Sprendimas patikėti artimojo priežiūrą profesionalams dažnai yra vienas sudėtingiausių emocinių žingsnių, kurį tenka žengti šeimai. Visuomenėje vis dar gajūs stereotipai, kad senelių namai yra liūdna vieta, tačiau realybė Lietuvoje sparčiai keičiasi. Modernūs privatūs senelių globos namai šiandien primena ne ligonines, o jaukius pensionatus ar net viešbučius, kuriuose užtikrinama ne tik medicininė priežiūra, bet ir orus, socialiai aktyvus gyvenimas.
Didėjant vidutinei gyvenimo trukmei ir keičiantis šeimų gyvenimo būdui, vis daugiau žmonių ieško kokybiškų paslaugų, kurios užtikrintų saugumą jų tėvams ar seneliams. Tačiau kartu su augančia paklausa kyla ir natūralūs klausimai: kiek tai kainuoja, kas sudaro šią kainą ir ar tikrai privatus sektorius gali pasiūlyti daugiau nei valstybinės įstaigos?
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Vakarų valstybių, stebima tendencija, kad valstybiniai globos namai yra perpildyti, o laukimo eilės juose gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelerių metų. Tuo tarpu senyvo amžiaus žmogui, ypač turinčiam sveikatos sutrikimų, priežiūros reikia čia ir dabar. Privačios įstaigos dažnai siūlo lankstesnes priėmimo sąlygas, mažesnį gyventojų skaičių kambariuose ir, svarbiausia, didesnį personalo skaičių vienam gyventojui. Tai leidžia užtikrinti individualizuotą dėmesį, kuris yra kritiškai svarbus sergant demencija, Alzheimerio liga ar turint judėjimo negalią.
Kainos ir kompensacijos
Kalbant apie kainas, svarbu suprasti, kad Lietuvoje jos labai varijuoja priklausomai nuo regiono, įstaigos tipo ir senjoro sveikatos būklės. Mažesniuose Lietuvos miestuose ir rajonuose privačių senelių namų kainos yra šiek tiek žemesnės. Čia mėnesio kaina už vietą gali svyruoti nuo 1100 iki 1400 eurų.
Kambario tipas: Gyvenimas vienviečiame kambaryje visada bus brangesnis nei dviviečiame ar triviečiame.
Taip pat skaitykite: Slauga Lietuvoje
Dažnai žmonės klaidingai mano, kad privačius senelių namus turi pilnai apmokėti patys artimieji. Tai nėra visiškai tiesa. Jei senjorui nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, jis gauna tikslinę kompensaciją iš valstybės. Šie pinigai (vadinamieji „slaugos pinigai“) keliauja tiesiogiai paslaugų teikėjui arba asmeniui, ir jais galima padengti dalį globos namų kainos. Taip pat egzistuoja savivaldybės finansuojama socialinė globa.
Ką senjorai gauna už šią kainą?
Mokant solidžią sumą už artimojo priežiūrą, natūralu tikėtis ne tik lovos ir stogo virš galvos. Privatūs senelių namai konkuruoja paslaugų kokybe.
- Profesionali priežiūra. Tai yra esminis aspektas. Į kainą įeina 24 valandas per parą budintis personalas (slaugytojų padėjėjai), reguliarios bendrosios praktikos slaugytojų vizitacijos. Privačiose įstaigose dažnai dirba kineziterapeutai, kurie veda mankštas, padeda atsigauti po insultų ar traumų.
- Maitinimas. Maistas gaminamas vietoje arba tiekiamas kokybiškų tiekėjų, atsižvelgiant į senjorų poreikius. Paprastai maitinama 4-5 kartus per dieną.
- Socialinė veikla ir užimtumas. Būtent čia išryškėja didžiausias skirtumas tarp „globos ligoninėje“ ir gyvenimo bendruomenėje. Privatūs namai samdo socialinius darbuotojus ir užimtumo specialistus.
- Buitis. Gyventojams nereikia rūpintis niekuo: kambariai valomi kasdien, patalynė ir asmeniniai drabužiai skalbiami įstaigoje.
Kaip pasirinkti tinkamus senelių namus?
Kaina neturėtų būti vienintelis rodiklis. Įvertinkite:
- Personalo santykį: Klauskite, kiek darbuotojų tenka vienam gyventojui naktį ir dieną.
- Sutarties sąlygos: Atidžiai perskaitykite nutraukimo sąlygas. Ar grąžinami pinigai, jei senjoras išgyvena tik kelias dienas?
- Aplinka: Ar yra saugus kiemas pasivaikščiojimams?
Dauguma privačių globos namų skatina artimųjų lankymąsi ir taiko labai lanksčias valandas. Tačiau dėl gyventojų ramybės ir dienotvarkės (pvz., pietų miego ar higienos procedūrų), rekomenduojama vengti labai ankstyvų rytų ar vėlyvų vakarų.
Ar galima atsivežti savo daiktus?
Taip, psichologiniam komfortui tai netgi skatinama. Mėgstamas fotelis, nuotraukos, televizorius ar kiti asmeniniai daiktai padeda senjorui greičiau pasijusti kaip namuose.
Taip pat skaitykite: Kainos ir galimybės: privatus gydymas
Kas atsitinka, jei prireikia skubios medicininės pagalbos?
Jei sveikatos būklė reikalauja skubios medicininės intervencijos, personalas nedelsiant kviečia greitąją pagalbą ir informuoja artimuosius. Globos namai nėra ligoninė, todėl ūmūs susirgimai gydomi stacionariose gydymo įstaigose.
Ar yra specializuotos įstaigos sergantiems demencija?
Daugelis privačių namų specializuojasi demencijos ir Alzheimerio ligos priežiūroje, turėdami specialiai įrengtus saugius padalinius (kad asmuo neišeitų) ir apmokytą personalą.
Ar globos namai turi savo virtuvę?
Tai priklauso nuo įstaigos dydžio. Didesni globos namai dažniausiai turi savo virtuves, kas leidžia lanksčiau reaguoti į gyventojų norus („noriu blynų šiandien”).
Psichologinis aspektas
Nors finansiniai ir buitiniai aspektai yra labai svarbūs, negalima pamiršti psichologinės pusės. Persikėlimas į senelių namus yra didžiulis pokytis senjoro gyvenime, dažnai lydimas nerimo, praradimo jausmo ar net depresijos. Šiuo metu itin svarbus glaudus ryšys tarp šeimos ir globos namų personalo. Privatūs namai dažnai turi psichologus, kurie padeda naujam gyventojui integruotis į bendruomenę, susirasti bendraminčių. Tačiau niekas nepakeis artimųjų dėmesio. Reguliarūs skambučiai, lankymai, anūkų piešiniai ar tiesiog buvimas kartu padeda senjorui suprasti, kad jis nėra „atiduotas“ ar pamirštas, o tiesiog pakeitė gyvenamąją vietą, kurioje jam bus saugiau.
Privatūs senelių slaugos namai yra tinkamiausias pasirinkimas tiems, kurie ieško ne pigiausio, o kokybiškiausio prieglobsčio.
Taip pat skaitykite: Paslaugos: privatūs paliatyviosios slaugos namai
Pavyzdys: Senjorų globos/slaugos namai „Lumos“ Batėgaloje
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti erdviai ir patogiai. Senjorai gali rinktis dvivietį, trivietį arba keturvietį kambarį, kiekviename iš jų yra įrengti privatūs vonios ir tualeto kambariai. Be to, senjorai gali leisti laiką ir bendroje erdvėje, kur galima ruošti maistą, žiūrėti televizorių bei žaisti stalo žaidimus.
Erdviai įrengti namai tinkami ne tik ramiam poilsiui, bet ir aktyviam laisvalaikio leidimui. Gyventojai kasdien aktyviai dalyvauja užimtumo grupėse kartu su socialine darbuotoja: žaidžia stalo žaidimus, mankštinasi, piešia, šoka ir dainuoja, žiūri filmus, kartu skaito ir t.t. Užimtumo veikla kiekvienam siūloma individualiai, pagal savarankiškumą, galimybes ir pomėgius.
Senjorų globos/slaugos namuose „Lumos“ Batėgaloje vyresnio amžiaus žmonės gali įsikurti nuo 1100 eurų per mėnesį. Už šią kainą senjorai ne tik yra apgyvendinami, bet ir gali džiaugtis visaverčiu maitinimu, profesionalių ir rūpestingų slaugytojų priežiūra bei kitais malonumais.
Kompensacija, norintiems apsigyventi senelių namuose
Gyvenimo senelių slaugos namuose kaina auga, tačiau vienišiems senjorams nerimauti nereikėtų. Senyvo žmogaus išlaikymas neretai kainuoja apie 1000 - 1400 eurų. Tam tikrais atvejais, kai vyresnio amžiaus žmogaus poreikiai yra didesni, išlaikymas gali būti dar brangesnis. Natūralu, jog pensijos neužtenka, kad žmogus galėtų save išlaikyti. Dėl to senjorams neretai tenka kreiptis į seniūniją, jog bent dalį išlaidų padengtų valstybė.
Norintys gauti paramą, turi atlikti šiuos veiksmus:
- Norintys gyventi senelių slaugos namuose, tačiau negalintys už tai susimokėti, turi kreiptis į seniūniją arba savivaldybę, socialinės paramos skyrių, atsižvelgdami į registracijos adresą.
- Prieš kreipiantis būtina turėti sutvarkytus šiuos dokumentus, tokius kaip:
- galiojančią asmens tapatybės kortelę arba pasą;
- neįgalumą įrodantį pažymėjimą ir (arba) specialiojo nuolatinės slaugos ar priežiūros poreikio nustatymo pažymos kopiją;
- užpildytą medicinos dokumentų išrašą (forma 027/a). Išrašas turi būti pateiktas sveikatos priežiūros įstaigos, jame privalo būti nurodyti diagnozė bei asmens sveikatos būklė;
- gydymo įstaigos pažymą apie asmens sveikatos būklę, siuntimus gydymo procedūroms bei operacijoms atlikti ir kitus dokumentus, jeigu reikalinga trumpalaikė globa.
- Atlikus šiuos darbus, senyvo amžiaus žmogus turi kreiptis į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių ir užpildyti prašymą apgyvendinti jį senelių globos namuose.
- Per 30 kalendorinių dienų socialinis darbuotojas privalo įvertinti asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį.
- Gavę išvadas, komisija turi įvertinti paraišką ir galimybes skirti paramą. Tai turi padaryti per 30 kalendorinių dienų.
- Jeigu senjoras atitinka kriterijus ir savivaldybė gali jam skirti paramą, tuomet jis gali išsirinkti senelių namus Lietuvoje.
- Senjoras gali rinktis neatsižvelgdamas į tai, kurioje savivaldybėje gyvena šiuo metu, tačiau turi orientuotis į kainos limitą, kuris buvo paskirtas komisijos. Pateikiant SP-8 formą, reikės nurodyti tikslią įstaigą, kurioje norėtumėte apsigyventi. Svarbu žinoti, jog įstaiga privalo turėti licenciją.
- Jeigu pasirinktuose senelių globos namuose yra vietos, tuomet iš karto sudaroma trišalė sutartis su senjoru, savivaldybe ir įstaiga.
- Vyresnio amžiaus žmonės, gavę paramą, vis tiek turės prisidėti prie savo išlaikymo.
Bendravimas su sergančiais demencija
Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Tačiau globėjams kyla nemažai rūpesčių. Pavyzdžiui, su sergančiuoju sunku ilgai kalbėti, nes jis negali sukaupti dėmesio. Kadangi sergantysis gali susitelkti tik į vieną užduotį, sudėtingos instrukcijos jį glumina. Jis gali stengtis apibūdinti daiktą, kurio pavadinimo jau nebežino ar sukurti naują žodį jam apibūdinti.
Pablogėjus atminčiai, žmonės nuolat kartoja mintis, greitai pamiršta, kas buvo ką tik pasakyta. Pablogėjusi klausa ir regėjimas dar labiau sunkina bendravimą, gali pasireikšti net pyktis, agresija.
Patarimai, kaip bendrauti su sergančiu demencija:
- Orientacija turi įtakos bendravimui, todėl reikia stengtis ją gerinti. Suvokti laiką padeda didelis laikrodis (tačiau nerekomenduojami skaitmeniniai), kalendoriai su didelėmis ir aiškiomis raidėmis, su nurodyta data ir savaitės diena (arba dienos-nakties kalendorius, „Forget-me-not“).
- Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų (pvz., ant virtuvės reikmenų) primena pamirštus daiktų pavadinimus. Jos pritaikymas yra vienas svarbiausių veiksnių, rūpinantis sergančiaisiais demencija.
- Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas.
- Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Žiemą miego ir būdravimo ciklui reguliuoti taikoma šviesos terapija.
- Švenčių metu, pavyzdžiui, per Kalėdas ir Naujuosius metus, aplinką derėtų puošti saikingai, kad ji būtų atpažįstama.
- Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti.
- Patalpos turi būti pakankamai erdvios ir su stabiliais baldais, pastatytais taip, kad būtų patogu bendrauti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi.
- Bendraujant reikia stengtis pabrėžti išlikusius paciento sugebėjimus. Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją.
- Artimieji ir medikai turi pasitelkti visą savo išmonę, kai klausosi sergančiojo ar kalba su juo. Reikia turėti kantrybės, laukiant atsakymo į klausimą, nepertraukti paciento pokalbio metu. Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlyti numanomą žodį, kurio pacientas ieško. Jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio.
- Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį.
- Prieš pradedant kalbėti, reikia užmegzti ryšį: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių.
- Kalbėtis reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas. Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Jei reikia, klausimus ar teiginius pakartoti arba perfrazuoti.
- Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata“).
- Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia“, sakyti „Eikite čia“). Vengti klausiamosios formos (pvz., „Ar prisimenate, kad…“) arba teiginių „Turėtumėte žinoti, kas jus aplankė“.
- Nekalbėti prie paciento taip, lyg jo nebūtų. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo.
- Svarbus neverbalinis bendravimas: žvilgsnis, šypsena ir prisilietimai, nuraminantys ir parodantys, kad paciento klausomasi. Svarbu pajusti jo nuotaiką ir teisingai suprasti emocijas (pvz., kai sergantysis sako laukiantis mamos, gali reikšti, kad jis jaučiasi vienišas, nesaugus ir įsibaiminęs).
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Dažniausiai globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija, jie irgi vartoja medikamentus. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui.