Priklausomybė - tai psichikos sutrikimas, kuris atsiranda dėl polinkio vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar daryti tą pačią veiklą siekiant pasitenkinimo jausmo, nepaisant numatomų ar akivaizdžių neigiamų padarinių pačiam individui ar jo aplinkai. Interneto naudojimas įprastai apibūdinamas pasitelkiant spektro sąvoką. Visų interneto vartotojų interneto naudojimo įpročiai galėtų būti apibūdinami kaip esantys kažkur šio spektro ribose.
Nors priklausomybės nuo įvairių psichotropinių medžiagų yra seniai mokslininkų nagrinėjamas klausimas, apie elgsenos priklausomybes, tokias kaip lošimas, žaidimai, socialinių tinklų, vaizdo įrašų transliavimo ir pornografijos platformų naudojimas, apsipirkinėjimas ir t. t., pradėta kalbėti palyginti neseniai. Atlikti tyrimai rodo, kad šios dvi priklausomybės rūšys turi daugiau panašumų nei skirtumų.
Internetas ir skaitmenizacija iš esmės pakeitė žmonių bendravimą su pasauliu. Pirmieji tyrimai, pabrėžiantys priklausomybę sukeliantį interneto potencialą, buvo atlikti praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje (Griffiths, 1995). Tęsiami išsamūs moksliniai PIN tyrimai visuomenei suteikė daugiau žinių apie galimą neigiamą interneto naudojimo poveikį įvairių asmenų psichikos sveikatai (Brand, 2022). Viso pasaulio psichikos sveikatos ir socialinės sistemos patiria didėjančią naštą dėl PIN (PSO, 2015).
Probleminis Interneto Naudojimas (PIN)
Kas yra probleminis interneto naudojimas - PIN? Probleminis interneto naudojimas yra gana platus terminas, apimantis įvairias interneto naudojimo formas, tokias kaip besaikis žaidimas, pornografijos žiūrėjimas, pirkimas internetu, video turinio žiūrėjimas, socialinių tinklų naudojimas ir t. PIN apibūdina įvairius netinkamus įpročius internete, keliančius reikšmingą distresą ar funkcionavimo sunkumus. Tai gali būti ir per dideli kiekiai laiko, praleidžiamo naršant socialiniuose tinkluose, žaidžiant, žiūrint srautinį interneto turinį ar pornografiją.
Susirūpinimas PIN įtaka visuomenės sveikatai ir poveikiu visuomenei visose amžiaus grupėse, įskaitant labiausiai pažeidžiamas - vaikų ir jaunimo grupes - auga. Dažnas interneto naudojimas pats savaime nebūtinai yra problema. Pavyzdžiui, kompiuteriniai žaidimai kaip laisvalaikio leidimo būdas.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
PIN sritys labai skirtingos, dėl to terminas „priklausomybė nuo interneto“ buvo kritikuojamas, o kai kurie ekspertai teigia, kad jį reikėtų vadinti „priklausomybe nuo konkrečios su internetu susijusios veiklos“ (Starcevic & Aboujaoude, 2017). Šioje metodinėje medžiagoje naudojamas terminas „priklausomybė nuo interneto” apima ir PIN.
Priklausomybės Mechanizmai
El. Kaskart sulaukus malonaus el. laiško, gavus ilgai lauktą žinutę ar palankų komentarą po įkeltu įrašu socialiniuose tinkluose, radus ilgai ieškotą žetoną žaidime arba galiausiai laimėjus aukcioną, smegenys patiria dopamino pliūptelėjimą, kurį žmogus suvokia kaip malonumą. Vadinasi, kuo daugiau dopamino gauname iš konkrečios veiklos, tuo didesnį troškimą ja užsiimti jaučiame. Smegenys atsimena veiklą, kuri lėmė dopamino pliūpsnį, ir galiausiai pradedame tikėtis, kad įsitraukimas į tą veiklą vėl suteiks tą patį jausmą, net jei pats elgesys mums ir nebeteikia malonumo.
Įvyksta vadinamoji prognozės klaida (angl. forecasting error) - mes tikimės, kad jausimės gerai, tačiau taip nenutikus ieškome naujų, geresnių, stipresnių, įdomesnių stimulų, kurie vėl parūpintų trokštamą dopamino pliūptelėjimą į smegenis. Tai ypač aktualu interneto naudojimo atveju, nes internetas visada turi pasiūlyti ką nors naujo - dar vieną žaidimų kambarį, dar vieną lošimą, dar vieną mielų gyvūnėlių vaizdo įrašą. Priešingai, nei esant priklausomybei nuo psichotropinių medžiagų, elgsenos priklausomybių atveju nėra „dozės“ - internetinių platformų turinys nėra nei baigtinis, nei perdozuojamas. Todėl viena būtinų sąlygų šio tipo priklausomybei vystytis - adiktyvaus stimulo prieinamumas.
Visos minėtos veiklos internetinėse platformose prieinamos bet kuriuo paros metu bet kuriame pasaulio kampelyje. Biomokslininkai, tiriantys probleminio interneto naudojimo poveikį smegenims, visus šiuos tyrimus skirsto į struktūrinius (vertinami anatominiai rodikliai, tai, kaip keičiasi smegenų struktūra) ir funkcinius (vertinama, kaip keičiasi smegenų aktyvumas, susijęs su tam tikromis funkcijomis). Vis dėlto tyrimų, vertinančių probleminio interneto naudojimo padarinius pasitelkiant smegenovaizdos metodus, atliekama ganėtinai mažai. Be to, dauguma jų atlikti Kinijoje ar Pietų Korėjoje, dažniausiai mažose tiriamųjų grupėse ir tik su vyrais.
Poveikis Smegenų Veiklai
Neseniai atliktos metaanalizės (tyrimo metodas, kai sujungiami daugybės skirtingų tyrimų rezultatai ir jais remiantis padaroma bendra išvada) metu buvo nustatyta, kad probleminio interneto naudojimo atvejais fiksuojami reikšmingi pažintinių funkcijų pakitimai, nukenčia dėmesio kontrolė, įvairūs slopinimo procesai (įskaitant motorinį slopinimą), sprendimo priėmimo procesai ir darbinė atmintis.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
Prieškaktinė žievė yra „operacijų“ centras, kuris dalyvauja iš esmės visose pažintinėse funkcijose. Kai prieškaktinė žievė nyksta, atsiranda nekontroliuojamas elgesys, kuris gali paaiškinti simptomus, pasireiškiančius nuo interneto priklausomiems asmenims. Tuo tarpu salos žievė yra vienas iš emocijų centrų, kuris dar ir surenka informaciją apie kūną, jo signalus ir būseną. Tai svarbos tinklo (angl. salience network) dalis. Salos žievėje „gimsta“ noras vartoti tai, nuo ko esi priklausomas.
Be to, probleminis interneto naudojimas sustiprina ryšius tarp prieškaktinės žievės ir kito svarbaus emocijų centro - migdolinių kūnų, kurie yra limbinės sistemos dalis. O tai susiję su sutrikusia emocijų savireguliacija probleminio interneto naudojimo metu. Panašu, kad šie ryšiai tarp prieškaktinės žievės ir migdolinių kūnų paveikiami tuo stipriau, kuo labiau vystosi priklausomybė nuo interneto. Apskritai pakitę ryšiai tarp numatytojo režimo tinklo (angl. default mode network), svarbos tinklo, vykdomojo tinklo (angl. executive network) lemia impulsyvumą, sumažėjusią empatiją ir sutrikusį pažinimą.
Nenuostabu, kad perteklinis naudojimasis internetu paveikia ir už regimosios informacijos apdorojimą atsakingas sritis - fiksuojamas tūrio ir žievės storio sumažėjimas pakaušinėje skiltyje, kur yra regos žievė, ir silpnesni ryšiai regimojo dėmesio tinkle, o tai siejama su sumažėjusia koncentracija. Perteklinių internetinių žaidimų metu paveikiamos dar ir už sensomotorines funkcijas atsakingos zonos. Tiesa, šiose zonose buvo nustatytas ir padidėjęs žievės storis bei sumažėjęs pilkosios medžiagos kiekis. Panašu, kad struktūriniai pakitimai šiose smegenų dalyse priklauso nuo interneto naudojimo arba probleminių žaidimų trukmės ir pasižymi kaupiamuoju poveikiu.
Tačiau signalai regimosiose ir sensomotorinėse srityse probleminių žaidėjų grupėse yra labiau sinchronizuoti, palyginti su saikingai internetu besinaudojančių tiriamųjų. Tai gali rodyti, kad smegenų veikla optimizuojasi dažniems veiksmams - žaidimui reikalingiems judesiams - atlikti. Visi minėti rezultatai gauti vertinant smegenis tada, kai jos yra ramybės būsenos.
Klasikinė Stroopo užduotis dažnai naudojama dėmesio kontrolei tirti. Užduoties metu kompiuterio ekrane rodomi spalvų pavadinimai, bet užrašas gali būti arba tokios pat spalvos kaip žodis, kuris ją reiškia, arba kitokios spalvos. Pavyzdžiui, žodis „žalias“ parašytas žalia arba raudona spalva. Tiriamojo užduotis - nurodyti užrašo spalvą. Kai žodžio reikšmė ir spalva, kuria jis parašytas, nesutampa, tai padaryti yra sunkiau - sureaguojama lėčiau ir daroma klaidų. Atliekant tokią užduotį, nesuderintos sąlygos atveju probleminio interneto naudojimo asmenų grupėje fiksuojamas didesnis aktyvumas priekinėje ir galinėje juostinėje smegenų žievėje.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
Priekinės juostinės smegenų žievės aktyvumas įvairių tyrimų metu yra siejamas su sprendimų priėmimu, socialiniu elgesiu bei empatija. Tai unikali sritis, kuri yra sujungta ir su „emocine“ limbine sistema, ir su „kognityvine“ prieškaktine žieve - ji tarsi susieja sprendimo priėmimo ir emocinius centrus. Aktyvumo padidėjimas atliekant užduotį šioje smegenų dalyje gali rodyti sumažėjusi kognityvinį efektyvumą.
Norėdami įvertinti gebėjimą sutelkti dėmesį, tyrėjai dažnai pasitelkia „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį. Jos metu yra pateikiama didelė - „globali“ raidė, kurią sudaro mažos - „lokalios“ raidės. Ming Peng ir kolegų 2018 m. atliktame tyrime dalyvavo trys tiriamųjų grupės: atlikę „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį pirmos grupės tiriamieji 15 minučių sėdėjo ramiai atsipalaidavę, antros grupės tiriamieji skaitė žurnalą, trečios - naršė internete. Tada visos trys grupės pakartotinai atliko „globalių ir lokalių sprendimų“ užduotį.
Vertinant smegenų elektrinį aktyvumą, susijusį su kognityvine kontrole, pirmą kartą atliekant užduotį skirtumų tarp atsako į dideles ir mažas raides ar tarp grupių nenustatyta. Tą pačią užduotį atliekant antrą kartą po 15 minučių atsipalaidavimo / skaitymo / naršymo pertraukos internetą naudojusių tiriamųjų grupėje didesnis elektrinis aktyvumas buvo fiksuojamas reaguojant į dideles nei į mažas raides.
Ką reikia žinoti apie priklausomybę nuo interneto | Dr. Kimberly Young | TEDxBuffalo
Asmenybės Savybės ir Priklausomybė
Žmogaus veikla internete labai priklauso nuo jo asmeninių savybių. Tarkime, asmenys, kurie praleidžia daug laiko žaisdami ar lošdami, pasižymi impulsyviu elgesiu, agresija. Paprastai šią veiklą mėgsta nesuvaldantys savo impulsų asmenys. O štai žmonės, daug laiko praleidžiantys bendraudami internete ar socialiniuose tinklalapiuose, dažnai būna nervingi, jų prastesni bendravimo įgūdžiai, menka savivertė. Bendraudami internetu jie jaučiasi patogiau ir laisviau, be to, virtualiojoje erdvėje išreikšti jausmus ir mintis jiems lengviau nei realiame pasaulyje.
Kokie asmenys turi didesnį polinkį į internetinę priklausomybę? Į rizikos grupę patenka turintys bendravimo sunkumų, depresiški, intravertiški, neurotiški, savimi nepasitikintys, vieniši ir drovūs asmenys. Vis dėlto dar neaišku, ar nelinkę viešai bendrauti, drovūs ir vieniši asmenys turi didesnį potraukį bendrauti internetu, ar, atvirkščiai, asmenys per daug laiko praleidžiantys virtualioje aplinkoje ilgainiui praranda bendravimo įgūdžius, draugų ratą ir taip dar labiau atitolsta nuo tikroviško bendravimo.
Pokalbių bei socialinių tinklų privalumas yra tas, kad žmonės juose jaučiasi ne tokie suvaržyti, laisviau bendrauja, yra atviresni, leidžia sau pasakyti daugiau, nei išdrįstų realiame gyvenime. Vienišiai linkę būti socialiai uždaresni bei jautrūs atstūmimui, jiems sunkoka susirasti naujų draugų. Neretai jų bendravimo įgūdžiai būna prasti, jie nelinkę į intymius santykius, yra menkos savivertės. Bendraudami internetu jie gali rinktis, su kuo ir kada šnekėti, turi laiko apgalvoti, sukurti žinutes ir taip kontroliuoti sąveikas su aplinkiniais. Iš dalies internetas palengvina vienišių uždarumą bei padeda jiems atsiverti, išmoko, kaip pateikti save kitiems. Taip pat pastebėta, jog virtualiojoje erdvėje žmonės linkę daugiau flirtuoti.
Dažnai Internete užmegzti porų santykiai išsivysto daug greičiau nei įprasta, o vėliau, kai susitinkama iš tikrųjų, labai tikėtina, kad tokie santykiai greitai pereis į intymų lygmenį, ypač jei bendravimas internetu buvo intensyvus. Internetinė pažintis turi tendenciją greičiau peraugti į artimesnį ryšį, o tikrovėje tam reikėtų truputėlį daugiau laiko. Kita vertus, tokios pažintys gali turėti ir neigiamą atspalvį.
Socialiniai Tinklai ir Bendravimas Internetu
Šių virtualių tinklų sėkmė neabejotina, nes poreikis būti tarp kitų žmonių ir su jais palaikyti ryšį yra labai stiprus mūsų gyvenime. Apskritai žmonės iš prigimties yra socialios būtybės, todėl socialiniai tinklai ir bendravimas internetu tampa paprasčiausiu socialiniu įrankiu. Būdami tarp kitų esame visokeriopai palaikomi, dalijamės informacija ir plečiame bendravimo ratą. Kaip ir realiame gyvenime, socialiniuose tinkluose galime sulaukti kitų asmenų emocinio palaikymo, bendrauti su draugais ir užmegzti naujus ryšius. Internetinio bendravimo išpopuliarėjimą lėmė patogi galimybė susisiekti, stebėti ir palaikyti ryšį su kitais žmonėmis, įgyti emocinio bei socialinio kapitalo bei plėsti savo socialinį ratą. Ilgainiui lankymasis socialiniuose tinklalapiuose virsta kasdienybe. Juk prisiregistruodami tam tikrose svetainėse iš dalies įgauname teisę stebėti draugus, jų veiklą, naujienas ir taip patenkiname visiems būdingą žmogišką smalsumą.
Kokie žmonės labiau linkę naudotis socialiniais tinklais? Be abejo, mėgstantys bendrauti asmenys, trokštantys staigaus atlygio ir pasitenkinimo dėl greito aplinkinių atsako. Nuostabu, jei sugebame išlaikyti sveiką balansą ir internetinį bendravimą priimame kaip parankų įrankį ryšiui su draugais palaikyti. Vis dėlto nuolatinis buvimas virtualiojoje aplinkoje daro didžiulę žalą asmens socializacijai. Internetinis bendravimas gerokai skiriasi nuo tikrojo, įgūdžiai, reikalingi tikrai sąveikai su žmonėmis nepalaikomi, o turimi po truputį nyksta. Internetas pamažu tampa alternatyva tikram bendravimui ir veikia kaip kompensacinis mechanizmas dėl realiai bendraujant patiriamų sunkumų.
Svarbu suvokti, kad bendravimas virtualiojoje erdvėje niekada neatstos tiesioginių žmonių santykių. Tai tėra pakaitalas, ir laikas, kurį praleidžiame bendraudami su žmonėmis pokalbių svetainėse ar socialiniuose tinkluose, trikdo mūsų socialinio, profesinio bei fizinio gyvenimo kokybę. Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo labiau atitolstame nuo realių žmonių santykių, pamažu prarandame bendravimo įgūdžius ir tikrą bendravimo džiaugsmą. Pastebėjus, kad internete praleidžiate daugiau laiko, nei ketinote, ar dorosi vis sunkiau nuo jo atsitraukti, kamuoja nuolatinės mintys, kada vėl galėsite prisijungti prie interneto, derėtų susimąstyti ir sutrumpinti laiką, leidžiama virtualiojoje erdvėje, taip pat bandyti atrasti kitokių užsiėmimų ir, žinoma, kuo daugiau bendrauti realiai.
Netiesioginiai santykiai yra silpni ir net bendraudami su pažįstamais žmonėmis internetu jaučiame technologinį barjerą.
Naujos Grėsmės Internete
Šiandien internetas jau tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi. Jo atsiradimas mums labai palengvino informacijos paieškas, susisiekimą ir bendravimą su kitais. Taigi gyvename tikrai patogiau. Tad kodėl specialistai prakalbo apie probleminį interneto naudojimą ir mato šioje srityje didžiules grėsmes? Pasak specialisto, apie tokias problemas, kaip žaidimai ir lošimai internete, kalbama jau seniai. Artimiausiu metu į tarptautinę ligų klasifikaciją pernelyg didelį įsitraukimą ir kontrolės praradimą dėl internetinių žaidimų planuojama įtraukti kaip vieną iš psichikos sutrikimų formų.
Viena iš problemų - kaupimas internete. Žmogus siunčiasi įvairius failus, juos rūšiuoja, deda į skirtingus aplankus ir perkrauna savo kompiuterį informacija. Tai susiję su baime, kad gali pritrūkti informacijos, nors iš tiesų net nėra kada ją visą perskaityti. Tačiau dėl to žmogus praleidžia prie kompiuterio labai daug laiko, kurį galėtų panaudoti daug prasmingiau, ir net jaučia nerimą, jeigu negali to daryti. Taigi žmogaus savybė domėtis ir kaupti informaciją yra labai stipri, tačiau informacijos gausa, kurią mums gali pasiūlyti internetas, yra tokia didelė, kad kartais susiformuoja toks ydingas ratas: atrodo, kad jeigu aš neįsitrauksiu į turinį, kažką praleisiu. Visi apie kažką kalbės, o aš nežinosiu, kas nutiko.
Pasak jo, socialinis bendravimas, kurį palaikome socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu, žinutėmis, nėra žalingas, jeigu jis yra realus, t. y. vyksta su pažįstamais žmonėmis. Buvo netgi registruotas atvejis, kai vaikai, važiuodami į stovyklą, kurioje buvo neleidžiama turėti savo telefonų, juos atidavė draugams, kad šie už juos rašytų socialiniuose tinkluose žinutes, t. y. palaikytų jų bendravimą internete ir jie ten atrodytų kaip esantys online.
Nauja problema, pasak specialisto, yra internetinės patyčios, kai internete tyčiojamasi komentarais ar asmeninėmis žinutėmis. Anonimiškumas, kuriuo prisidengia komentatoriai, įgalina sukurti į vieną žmogų labai orientuotas patyčias, o žmogus neturi galimybės apsiginti. Anksčiau, jeigu kažkas ant sienos mokykloje palikdavo kokią nors patyčios žinutę, būdavo rengiamas susirinkimas, randamas kaltininkas, aptariamos tokio elgesio pasekmės, neretai pedagogų grupėje randamas koks nors sprendimas, kad toks elgesys nesikartotų. Be to, nors internetas, atrodytų, labai vieša erdvė, ji leidžia labai stipriai paveikti žmogų per tam tikras grupes. Pavyzdžiui, kokia nors žinutė nusiunčiama vaiko draugų ratui, o mokytojai ir tėvai apie ją net nežino.
Taip pat su interneto naudojimu atsirado naujas terminas - kiberchondrija. Tai būsena, kai žmonės internete ieško informacijos apie ligas, simptomus, prisitaiko juos sau ir nerimauja ar net užsiima neteisinga savigyda.
Tinklapiai, vystantys tinklinės internetinės prekybos strategijas, samdo specialistus, kurie kuria smegenų veikla paremtus algoritmus, kad vartotojas pasiliktų kuo ilgiau ir kuo daugiau nusipirktų. Tai daroma kuriant malonumo jausmą. Viena vertus, kai šalia pasidedame telefoną ir išgirstame žinutės garsą, labai dažnai ją perskaitome, o ryški šviesa tamsoje - priešingybė miegui. Be to, vienas tyrimas parodė, kad net jeigu, pasigirdus žinutės garsui, neleidžiama žiūrėti į telefoną, žmogaus širdies ritmas rodo streso reakciją - stebimas fiziologinis nerimas. „O gal šefas parašė? Gal kažkas atsitiko?“ Mūsų automatinės mintys iš karto mums siūlo - pasižiūrėk, juk tai užtruks tik keletą sekundžių.
Kaip Apsaugoti Save ir Vaikus?
Anot Valstybinio psichikos sveikatos centro Priklausomybės ligų skyriaus vyriausiosios specialistės Aurelijos Balaišytės, manoma, kad priklausomi nuo šio pomėgio yra apie 5-10 proc. Dauguma žmonių gali daug laiko praleisti prie kompiuterio, tačiau neturėti priklausomybės nuo jo. Priklausomi žmonės virtualioje erdvėje ieško socialinės paramos, seksualinio pasitenkinimo, galimybės kurti kitą asmenį, sukeliant aplinkinių reakciją. Tokie žmonės gyvena lyg dviejuose pasauliuose - virtualiame ir tikrame. Ypatinga priklausomybės nuo interneto rizikos grupė, anot A. Balaišytės, yra paaugliai. Be to, vaikų ir paauglių mėgiami kompiuteriniai žaidimai sukurti taip, kad būtų azartiški ir užkrečiantys.
Norint, kad vaikas internete išvengtų netinkamo turinio, jam turėtų būti prieinami tik saugūs įrenginiai su įdiegtais tėvų kontrolės įrankiais - įvairiais nustatymais, kurie padeda kontroliuoti, ką vaikas mato internete. Vis dėlto, internetinėje erdvėje gausu pavojų, tad patikinkite vaiką, kad jeigu susidurtų su netinkamu turiniu, kuris trikdo, gąsdina, neramina, jis nebus nubaustas ir visada gali kreiptis į jus.
- Visi socialiniai tinklai ir jų išmaniųjų telefonų programėlės turi amžiaus apribojimus.
- Daugeliu populiarių socialinių tinklų oficialiai galima naudotis nuo 13 metų.
- Svarbu laikytis nurodytų amžiaus apribojimų, nes bendravimas socialiniame tinkle reikalauja didelės socialinės ir emocinės brandos, gebėjimo reaguoti į sudėtingas situacijas ar galimai trikdantį turinį, taip pat priimti saugius sprendimus.
Tyrimai rodo, kad aiškių susitarimų šeimoje laikymasis padeda vaikams susiplanuoti ir laiką prie ekranų. Padėkite vaikams suplanuoti ir laikytis sveikos dienos rutinos: pakankamai išsimiegoti, pavalgyti ir pajudėti, pabūti lauke. Svarbu, kad vaikai kiekvieną dieną turėtų pakankamai „gyvo“ bendravimo ir patirtų sėkmę atlikdami savo pareigas. Aptarkite su vaiku, kada ir kur namuose naudojami ekranai.
Gydymo Galimybės
Vilniaus priklausomybės ligų centro psichiatrė Agnė Kungienė pastebi, kad žmonės priklausomybę pripažįsta tik tuomet, kai patiria skausmingus praradimus: jaunuolį išmeta iš aukštosios mokyklos ar iš darbo, jį palieka mergina, atsiranda sveikatos problemų. Psichiatrei teko matyti jaunuolių, kurie prie kompiuterio be miego praleisdavo po 2-3 paras. Tai tik pradžia. Ateityje tokių pacientų sulauksime daugiau. Mat priklausomybei atsirasti reikia laiko. Kompiuteris tapo kasdienybe dalimi Lietuvoje tapo ne taip ir seniai. Anot statistikos, Lietuvoje interneto vartotojais tampa vis jaunesni šalies gyventojai. Šiuo metu 15-24 metų amžiaus jaunuoliai sudaro net 42 proc.
Kilus įtarimui, kad susiduriate su žalingu vartojimu ar priklausomybe, tiek jūs, tiek jūsų artimieji gali pasikonsultuoti su kvalifikuotu specialistu. Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Nuo kompiuterio priklausomi žmonės gydomi lygiai taip pat, kaip alkoholikai ir narkomanai, - pagal 28 dienų psichoterapinę Minesotos programą. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras teigia, kad dažniausiai konsultuotis ateina jauni žmonai arba paauglių tėvai.
Pasak specialistų, interneto naudojimo problemiškumą atspindi keletas pagrindinių kriterijų: negebėjimas kontroliuoti internetinėje veikloje praleisto laiko, internete leidžiamas laikas tampa prioritetiniu. Tiesiog reikia būti sąmoningiems ir apriboti laiką, kurį praleidžiame internete, sugalvoti kitokių veiklų, kurios būtų prasmingos. Paklauskite savęs, ar man patinka, kad valandą laiko praleidžiu internete skrolindamas bevertę informaciją? Gal aš tą valandą ar bent pusvalandį galėčiau skirti prasmingesnei veiklai? Gal geriau kažkam paskambinti? Pavyzdžiui, Azijos šalyse žaidžiant kompiuterinį žaidimą per ilgai, herojus ima silpti ir darosi sudėtinga žaisti toliau. Mano siūlymas iš šio autopiloto režimo pereiti į buvimo režimą ir dėmesį perkelti į tai, ką aš jaučiu, ką patiriu, kas yra aplink mane. Taigi mano patarimas - dažniau atsigręžti į tai, kas yra šalia mūsų. Stovime eilėje? Užkalbinkime žmogų, paklauskime, kaip jam sekasi, pasikalbėkime.
| Priklausomybės Tipas | Rizikos Grupė | Gydymo Būdai |
|---|---|---|
| Kompiuteriniai žaidimai | Impulsyvūs, agresyvūs asmenys | Psichoterapija (Minesotos programa) |
| Socialiniai tinklai | Nervingi, menka savivertė, prasti bendravimo įgūdžiai | Konsultacijos, socialinių įgūdžių lavinimas |
| Interneto patyčios | Vaikai, paaugliai | Intervencija, pagalba aukoms ir kaltininkams |
| Kiberchondrija | Nerimastingi, linkę į hipochondriją asmenys | Informacijos šaltinių ribojimas, psichoterapija |
tags: #priklausomybes #nuo #interneto #rusys