Alzheimerio liga skaudžiai paliečia visą šeimą. Ši liga dažnai vieną šeimos narį įkalina atsakomybėje, paveikdama darbą, socialinį gyvenimą ir sukeldama stresą bei neviltį. Paslaugų stoka įkalina visą šeimą.
Alzheimerio liga ir šeimos iššūkiai
„Alzheimeris - baisi liga. Tu esi įkalintas su žmogum, kuris serga“, - atvirauja pasvalietė Vida Stokienė. Kai Vidos vyrui sustiprėjo Alzheimerio ligos simptomai, moteris išėjo iš darbo ir dabar sako gyvenanti jo gyvenimą. „Mes kartu viską darome, keliamės ir prausiamės, ir viską stengiuosi daryti kartu su juo“, - pasakoja ji.
V. Stokienės teigimu, Alzheimerio liga nuo kitų demencijos formų skiriasi tuo, kad žmogus yra labai nevalingas, nieko nenori daryti. Televizoriaus ir to nenori žiūrėti. Kartais neturi valios ir paeiti. Žmogus nebesupranta, kad galima kažką pasiimti, nueiti į tualetą. „Mano vyras opus pasidarė bet kokiam negalavimui. Jei pradėjo minutė, jau nežino, kas įvyko“, - pasakoja Vida.
Pasak Vidos, dabar vienintelis vyro darbas - valgyti. Tik nusisuka, ir vėl ką nors kramto. „Aišku, ir supykstu kartais, ir savęs gaila pasidaro. V. Sokienė sako prisitaikiusi prie tokio gyvenimo - vis dėlto prisiekė būti kartu ir skausme ir varge, bet labai norėtų, kad Pasvaly būtų galimybė nors bent porai valandų vyrą palikti, kad nors į kirpyklą galėtų nueiti, į parduotuvę, pasidaryti kitus darbus.
„Negaliu namie jo palikti, nes tada blaškosi, stengiasi išeiti, o kai nusivežu kartu, nusibosta, pasidaro neramus. Paprašau kaimynės kad pabūtų, bet tuomet skubi, esi visas įsitempęs. Dabar per radiją sako: tiek daug visko: ateina į namus, pagalba neįgaliesiems. Aš galvoju: kokie gražūs žodžiai...“ - apgailestauja V.
Taip pat skaitykite: Kaip elgtis prekybos centre?
Vis dėlto ji stengiasi visai neužsidaryti: kartais norisi nueiti į kokį renginį ar muziejų. Tuomet eina kartu su vyru, kol jis dar vaikšto. Tiesa, moteris sako sulaukianti nepalankaus aplinkinių požiūrio: „Nueini kartais į bažnyčią ir jauti tuos keistus žvilgsnius: „Matai, už rankos vedžioja, kokia čia meila.“ Nesinori to aplinkinių tokio keisto dėmesio.“
Ligos diagnozė ir specialistų trūkumas
Liga nustatė ne iš karto. Dar vienas signalas buvo tuomet, kai Vidos vyras užmiršo, kaip nuvažiuoti į sodybą. V. Stokienės vyrui demenciją, o vėliau - Alzheimerio ligą, nustatė kai kreipėsi į gydytojus privačiai.
Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė sako, kad ne tik visuomenė labai mažai žino apie Alzheimerį, bet ir specialistams trūksta žinių. Jos teigimu, tarptautinė asociacija Alzheimer's Disease International atliko tyrimą, kuris parodė, kad 62 proc. sveikatos srities specialistų mano, jog demencija yra įprasta senėjimo dalis.
Pasak I. Petkutės, labai svarbu šviesti gydytojus, bet ir šeima turi nenumoti ranka - yra labai didelis skirtumas tarp užmaršumo, atsirandančio dėl amžiaus ir dėl sutrikimo. „Šeimos, kurios mažiau žinių turi, mėgina suktis ir kartais nueina iki labai sudėtingų situacijų, kai žmonės gyvena beveik košmare ir mano, kad taip turi būti. Žmonės yra be galo kantrūs“, - patirtimi dalijasi I.
Socialinė pagalba sergantiesiems Alzheimeriu ir jų šeimoms
Šiuo metu asmeniui susirgus Alzheimeriu didžiausią naštą neša artimieji. Yra atvejų, kai jaunos šeimos, turinčios vaikų, globoja savo mamą ar tėtį. Kaip joms viskuo pasirūpinti?“ - svarsto I. Jos teigimu, mes neturime sistemos, kuri galėtų atliepti šį kompleksinį klausimą: „Sistema turėtų veikti taip, kad šeimos nariai galėtų gyventi normalų gyvenimą. Kad vaikai galėtų ir savo darbus dirbti.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Skelbiama, kad yra teikiamos atokvėpio (trumpalaikės globos) paslaugos. Tačiau globos įstaigos nesidomi šia paslauga, dėl to žmonės renkasi slaugos ligonines. Pasak I. Petkutės, pagalba sergantiesiems Alzheimeriu turėtų būti specializuota, kur žmonės žino, kaip dirbti būtent su šia liga sergančiaisiais.
Socialinių paslaugų prieinamumas
Asmenims, sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, ir jų šeimoms, kurioms reikalinga pagalba, yra teikiamos socialinės paslaugos šalies savivaldybėse. Norintys gauti socialines paslaugas, asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą.
Kompleksiškai įvertinus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, gali būti teikiamos bendrosios socialinės paslaugos (informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo, transporto organizavimo ir kt.), specialiosios socialinės paslaugos: pagalba į namus, dienos socialinė globa, trumpalaikė socialinė globa. Kai šių paslaugų nepakanka asmens poreikiams tenkinti, siūloma ilgalaikė socialinė globa.
Asmenims, sergantiems Alzheimerio liga ar kitomis demencijos formomis, gali būti teikiama integrali pagalba asmens namuose - slaugos ir socialinės globos paslaugos, kuriomis tenkinami asmens slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, konsultuojant ir artimuosius prižiūrinčius šeimos narius.
Siekiant didinti paslaugų šeimoms prieinamumą, šalyje plėtojamos prevencinės paslaugos. Nuo liepos 1 d. „Senjorų darželio“ lankytojai mėgsta laiką leisti pačių prižiūrimame sode.
Taip pat skaitykite: Pagalba pabėgėliams Vokietijoje
Asmeninės patirtys ir pagalbos svarba
Ramūnas Lygaitis ilgai dvejojo, ar pasakoti apie savo mamos ligą. Vis dėlto jis nusprendė, kad viešumas gali padėti kitiems žmonėms, kurie dar galbūt nesuprato, kas atsitiko jų artimiesiems. Jis džiaugiasi, kad šiuo metu mama vis dar gyvena namuose su savo vyru. Kelis kartus per savaitę ją lanko asmeninė asistentė, o porą kartų per savaitę moteris eina į „Senjorų darželį“.
„Galvoju, jei atsivežtume namo, su tokiu ligoniu būtų blogai, būtum pririštas visą parą“, - svarsto Ramūnas. Jis yra mokslininkas, chemikas, šeima augina nedidelį vaiką. Pasak Ramūno, labai svarbu, kad tas asmeninis asistentas ne tik tvarkytų kažką, bet ir rastų kontaktą, žiūrėtų, ko konkrečiai tam žmogui reikia.
Kad mamai reikia rimtos pagalbos, Ramūnas sako pripažinęs sau tuomet, kai susitarė susitikti poliklinikoje (nuo mamos namų iki poliklinikos 10-15 minučių), bet ji nepasirodė. Jis sako norintis, kad kiti žmonės, susidūrę su šia diagnoze, daugiau žinotų apie ligą ir anksčiau ją diagnozuotų, todėl siūlo atkreipti dėmesį, kad Alzheimerui būdingas ne tik užmaršumas, bet ir valios trūkumas, skanduota kalba, užsidarymas savo pasaulyje.
Jis atkreipia dėmesį, kad ligos pradžioje, kai požymiai buvo nežymūs, mama buvo pasidariusi labai aktyvi. Tuo metu labai intensyviai žiūrėjo detektyvus per televiziją. „Visas gyvenimas vyko išorėje, ne namuose. Paskui supratau, kad čia jau buvo ligos pradžia“, - pasakoja Ramūnas.
Ramūnas neslepia pasidomėjęs ir senelių namais, kur kelios palatos yra skirtos Alzheimeriu sergantiems. Kurį laiką mama lankė Psichikos sveikatos centro dienos stacionarą Alytuje - Ramūnas žinojo, kad nors vaistų nuo Alzheimerio nėra, labai svarbu yra palaikyti smegenų veiklą - su ligoniu bendrauti, užsiimti, atlikti pratimus.
VšĮ „Gerumo skraistė“, kuri yra įkūrusi „Senjorų darželį“ Alytuje, vadovė Gita Mickevičiūtė sako nedvejojusi, kai išgirdo Ramūno kreipimąsi. G. Mickevičiūtė įsitikinusi - vaikai neturi aukoti savo gyvenimo ir slaugyti bei karšinti tėvus: „Žmogus Alzheimeriu gali sirgti ir 20 metų. Ar tam žmogui tikrai bus geriau, kad tu buvai šalia ir kankinaisi? Tikrai ne.
Ji sako matanti įvairių situacijų - kartais žmonės iš esmės pakeičia gyvenimą, tarkim, grįžta iš užsienio. Arba priima sprendimą, kad artimasis gyvens ilgalaikės globos namuose. „To tikrai nenori daugelis ir tikrai nereikėtų. Galima užtikrinti, kad būtų asmeninio asistento paslaugos, kažkokio užimtumo, dienos centrų“, - mintimis dalijasi specialistė.
Motinos ir dukters santykiai: sudėtingumo aspektai
Sakoma, kad „motinos - dukters“ santykis pats sudėtingiausias iš visų galimų variantų. Pirmieji dukters ir motinos gyvenimo metai yra paženklinti susiliejimu, kuris padeda motinai atspėti dukters poreikius ir juos patenkinti. Iš susiliejimo gimsta saugumas, kuris leidžia dukrai augti ir vystytis, pažinti pasaulį ir tikėti, kad esi pakankamai saugioje vietoje, užmegzti ryšį, pažinti ir kurti, išbandyti savo galias.
Toli gražu ne kiekviena dukra patiria dainose ir eilėse įamžintą motinos meilę ir švelnumą. Kartais iš šio ryšio dukra išsineša atmintį apie atstūmimą, nuvertinimą, negalėjimą įtikti, menkavertiškumą. Tokia patirtis trukdo moteriai tinkamai rūpintis savimi, o vėliau ir savo kūdikiu.
Neišmylėtos dukros turi gilių emocinių žaizdų, kurios stipriai veikia jų gebėjimą kurti santykius, užmegzti ir išlaikyti ryšį, trikdo pasitikėjimą savimi ir vertės jausmą. Baimė išvargina ir jas pačias, ir jų partnerius. Baimė būti atstumtos ir paliktos jos gali provokuoti atmetimą.
Būna, kad motina mato dukterį kaip savęs pratęsimą - trokšta realizuoti tai, ko ji pati gyvenime nepasiekė, maišo savo ir dukters troškimus, norus, siekius, tikslus, geriau už pačią dukra žino, ko jai reikia. Nesulauktas motinos pripažinimas - stipriausi klijai, verčiantys net suaugusią moterį šokti pagal seną, nugrotą melodiją. jai sunku suprasti, kad nelaimingumas, susitapatinimas su aukos pozicija gali teikti pasitenkinimą, nes pritraukia gailestį ir kitų rūpestį.
Labai emocionali, išraiškingai ir detaliai jausmus išreiškianti mama gali užimti labai daug erdvės. Pabaigę globėjų (rūpintojų) ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programos kursus Vilija su vyru tapo budinčiais globotojais.
Nėštumo, gimdymo, žindymo laikotarpiu, gindamas ir palaikydamas moterį, sudarydamas jai sąlygas pailsėti, gerai maitintis, stiprindamas jos pasitikėjimą, girdamas ir žavėdamasis - mylėdamas, vyras sudaro sąlygas moteriai skleisti pozityvų motiniškumą, švelniai ir rūpestingai mylėti save pačią ir kūdikį, ramiai priimti sunkumus ir nesėkmes.
Dukrai svarbu ištyrinėti motinos paveldą - tai, ką ji iš motinos suprato apie vyrus, kitas moteris, kasdienybę ir anapusybę, darbą, laisvalaikį, santykius, save ir pasaulį. Jei atsiskirti sunku, jei tam nėra postūmio iš motinos, būtina savęs klausti: kodėl negaliu pati viena keliauti savo keliu?..
Kalbėdama su motina ir nesulaukdama to, ko norite, pati sau ištarkite trokštamus žodžius. Parašykite mamai laišką (išsiųsti nebūtina), o dar svarbiau - atsakymą, kurį iš jos norėtumėte gauti. Išgedėkite savo nusivylimą ir paleiskite lūkesčius. Tai leis naujai atsisukti į motiną - moterį, kuri buvo palaiminta puikia dukra, bet, deja, praleido daug galimybių suartėti su ja ir su pačia savimi, mėgautis motinyste ir sąmoningai išgyventi visus jos etapus.
Šiemet birželio 25-29 dienomis Lietuvoje bus minima Vaikų globos savaitė. 2019 m. pradėjome prasmingą projektą („Vaikų gerovės ir saugumo didinimas, paslaugų šeimai, globėjams (rūpintojams) kokybės didinimas bei prieinamumo plėtra“ ) ir pastatėme pamatus globos centrams, o kartu gimė ir didžiulis rūpestis globojančioms šeimoms.
Vaikų globos savaitės pristatyme Vilniuje dalyvavusi Eglė Vaitkevičienė vaikus globoja jau 18 metų ir į savarankišką gyvenimą išleido 15 vaikų. Pasak E. Vaitkevičienės, kalbėdami, skleisdami žinią apie globą, mes griauname mitus ir įsitikinimus. „Kartu kuriame bendruomenę, kurioje galima rasti palaikymą ir siunčiame žinutę visuomenei, kad vaikai yra vaikai. Nėra svetimų vaikų, yra tik tie, kurių dar nepažįstame ir kuriems, galbūt, labai reikia mūsų laiko, širdies ir namų“, - sako E.
Pasak Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Augienės, vaikų globa Lietuvoje žengia labai didelius žingsnius, reformuojasi, kinta. „Džiaugiuosi, kad dauguma tėvų globos netekusių vaikų globojama šeimose ar šeimynose. Tai yra mūsų valstybės pasiekimas. Mūsų tikslas - toliau mažinti mitus, kalbėti apie globą ir dėkoti globėjams.
Gegužės pabaigoje daugiau nei 5000 vaikų, netekusių tėvų globos, augo šeimos aplinkoje, t.y. daugiau nei 3700 globėjų (rūpintojų) ir budinčių globotojų šeimose, šeimynose. Nors požiūris į globą palyginus dabartį ir prieš 10 metų kardinaliai pasikeitė, deja, globėjų vis dar trūksta. Neabejoju, kad globa gali suteikti sparnus tiek globėjams augti ir subręsti kaip asmenybėms, tiek tėvų globos netekusiems vaikams įgauti pasitikėjimo, drąsos ir meilės gyvenimo kelyje“, - sako R.
Vaikų globos ekspertės teigimu, šių metų šūkis „Pasimatuok sparnus“ nurodo ir tai, kad nei vienas vaikas nėra per didelis ir niekada nėra per vėlu globoti. Pasak R. Ladauskienės, nuo liepos 1 d. „Tai nauja globos forma, kai globėjas gaus atlygį ir galės globoti ypatingus vaikus - tuos, kurie susiduria su didžiausiais iššūkiais ir dažnai lieka gyventi bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
Vaikų globos savaitės pabaigoje, birželio 29 d., visos Lietuvos globėjai „suskris“ pailsėti ir pabendrauti su bendraminčiais į globojančių šeimų festivalį „Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Vilija atvira - noras globoti jai buvo nuo pat vaikystės. Vilijos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų.
„Visada norėjau augti šeimoje, kuri mane mylės, gyventi su žmonėmis, kuriems galėsiu išsipasakoti apie savo jausmus“, - sako 22-ejų Aelita. Beveik visą vaikystę Vilniaus globos namuose praleidusios merginos kelias sulaukus 14-os pasuko į Zarasus, pas globėją Violetą. „Manau, kad be globėjos paskatinimo man būtų kur kas sunkiau siekti savo svajonės. Ji ypatingą dėmesį skyrė mano išsilavinimui.
Į globos namus Aelita pateko 5-erių ir juose praleido beveik dešimt metų. Pagal teismu praktika tokie mazi vaikai dazniausiai lieka su mama. O ypačiai jeigu vyras išgeriantis, tai ir 99,999 proc.. Skyrybos kaip suprantu vyks dėl sutuoktinės kaltės, todėl atsižvelgiant į kai kurias aplinkybes būtų galima reikalauti Jums palankesnio turto padalinimo būdo ar kompensacijos.
Itin pavojingas recidyvistas? Narkodileris?Karys tarnaujantis afganistane? Jei toks sprendimas rimtas, o ne plepalai su draugais prie alaus bokalo ''''visos jos tokios'''', galimybes mazdaug 50/50. Jeigu reikalinga detalesnė konsultacija, parašykite paspausdamas ant vardo.
Tetei anonimui b123 - kadangi ...Negaliu teisti mamos, taip ji gera...seka kad vaikas gali augti su mama. Aplinkybes - aš jos nemyliu arba vaiko atiduoti jai nenoriu, gyventi su nemylimu žmogumi vien dėl vaiko nenoriu,- teisiskai nereiksmingos. Is parasyto seka - nera pateikta nei vieno argumento, kodel 2 metu mergaitei butu geriau gyventi su tevu, o ne su motina.
Negatyvas ir kriticizmas mano atzvylgiu, todel aiskinu. Šiemet šventinis laikotarpis dovanoja ilgiau trunkantį laisvadienių laikotarpį, todėl natūralu, kad daug gyventojų savo namus paliks ilgesniam laikui - išvyks pas artimuosius, keliaus arba tiesiog praleis daugiau laiko ne namuose.
Naktį Šiauliuose policijos pareigūnai fiksavo vagystės iš parduotuvės atvejį. "suskrauk dauktus-varyk pas mama", "as taves niekur pas jokia mama neleisiu, pamirsk","jei mama geresne-varykis pas ja, mane pamirsk" ir t.t ).
Vyriausybė pripažino žemės ir maisto ūkį nacionaliniam saugumui svarbia sritimi. Būtent tokioje dinamiškoje aplinkoje Šiauliuose įvyko pirmosios naktinės kūrybinės dirbtuvės „Kai kalba vanduo“, skirtos vyresnių klasių moksleiviams. Taip pat nera duomenu apie antra puse. Kokie santykiai ir artumas su vaiku - ar nevadina vaikas tevo ''''ponu antanu''''...a dar mazas, nekalba.
Norejau pasakyti, kad tame ir esme, kad vaikas NEgyvena ten, kur jam paskirta (jau minejau auksciau). Taip. Labai nemegstu soc. tinkluose aiskinti asmeninio gyvenimo, bet jei jau pradejau "googlinti" siuo klausimu, tai reiskia, kad situacija yra labai rimta.
Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Vilija atvira - noras globoti jai buvo nuo pat vaikystės. Vilijos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų. Taip. Labai nemegstu soc. tinkluose aiskinti asmeninio gyvenimo, bet jei jau pradejau "googlinti" siuo klausimu, tai reiskia, kad situacija yra labai rimta.
Vaikų globos savaitės pabaigoje, birželio 29 d., visos Lietuvos globėjai „suskris“ pailsėti ir pabendrauti su bendraminčiais į globojančių šeimų festivalį „Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Vilija atvira - noras globoti jai buvo nuo pat vaikystės. Vilijos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų. Taip. Labai nemegstu soc. tinkluose aiskinti asmeninio gyvenimo, bet jei jau pradejau "googlinti" siuo klausimu, tai reiskia, kad situacija yra labai rimta.
Vaikų globos savaitės pabaigoje, birželio 29 d., visos Lietuvos globėjai „suskris“ pailsėti ir pabendrauti su bendraminčiais į globojančių šeimų festivalį „Vaikai yra vaikai“ Druskininkuose. Vilija atvira - noras globoti jai buvo nuo pat vaikystės. Vilijos močiutė pokario metais užaugino 19 nebiologinių vaikų. Taip. Labai nemegstu soc. tinkluose aiskinti asmeninio gyvenimo, bet jei jau pradejau "googlinti" siuo klausimu, tai reiskia, kad situacija yra labai rimta.
Vaikų globos savaitės pristatyme Vilniuje dalyvavusi Eglė Vaitkevičienė vaikus globoja jau 18 metų ir į savarankišką gyvenimą išleido 15 vaikų. Pasak E. Vaitkevičienės, kalbėdami, skleisdami žinią apie globą, mes griauname mitus ir įsitikinimus. „Kartu kuriame bendruomenę, kurioje galima rasti palaikymą ir siunčiame žinutę visuomenei, kad vaikai yra vaikai. Nėra svetimų vaikų, yra tik tie, kurių dar nepažįstame ir kuriems, galbūt, labai reikia mūsų laiko, širdies ir namų“, - sako E.
Aprengti, pamaitinti, suteikti stoga virs galvos, perka rubus, moko to, ko ismoko patys. Viena is priezasciu kodel vaikas nenori i uzsieni, tai yra gasdinimas seneliu, kad mama tokia ir anokia, mociute/senelis ryskiai zaloja paauglio psichika (pvz.
Svarbu atsižvelgti į sudėtingus motinos ir dukters santykius, kuriuos gali paveikti įvairios traumos ir nesusikalbėjimai. Ne visos mamos paleidžia dukras, ne visos stumteli jas pirmyn ir leidžiasi pralenkiamos. Dukros bandymai atsiskirti gali būti sutinkami priekaištais ir kaltinimu nemeile, atstūmimu, žiaurumu. Motina gali ir neįsisąmoninti savo siekio pasilaikyti dukrą sau.
Motinoms, sergančioms Alzheimeriu, svarbu užtikrinti tinkamą priežiūrą ir psichologinę pagalbą. Svarbu neužmiršti, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo ligos, turi teisę į orų ir pilnavertį gyvenimą. Šeimoms, susiduriančioms su šia liga, reikalinga ne tik medicininė, bet ir socialinė bei emocinė parama.