Priklausomybė - tai nebekontroliuojamas elgesys, kuris gali būti psichinis ir fizinis. Ji prasideda tuomet, kai žmogus ima vartoti kokią nors medžiagą (narkotikus, alkoholį) ar elgtis tam tikru būdu, siekdamas gerai jaustis, patirti malonumą ar tiesiog palengvinti sau gyvenimą. Piktnaudžiavimas priklausomybę sukeliančiais dalykais ir nesugebėjimas jiems atsispirti lemia nuotaikų kaitas, vidinę įtampą.
Kaip Atsiranda Priklausomybė?
Pasitenkinimą žmogui sukelia ne vien kokios nors medžiagos vartojimas, lošimas, naršymas internete, bet net mintys apie būsimą elgesį. Priklausomybė vilioja, nes tikimasi patirti malonumą. Žmonių tarpusavio santykiai tokios garantijos nesuteikia. Draugai, mylimieji, šeimos nariai gali įskaudinti, nuvilti, tad žmogus ima vis labiau pasitikėti priklausomybės ryšiais.
Psichinės priklausomybės psichoaktyviosioms medžiagoms susiformavimą dažniausiai lemia socialinė aplinka, pažįstami, draugai, artimieji, gyvenimo būdas ir kt. Priklausomybė nuo alkoholio retai prasideda iš karto. Ji dažnai slepiasi po „progomis“, „atsipalaidavimu“, ,,poilsiu“, ar net savigyda nuo streso. Tyliai, nepastebimai, alkoholis gali perimti žmogaus elgesio kontrolę - ir kai bandymai sustoti vis nepavyksta, ima aiškėti, kad vien valios jau nebepakanka.
Tikra Istorija
Šiame straipsnyje - tikra Vidmanto, (vardas pakeistas), jam 46 metai, istorija, profesorės komentarai, mokslininkės įžvalgos apie priklausomybės prigimtį ir kvietimas kiekvienam - sustoti, įsivertinti ir prireikus kreiptis pagalbos.
Tikra istorija - Vidmantas, 46 m.:
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
„Gėrinėjau dažnai ir su linksmumu. Man tai patiko. Alkoholio, pramogų apsvaigus, rizikingų nuotykių buvo vis daugiau. Tik aš to nesupratau. Atrodė, kad sunkus pirmadienis yra visiems. „Aplaistyti“ naują automobilį - šventas reikalas. Kuo daugiau pilsi, tuo ilgiau ir geriau važiuos! Laikas stabtelėjo, kai vairavau neblaivus. Praradau teises, gavau baudą, netekau automobilio. Susimąsčiau. Man tai nepatiko. Prisiminiau, kad būdamas neblaivus žuvo tėvas, per barnius išgėrus, nebendarauju su broliu, jis nesikalba su manim, neatsako į skambučius. Vis kartojosi žodis ,,alkoholis“. Nusprendžiau negerti visą mėnesį. Po savaitės mano ryžtas išblėso. Tas įvykis nebebuvo toks baisus. Vėl gėriau. Ir dar daugiau. Vėl daviau sau žodį negerti. Ir vėl greit atsiėmiau. Taip buvo, kol žmona nepagrasino skyrybomis. Supratau, kad ji nejuokauja - taip gali ir padaryti. To prarasti jau nebenorėjau, todėl kreipiausi į gydymo įstaigą.“
Ši istorija - ne išskirtinė. Ji atspindi dažną modelį: nepaisant nuostolių ir noro sustoti, žmogus vis grįžta prie vartojimo. Tai ne valios trūkumas.
Mokslininkų Įžvalgos
Profesorė, psichologė Laima Bulotaitė: ,,Diagnozuojant priklausomybes, kyla daugybė klausimų. Kokį kiekį medžiagos ir kaip dažnai žmogus turi vartoti, kokia žala jo fizinei bei psichinei sveikatai turi būti, kad jau laikytume jį priklausomu? Juk yra sąvokos ,,vartojimas“ ir ,,piktnaudžiavimas“. Kontrolės praradimas.
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Ypač svarbi - priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Paprasčiau tariant, ilgalaikis alkoholio vartojimas perrašo mūsų „vidinį kompasą“. Iš pradžių tai padeda atsipalaiduoti, bet laikui bėgant smegenys pripranta - ir natūralūs būdai susitvarkyti su stresu tampa mažiau veiksmingi. Tada kyla jausmas, kad be alkoholio - niekaip. Jis ima atrodyti kaip vienintelis būdas nusiraminti, pabėgti nuo įtampos ar net „grįžti į save“.
„Priklausomybė - tai elgesio kontrolės praradimas. Negrįžtamai pakinta žmogaus smegenų veikla“, - sako neuromokslininkė, profesorė Vilmantė Vengelienė.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Profesorė dalinasi: ,,…dažnai manoma, kad priklausomas žmogus nesupranta, ką daro. Tačiau esmė ta, kad jis nesugeba savęs sukontroliuoti - ir tai nėra silpnumo požymis, o realus neurologinis pakitimas“.
„Pavyzdžiui, vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, - aiškina dr. Vengelienė.
Šis apibrėžimas padeda atskirti, kada vartojimas tampa nebe pasirinkimu, o priklausomybe. Kai alkoholis perima žmogaus elgesio kontrolę, pasekmės gali būti skaudžios - prarandami artimi ryšiai, darbas ar sveikata. Ir vis dėlto žmogus negali liautis vartoti. Tokia būsena reikalauja ne kaltinimo, o supratimo ir pagalbos. Požiūris į priklausomybę kaip į ligą yra ne tik pagrįstas moksliškai, bet ir moraliai teisingas. Vartojantys žmonės - tai mūsų visuomenės dalis: tėvai, vaikai, mylimieji. Jie nenusileido iš dangaus - jie čia pat, šalia. Ši mintis ne apie gailestį, o apie brandžią toleranciją ir realybės priėmimą.
Ne kiekvienas, dažnai vartojantis alkoholį, yra priklausomas. Tačiau kai vartojimas tęsiasi nepaisant neigiamų pasekmių, kai žmogus bando sustoti, bet negali - tai gali būti priklausomybės požymiai. Mes, priklausomybių konsultantai, pokalbyje naudojame pasaulyje žinomą, paprastą, bet informatyvų testą. CAGE klausimynas gali padėti ir pačiam įsivertinti situaciją. Juk niekas kitas geriau, nei Jūs, nežino kokios mintys ir troškuliai sukasi ir lyg adatėlės bado: ,,va, žiūrėk ir vėl“, ,,juk norėjau, tikrai norėjau nebegerti, kaip taip atsitiko…“.
Priklausomybė keičia smegenų struktūrą. Priekinė smegenų žievė, atsakinga už savikontrolę. Ši sritis išsivysto vėliausiai ir yra labai paveiki aplinkos. Todėl vaikystės traumos, stresas, auklėjimo stilius ar psichoaktyvių medžiagų vartojimas šeimoje gali lemti, kaip formuojasi žmogaus gebėjimas susivaldyti.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
„…vaikystėje patirta psichologinė trauma smarkiai pakeičia neuroninius tinklus, lemiančius elgesį ir reakcijas į aplinkos stimulus. Arba jei žmogus augo aplinkoje, kur daugelis vartojo, jam tai atrodo normalu“, - aiškina dr. Vengelienė.
Tačiau ne genai nulemia viską. Aplinka, gyvenimo iššūkiai turi daugiau galios. Genetinis polinkis - svarbu, tačiau ir aplinka, asmeniniai resursai, turi didžiulę įtaką. Tai reiškia, kad užaugęs terpėje, kur buvo daug vartojama alkoholio, nebūtinai tapsiu priklausomas nuo alkoholio. Metaanalizė nustatė, kad alkoholio vartojimo sutrikimų paveldimumas siekia apie 49 % (95 % TI: 43-53 %) - t. y. genetiniai veiksniai paaiškina beveik pusę rizikos, o likusi dalis priklauso nuo aplinkos (40-60 %).
Svarbus priklausomybės požymis - potraukis ar troškimas vartoti (angl. craving). Nors ilgą laiką tai buvo laikomas subjektyvus pojūtis, šiuolaikiniai tyrimai apibrėžia jį per kelis aiškiai apčiuopiamus aspektus. Remiantis Caluzzi ir kt.
Kaip Atsikratyti Priklausomybės?
Jei žmogus nori atsikratyti priklausomybės, būtina motyvacija. Jis turi suvokti, kokią neigiamą įtaką jam daro priklausomybė, ir kartu suvokti, kokią naudą jis gaus, jei pradės abstinenciją. Jei norime atsikratyti priklausomybės, būtina keistis. Pokytis pasireiškia ne tik tuo, kad nustojame vartoti ar žaisti tam tikrą priklausomybę sukeliančią medžiagą. Susilaikymas yra būtina sąlyga, tačiau vien jo nepakanka ir jis negarantuoja pasitenkinimo gyvenimu. Svarbu keisti ir kitas gyvenimo sritis. Šiuo atžvilgiu kartais tenka ieškoti specialistų, kurie gali padėti: gydytojo psichiatro, narkologo, psichoterapeuto, socialinio darbuotojo ir kitų.
Psichoterapija yra viena iš svarbiausių ir veiksmingiausių priemonių, galinti padėti žmonėms, priklausomiems nuo psichoaktyviųjų medžiagų ar procesų (azartinių lošimų, lažybų). Veiksminga tiek psichoterapija, kuria siekiama keisti asmenybę ir santykius, palaikyti asmenybės augimą ir brendimą (psichoanalizė, psichodinaminė ir tarpasmeninė psichoterapija, egzistencinė ir humanistinė psichoterapija), tiek terapija, orientuota į (simptominio) elgesio keitimą. Tai apima elgesio ir kognityvinę elgesio terapiją, taip pat sisteminę, struktūrinę ir bendravimo terapiją, apimančią darbą su šeimos nariais.
Psichoterapijos Tikslai
- Visiškas pasveikimas
- Simptomų palengvinimas arba sumažinimas
- Elgesio reguliavimas
- Psichosocialinės adaptacijos gerinimas
- Augimo ir brendimo palaikymas
- Susidorojimas ir gyvenimo problemų bei krizių sprendimas
Pagalba - tai ne visada stacionarinis gydymas. Pirmas žingsnis dažnai yra pokalbis, įsivertinimas ar emocinis palaikymas. Galite kreiptis į savo savivaldybės sveikatos biurą, priklausomybės ligų centrą, psichologą ar šeimos gydytoją. Jei skaitydamas šį tekstą atpažinote save ar artimą žmogų - tai ženklas. Ne nuo „dugno“ prasideda sveikimas, o nuo sąmoningo sprendimo kreiptis pagalbos. Ji egzistuoja.
Priklausomybę, kaip ir kitas ligas, diagnozuoja gydytojas. Valstybės finansuojamą gydymą Lietuvoje teikia Respublikinis priklausomybės ligų centras. Šiandien Lietuvoje teikiamas platus gydymo paslaugų spektras - nuo ambulatorinio gydymo medikamentais iki stacionaraus psichosocialinio gydymo, taip pat galite kreiptis į priklausomybių konsultantus.
Tikimybė tapti priklausomam, kaip ir tikimybė susirgti kitomis ligomis, yra nevienoda. Nėra vieno veiksnio, nuo kurio priklausytų priklausomybė. Priklausomybės rizikai įtakos turi tiek biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius), tiek socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.).
Dažniausiai minimos priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių medžiagų ir žaidimų, tačiau greitas gyvenimo tempas, technologinis progresas ir kiti laikmečio veiksniai lėmė, kad priklausomybių padaugėjo.
Moksliškai įrodyta, kad jei išsivysto priklausomybė nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų - keičiasi ir žmogaus smegenys. Užuot gaminusios laimės hormonus (dopaminą), kai žmogus vaikšto gražiame miške ar bendrauja su draugais, smegenys malonumo jausmą sutelkia vien tik į priklausomybę. Taurė gėrimo ar dozė tampa vieninteliu „tikro” malonumo šaltiniu, tuo tarpu smegenų dalys, įprastai įspėjančios mus apie pavojus, tarsi išsijungia - taip netenkame natūralios savisaugos arba vadinamojo „sveiko proto”.
Priklausomybė - klastinga liga, gali atrodyti, kad ji jau nugalėta, o tuomet viskas su trenksmu grįžta, žmogus vėl ima lošti, gerti ar kitaip svaigintis. Kryptinga psichoterapeuto ir kitų sričių medikų pagalba padeda pasiruošti pokyčiams, suvokti, kodėl jų norima, imtis aktyvių veiksmų, pasiekti remisiją ir išmokti palaikyti rezultatą, kad būtų išvengta atkryčio.
Žengti pirmąjį žingsnį - pripažinti, kad esu priklausomas ir man reikia pagalbos - dažnai trukdo mitai apie priklausomybes.
Mitai Apie Priklausomybes
- Priklausomybė nėra liga.
- Priklausomybė yra silpnavališkumo pasekmė.
- Priklausomybės pripažinimas - pirmas žingsnis į pasveikimą.
- Atsikratyti priklausomybės galima savarankiškai.
- Visos psichotropinės medžiagos sukelia pripratimą.
- Polinkis į priklausomybę yra paveldimas.
- Asmeninė motyvacija gydymo procese nėra svarbi.
- Fiziniai pratimai gali padėti atsikratyti priklausomybės.
Priklausomybė - tai polinkis vartoti psichiką veikiančias medžiagas ar užsiimti ta pačia veikla (pavyzdžiui, žaisti vaizdo žaidimus, azartinius lošimus), siekiant pasitenkinimo jausmo bei nekreipiant dėmesio į galimas neigiamas pasekmes.
Psichiką veikiančios medžiagos yra visų rūšių narkotinės medžiagos (įskaitant klijus ir panašius svaiginimosi būdus), alkoholis, rūkalai. Dažnai pasikartojantis vartojimas ar veiksmas, keliantis malonumą, sukelia priklausomybę ir tampa psichikos sutrikimu.
Dėl centrinėje nervų sistemoje įvykusių pokyčių žmogus, sergantis priklausomybės liga, jaučia stiprų potraukį vartojamai medžiagai ar veiklai, o asmens galimybės valdyti šį sutrikimą yra ribotos, panašiai kaip turintis padidėjusį kraujospūdį asmuo be specialistų pagalbos ir priemonių turi ribotas galimybes jį reguliuoti.
Paaugliai neretai atsiduria su situacijomis, kai jų šeimos nariai ar bendraamžiai ankstyvame amžiuje supažindina juos su įvairiomis priklausomybėmis. Dėl patiriamo spaudimo iš draugų ir aplinkos, išgyvenamo streso mokykloje ar šeimoje, noro pabėgti nuo kasdienybės ar problemų ar tiesiog kylančio smalsumo paaugliai pradeda eksperimentuoti su rūkymu, alkoholiu, narkotikų vartojimu. Itin didelę riziką įgyti priklausomybę turi paaugliai, šeimoje turintys priklausomų asmenų.
Pastebėjai, kad padidėjo tolerancija medžiagai, jos reikia suvartoti vis daugiau, kad gautum tą patį poveikį - tai požymis, kad organizmas prisitaikė prie medžiagos, todėl atsirado vis didesnės dozės poreikis.
Pagrindiniai priklausomybės požymiai:
- Potraukis
- Nenugalimas noras
- Abstinencijos būklė
- Savikontrolės sunkumai
- Tolerancijos didėjimas
- Įsipareigojimų pamiršimas
- Vartojimas nepaisant žalingumo įrodymų
Priklausomybės rizikos veiksniai:
- Biologinės asmens savybės (lytis, šeimos istorija ir genetika, amžius)
- Socialinė aplinka (sąlygos namuose, mokykloje, kaimynystė ir kt.)
Kur kreiptis pagalbos:
- Savo savivaldybės sveikatos biuras
- Priklausomybės ligų centras
- Psichologas
- Šeimos gydytojas
Štai Vidmanto istorija ir mokslininkų įžvalgos parodo, kad priklausomybė yra sudėtinga liga, reikalaujanti supratimo ir pagalbos. Jei atpažinote save ar artimą žmogų, nedvejokite kreiptis pagalbos. Atminkite, kad sveikimas prasideda nuo sąmoningo sprendimo.
tags: #priklausomybe #tai #pso