Renkantis privatus senelių namus svarbu žinoti apie siūlomas paslaugas, kainodarą, valstybės kompensacijas bei remtis realiomis gyventojų ir artimųjų patirtimis. Šiame straipsnyje aprašome, kas dažniausiai įeina į privačių globos namų paslaugų paketą, kiek tai kainuoja Lietuvoje, kokios galimos kompensacijos ir pateikiame konkretų atvejį iš praktikos, kuri atskleidžia tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus.
Kas įeina į paslaugas privačiuose senelių namuose?
Į kainą dažniausiai įeina: gyvenamoji vieta; 3-5 kartus per dieną tiekiamas maitinimas; pagalba kasdienėje veikloje; asmens higienos priežiūra; drabužių skalbimas ir tvarkymas; užimtumo organizavimas, socialinės veiklos; medicininė priežiūra ar slauga (priklausomai nuo poreikių).
Natūralu, kad kuo daugiau priežiūros reikia, tuo kaina didesnė. Senjorui, kuriam reikia tik pagalbos buityje, kaina bus mažesnė, nei tam, kuris nebegali judėti savarankiškai ir kuriam reikalinga nuolatinė slauga.
Kiek kainuoja senelių namai Lietuvoje?
Globos namų kainos skirtinguose regionuose labai svyruoja - vienur gyvenimas kainuoja apie 900 eurų per mėnesį, kituose gali siekti ir 2700 eurų. Vidutinė kaina šalyje šiuo metu yra apie 1500 eurų.
| Elementas | Aprašymas |
|---|---|
| Vidutinė kaina | Apie 1500 eurų per mėnesį |
| Diapazonas | Nuo ~900 iki ~2700 eurų per mėnesį |
| Dažniausiai įskaičiuota | Maitinimas, higiena, skalbimas, užimtumas, medicininė priežiūra |
Kas dengia skirtumą tarp pensijos ir kainos?
Svarbiausia žinoti, kad senjorui mokėti visos sumos nereikia. Pagal nustatytą tvarką už globą gali būti atskaičiuojama iki 80 proc. pensijos, o likusią dalį padengia valstybė.
Taip pat skaitykite: Slauga Lietuvoje
Pavyzdžiui, jei pensija siekia 670 eurų, žmogus sumoka apie 536 eurus (80 proc.), o likusią sumą apmoka valstybė. Senjorui lieka dalis pajamų asmeninėms išlaidoms, ir tuo pačiu jis gauna visas reikalingas paslaugas globos namuose.
Kiek pinigų lieka pačiam senjorui?
Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme nustatyta, kad po visų atskaitymų žmogui turi likti bent dalis jo pajamų - dažniausiai apie 20 proc. pensijos. Tai yra skirta asmeninėms išlaidoms: smulkiems pirkiniams, higienos priemonėms, laisvalaikiui. Taigi net ir apsigyvenus globos namuose žmogus išlaiko tam tikrą finansinį savarankiškumą.
Ar reikia mokėti už turimą turtą?
Daugelis klausia, ar apsigyvenus globos namuose teks „atiduoti butą“. Atsakymas - ne. Turto nereikia užstatyti ar perrašyti. Tačiau jei turto vertė yra didesnė už savivaldybėje nustatytą normatyvą, gali atsirasti papildomas mokestis - apie 1 proc. nuo viršijančios sumos. Daugeliui šis mokestis netaikomas, todėl turto klausimas dažniau yra mitas, nei reali kliūtis.
Ar valstybės kompensacija galioja ir privačiuose globos namuose?
Vis dar gajus įsitikinimas, kad valstybės parama galioja tik valstybės ar savivaldybių globos namuose. Tačiau iš tiesų kompensacija taikoma ir privačiuose globos namuose, jeigu jie turi socialinės globos licenciją.
Tai reiškia, kad senjoras ar jo artimieji gali rinktis jam labiausiai patinkančią vietą, o ne tik tą, kurią pasiūlo savivaldybė.
Taip pat skaitykite: Kainos ir galimybės: privatus gydymas
Kaip sužinoti, kiek kainuos konkrečiai?
Kadangi apgyvendinimo senelių namuose kainos skiriasi pagal vietovę, įstaigą ir žmogaus poreikius, patogiausia jas pasitikrinti vienoje vietoje. Pasidomėkite senelių namų pasiūla ir savo galimybėmis, lengviausia tai padaryti - pasinaudojus didžiausiu nemokamu senjorų namų ir slaugytojų katalogu Lietuvoje Slauga24.lt.
Apmokėjimo ir privatumo aspektai: slapukai, „Pixel“ žymos ir duomenų sauga
Slapukas (angl. Cookie) - tai mažas tekstinis failas, kurį interneto svetainė įrašo į Jūsų kompiuterio arba mobilaus prietaiso naršyklę, kai Jūs apsilankote svetainėje. Pavyzdžiui, šie slapukai prisimena Jūsų pageidaujamą kalbą, paieškas ir anksčiau peržiūrėtas paslaugas/prekes. Slapukai taip pat naudojami tam, kad būtų užregistruota, ar sutinkate, kad Bendrovės svetainėje būtų naudojami slapukai, kad šis klausimas nebūtų užduodamas kiekvieną kartą apsilankant svetainėje.
Šiuos slapukus naudojame įgyti įžvalgų apie tai, kaip mūsų lankytojai naudojasi Bendrovės svetaine. Tai leidžia sužinoti, kaip vartotojai naršo mūsų svetainėje po to, kai jiems parodoma reklama internete. „Pixel“ žyma - tai vadinamas (angl. web beacons), (angl. clear GIFs) arba paslėptas programinis kodas. Ji perduoda vaizdą (paprastai nematomą) apie Jūsų veiksmus, kuriuos atliekate mūsų svetainėje, persiunčiama į “Pixel” paslaugų tiekėjo serverį, priešingai nei slapukai įrašydami į Jūsų naršyklę.
Mūsų svetainėje yra nuorodų į kitų asmenų, įmonių ar organizacijų interneto tinklalapius. Bendrovė nėra atsakinga už tokių interneto tinklalapių turinį ar jų naudojamus privatumo užtikrinimo principus. Bendrovės naudoja surinktus duomenis analizei iki trejų metų. Slapuko galiojimas priklauso nuo slapuko tipo (vieną dieną, savaitę ar mėnesį), bet kai kuriais atvejais gali galioti ir iki dvejų metų.
Jeigu ketinate įgyvendinti savo teises, galite kreiptis į Bendrovę el. įgyvendinant savo teises, Jūs privalote tinkamai patvirtinti savo asmens tapatybę. Teikiant individualizuotus rinkodaros pasiūlymus, jūs galite būti priskirtas atitinkamai klientų kategorijai.
Taip pat skaitykite: Paslaugos: privatūs paliatyviosios slaugos namai
Gyventojų ir artimųjų atsiliepimai: konkretus atvejis iš praktikos
Trukdė, nes norėjo žinoti. Nusivylusi, pažeminta ir nesuprasta, Ramutė Bislienė atsiėmė savo ligotą mamą iš privačių globos namų „Senjorų vila“. Jos 73-ejų metų mama šiuose namuose praleido vos mėnesį, tačiau ši nemaloni patirtis įsirėžė R. Bislienės atmintyje. Moteris taip ir liko nesupratusi, kodėl senelių globos namų administracijai užkliuvo jos noras kasdien žinoti apie mamos savijautą.
„Aš supratau, kad geriausia būtų buvę, jei būčiau nutrenkusi mamą ir palikusi. Kad nekvaršinčiau galvos skambindama ir teiraudamasi apie mamą“, - privačios įstaigos administracijos elgesį apibūdino R. Bislienė.
Nors įstaiga tarsi ir privalo artimuosius informuoti apie pas juos gyvenantį pacientą, R. Bislienė tikina, kad jai aiškiai buvo leista suprasti, esą per dažni jos skambučiai, klausimai tik trukdo „Senjorų vilos“ personalui. Už mėnesį - 2 tūkst. litų. Už mėnesį mamos globos ir slaugos R. Bislienė sumokėjo beveik 2 tūkst. litų.
„Atvykome su savo lova, kėde, tualetu, vežimėliu, vaistais ir sauskelnėmis“, - išvardijo amuniciją, su kuria atvežė mamą, moteris. Ji mamai parinko kambarį pirmame pastato aukšte. „Dar būdama sveika mama prašė, kad neatiduočiau jos į kokią nors ligoninę, todėl ieškojau į namų aplinką panašios vietos. Privatūs senjorų globos namai “Senjorų vila„ buvo nepanašūs į ligoninę“, - pasirinkimo motyvus aiškino R. Bislienė.
Problemos dėl vaistų ir informacijos
Pasak R. Bislienės, „Senjorų vilos“ direktorę D. Vansevičienę užrūstino ir pastaba dėl dingusių vaistų. Pasiteisinimai buvo, esą vaistai išbyrėjo arba jų visai nebuvo. Vaistus į specialią dėžutę R. Bislienė kiekvienai savaitės dienai sudėdavo pati. Kadangi atvykdavo kiekvieną vakarą, tai vakarinius vaistus pati ir duodavo mamai. R. Bislienė kartą pastebėjo, kad nėra psichotropinių tablečių nakčiai, kurių skyrimas yra griežtai kontroliuojamas. „Pirmą kartą didelio triukšmo nekėliau, tačiau tai pasikartojo ir vėl. Administracija taip man ir nepaaiškino, kodėl taip atsitiko“, - pasakojo R. Bislienė.
„Senjorų namų“ administratorė Violeta Navalinskienė atrėmė, kad R. Bislienei buvo padaryta išimtis. Visi „Senjorų vilos“ pacientų vaistai laikomi jiems skirtoje dėžėje. Esą buvo patenkintas klientės pageidavimas pačiai sudėti vaistus ir laikyti juos atskirai nuo kitų pacientų. Senjorų globos namų direktorė D. Vansevičienė metė dar vieną argumentą dėl dingusių vaistų: „Iš kur, žiūrėdamas į tabletę, gali žinoti, kad tai psichotropiniai ar dar kokie nors kitokie vaistai? Juk jie dėžutėje buvo be pakuotės. Kiekviena tabletė atskirai.“
„Kodėl kelis kartus dingo vis tos pačios psichotropinės tabletės?“ - stebėjosi R. Bislienė. Į šiuos klausimus taip ir liko neatsakyta. R. Bislienė nusprendė, kad mama „Senjorų viloje“ tebus mėnesį ir grįš į namus. Vis dėlto moteris tikina jautusi pareigą paviešinti savo patirtį.
Žmogiškumas, komunikacija ir kontrolė
Anot R. Bislienės, savo artimiausius žmones patikėdami svetimiems, tačiau profesionalams, ir dar už nemažus pinigus, tikimės žmogiškumo. „Kur nurodyta, kiek kartų per dieną galiu skambinti ir teirautis apie savo artimiausią žmogų?“ - kalbėjo ji.
R. Bislienė neturi priekaištų slaugytojoms, tačiau administracijos požiūris jai liko kaip nesupratimo pavyzdys. „Žinoma, sąžiningumo ir padorumo nepatikrinsi. Tikiuosi, kad atsiras institucijų, kurios patikrins globos namų “Senjorų vila„ veiklą, darbuotojų kvalifikaciją dirbti tokį darbą“, - guodėsi R. Bislienė.
Institucinė priežiūra ir licencijavimas
Vilmantas Labunskas, Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojas, pastebi: mūsų departamentas tikrina globos namuose teikiamą socialinės paslaugos kokybę. Per metus patikriname apie 40 įvairaus pavaldumo globos įstaigų. Šiam darbui turime 5 darbuotojus.
Kol kas už privačių globos namų veiklą atsako juos įsteigęs asmuo. Tačiau nuo 2015 m. visos globos paslaugas teikiančios įmonės turės gauti licenciją šiam darbui, kitaip jie bus nelegalūs. Globos namuose teikiamos paslaugos kokybė yra labai jautrus klausimas. Tai nereiškia, kad turime būti atlaidūs, tačiau žmonės ten dirba labai sunkų ir atsakingą darbą. Dažniausiai šį darbą dirba pasišventę žmonės už labai nedidelius atlyginimus.
INTERVIU SU ANONIMU | Kaip Musko teisininkai rašė Žemaitaičiui || Laisvės TV
Kaip elgtis artimiesiems renkantis privatus senelių namus?
- Pasidomėkite, ar įstaiga turi socialinės globos licenciją.
- Išsiaiškinkite, kas konkrečiai įeina į kainą ir kokios paslaugos yra papildomos.
- Patikrinkite, kokią informaciją įstaiga teikia artimiesiems apie pacientų būklę ir ar yra nustatyti aiškūs komunikacijos kanalai.
- Pasinaudokite viešai prieinamomis duomenų bazėmis ir katalogais (pvz., Slauga24.lt) patikrinti kainas ir atsiliepimus vienoje vietoje.
- Aptarkite vaistų tvarkymą ir asmens higienos procedūras raštu, kad išvengtumėte nesusipratimų.
Renkantis privačius senelių namus verta derinti lūkesčius dėl komforto, priežiūros lygio ir kainos su realiomis galimybėmis bei pasitarti su institucijomis ar naudotis patikimais katalogais bei rekomendacijomis, kad pasirinkimas būtų saugus ir tinkamas Jūsų artimajam.