšos būtų privalomai perduodamos valdyti ir investuoti licenciją turinčioms įmonėms (valdymo įmonėms, finansų maklerių įmonėms, gyvybės draudimo bendrovėms).
Laikantis minėtos direktyvos rekomendacijos, kad pagrindinis iš profesinių pensijų fondų mokamų išmokų tikslas turi būti mokėjimai sulaukus pensinio amžiaus, įstatyme numatyta, kad profesinių pensijų kaupimas turi būti vykdomas iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto pensijų fondo taisyklėse (ne mažiau kaip 55 metai) arba iki dalyvis Neįglumo ir darbingumo nustatymo tarnybos būtų pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Profesinių pensijų institucijų veiklos ir priežiūros direktyva nustato, kaip ES šalių pensijų kaupimo institucijos gali vykdyti veiklą kitose ES šalyse. Taikia galimybė ypač aktuali įmonėms, turinčioms padalinius visoje Europoje ir siekiančioms savo profesinius pensijų fondus valdyti iš vieno operatoriaus vienoje šalyje.
Profesinių pensijų kaupimo įstatyme numatyta, kad tokiu atveju turi būti taikomos tos valstybės, kurioje veikia įmokas mokantis asmuo, socialinės apsaugos ir darbo teisės nuostatos (pvz. dėl kolektyvinių sutarčių sudarymo, pensijų fondų taisyklių, senatvės pensinio amžiaus ir pan.).
tags: #profesiniu #pensiju #kaupimo #veikla #kaupimo #veiklos