Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą? Ar poveikis skiriasi skirtingo amžiaus grupės žmonėms? Kokia socialinių tinklų teikiama nauda ir daroma žala psichologinei sveikatai? Bei kaip ta teikiama nauda pasinaudoti, o žalos išvengti?
Socialiniuose tinkluose apie save girdime tiek gerų, tiek labai sunkiai priimtinų dalykų. Galime matyti draugų nuotraukas iš pasakiško gyvenimo, o kartais tai skatina jausmus, kad mūsų patys atrodoime prastesni. Kuo dažniau matome tokias „idealias“ gyvenimo versijas, tuo didesnė tikimybė, kad iškyla savivertės problemų ar net nuotaikų svyravimų. Tačiau tyrimai rodo, kad vyresniems žmonėms, vyresniems nei 50 metų, socialinių tinklų vartojimas gali būti susijęs su depresijos simptomų mažėjimu, o tai byloja, jog poveikis nėra vien prieštaringas.
Kaip socialiniai tinklai įtakoja jausmus ir nuotaiką
Jauni suaugusieji ir paaugliai dažnai patiria didesnį nerimo, perdegimo ir depresiškų simptomų riziką dėl nuolatinės skaitmeninės aplinkos spaudimo. Tyrimai rodo, kad nuolatinis įsitraukimas į socialinius tinklus gali sukelti FOMO - baimę praleisti ką nors svarbaus. Taip pat pastebima, kad įkeliantys savo pasiekimus į socialinę erdvę žmonėms dažnai kyla savivertės pakilimai dėl dopamino išsiskyrimo, tačiau kartu didėja nerimas, kai jų pasiekimai atrodo nepasiekti kitiems.
Nepaisant neigiamų poveikių, socialiniai tinklai teikia naudą: jie gali skatinti bendravimą, palaikyti ryšius su draugais ir artimaisiais, skatinti kūrybiškumą, suteikti galimybes sužinoti naujienas ir rasti paramą gydymui bei sveikatos informacijai. Tačiau svarbu suvokti, kad naudą galima išnaudoti ir realaus gyvenimo kokybei didinti, jei tinkamai valdome laiką ir laikomės ribų.
Priklausomybės nuo socialinių tinklų bruožai ir rizikos grupės
Priklausomybė nuo socialinių tinklų gali būti vertinama kaip biopsichosocialinio pobūdžio sutrikimas, kuris pasireiškia nuotaikų kaitomis, nuolatiniu užimtumu socialiniais tinklais, tolerancija, nutraukimo simptomais ir konfliktais su artimaisiais. Paaugliai ir jauni suaugusieji dažnai tampa rizikos grupe dėl įsijautimo į virtualią realybę ir norėdami patenkinti poreikius, kurių realiame gyvenime gali trūkti. Tyrimai rodo, kad paaugliai dažnai pablogina miego kokybę ir patiria didesnį nerimo ar depresijos rizikos laipsnį, o taip pat kyla rizika dėl internetinių patyčių, prarandamos privatumo problemos ir kt.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tačiau paaiškėja ir teigiami aspektai: socialiniai tinklai gali padėti susirasti socialinį palaikymą, motyvuoti įsitraukti į sveikos gyvensenos veiklas, skatinti reguliariai domėtis savo sveikata ir netgi prisidėti prie realaus bendravimo perorganizuojant susitikimus gyvai. Būtina akcentuoti, kad priklausomybė nėra vien tyrinėtas atvejis, bet reali problema, kurią galima įveikti su tinkama dėmesio skyrimo, ribų nustatymo ir pagalbos pagalba.
Jaunų žmonių įtaka ir socialinių tinklų vaidmuo identitetui
- Jauni žmonės dažnai išnaudoja socialinius tinklus identiteto formavimui, lygindami save su kituose skelbiama iliuzine realybe; tai gali sukelti nepasitikėjimą savimi ir nepasitenkinimą savo gyvenimu.
- Tačiau tinklai gali tenkinti poreikius gauti pritarimą, pagyrimus ir atrasti socialinį kontaktą, ypač jei realiame gyvenime trūksta artumo ar įgūdžių lavinimo.
- Siekiant apsaugoti jaunuolius nuo žalingo poveikio, svarbu skatinti realų bendravimą, riboti laiką praleidžiamą socialiniuose tinkluose ir ugdyti kritinį mąstymą apie tai, ką matome internete.
Kaip sumažinti riziką ir išnaudoti naudą
Riboti laiką, kurį leidžiame socialiniuose tinkluose, gali būti vienas iš pagrindinių žingsnių žmogaus gerbūčiui išsaugoti. Pavyzdžiui, gali būti naudinga nustatyti aiškius laikotarpius be tinklų, kuriais pasiekiame realų gyvenimą - darbą, studijas, laiką su šeima. Taip pat svarbu įvertinti savo elgesį: ar praleidžiate per daug laiko, ar jaučiate nerimą be prieigos prie pranešimų, ar nuolat ieškote naujienų ir tendencijų. Kai atsiranda nerimą keliantys ženklai, rekomenduojama laikinai išjungti pranešimus, pakeisti skaitmeninius įpročius analoginiais sprendimais ar pasirūpinti didesniu miego kokybe.
Taip pat svarbu skatinti atvirą pokalbį su šeima, draugais ir specialistais. Jei jaučiate nerimą, depresiją ar impulsinį elgesį, verta kreiptis į psichologą ar kitą sveikatos specialistą. Kritinis mąstymas apie tai, ką matome socialiniuose tinkluose, gali padėti atskirti iliuzinę realybę nuo realios situacijos ir sumažinti įtemptį.
Priklausomybės požymiai - kada pradėti rūpintis?
Jeigu dalis šių požymių dėl jūsų ar artimo žmogaus yra aktuali, verta būti atidiems: miegas sutrumpėja arba prastėja; pranešimai ar žinutės sukelia nuolatinį nerimą; sunku atsitraukti nuo tinklų; sumažėja produktyvumas ar įvykdytos pareigos; ir aplinka skundžiasi dėl jūsų elgesio. Tokie signalai gali būti ženklais, kad reikia perjungti į normalų režimą ir apsvarstyti pagalbos kreipimąsi.
Tarp Lietuvos duomenų ir pasaulinių tendencijų
Lietuvoje tyrimai rodo, kad jaunimas intensyviai naudoja internetą kasdien, o socialiniai tinklai yra vienas iš pagrindinių tikslų. HBSC tyrimų duomenimis, probleminis socialinių tinklų naudojimas yra augantis reiškinys, kuris gali turėti įtakos miego kokybei, psichinei gerovei ir bendrai savijautai. Taip pat teigiama, kad vartotojų sklaida per šias platformas gali būti rizikinga paaugliams dėl patyčių, asmeninės informacijos skelbimo ir kt. Tačiau teigiama, kad tinklalapiai gali būti įtraukiantys ir teigiamai veikiantys, kai yra racionaliai naudojami, su aiškiomis ribomis ir tikslu.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Sąlyginai kalbėdami apie prevenciją, svarbu skirti dėmesį ir tėvų, mokytojų bei gydytojų vaidmeniui - atidžiai stebėti vaikų ir paauglių elgesį, skirti laiko realioms veikloms, kalbėti apie saugumą internete, apie privatumo apsaugą ir atsakomybę socialinėje žiniasklaidoje.
Senjorų ir vyresniųjų požiūris
Vyresni žmonės taip pat pradeda daugiau naudotis socialiniais tinklais ir gali atrasti jiems naudingų galimybių: bendrauti su artimaisiais, palaikyti kontaktą su draugais, sekti pasaulio įvykius. Tačiau tuo pat metu svarbu nepamiršti ribų ir kritiškai vertinti turinį, kad neužkliūtų savivertė ar pintųsi su realiu gyvenimu. Priešingai nei jaunimui, vyresnė karta gali gauti naudos iš socialinių tinklų, kai jie naudojami kaip papildomas būdas palaikyti psichinę sveikatą ir socialinį ryšį, neatsisakant realaus kontakto su žmonėmis.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
- Riboti vaikų ir jaunimo laiką socialiniuose tinkluose ir kartu skatinti realią veiklą - sportą, hobius, lauko veiklas, bendravimą gyvai.
- Kreiptis į specialistus, jei pastebimi nerimo, depresijos ar kitų psichinių sutrikimų požymiai, susiję su interneto naudojimu.
- Skaityti apie privatumo apsaugą, skaitmeninį saugumą ir atsakomybę socialiniuose tinkluose bei aiškiai kalbėti apie tai su vaikais.
- Skatinti kritinį mąstymą ir realaus gyvenimo įprasminimą šalia skaitmeninės erdvės;
- Kurdami ribas, svarbu nepulti į „visiškai nutraukti“ sprendimą - ieškokite pusiausvyros ir skaidrių komunikacijos.
Galiausiai - ką reikia prisiminti
Socialiniai tinklai gali būti labai galingas įrankis, tačiau juo reikia naudotis atsakingai. Svarbu nepamiršti realaus gyvenimo, naudotis tinklais kaip priemone pradėti daugiau realaus bendravimo, fizinės veiklos ir pomėgių. Jei pastebite nerimą keliančių ženklų, nenorite ar negalite pačios ar suaugusieji įveikti priklausomybės vieni, kreipkitės pagalbos į psichologus ar kitus specialistus, o taip pat skatinkite atvirą pokalbį su artimaisiais. Pirmas žingsnis - pripažinti, kad socialinių tinklų priklausomybė yra reali problema, kurią galima įveikti integruojant sveikesnius įpročius, ribas ir pagalbą.
Priklausomybės: senos, naujos ir dar neatpažintos | Pokalbis su Monika Kuzminskaite | Blind Spot #8
Pastabos: literatūros šaltiniai ir tyrimai rodo skirtingus duomenis apie priklausomybės paplitimą ir poveikį skirtingoms amžiaus grupėms. Tačiau visiems svarbiausia yra suvokti atpažinimo ženklus ir būti pasiruošus keisti įpročius, kad socialiniai tinklai tarnautų mūsų gerovei, o ne atvirkščiai.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
tags: #priklausomybe #nuo #socialiniu #tinklu #piesiniai