Narkomanija - tai liga, kuri išsivysto dėl trumpalaikio ar sistemingo narkotinių medžiagų vartojimo ir kuri nesirenka žmonių pagal amžių, lytį, išsilavinimą ar socialinę padėtį. Tai didžiulis ir rimtas iššūkis ne tik valstybės institucijoms, susijusioms su narkomanijos problemos sprendimu, bet ir reali grėsmė visai visuomenei. Susidariusi situacija reikalauja naujų darbo formų bei glaudesnės ir labiau integruotos įvairių institucijų bei visuomenės veiklos. Privaloma keisti visuomenės elgesį, požiūrį, šalinti priežastis ir tai reikia daryti organizuotai, sistemingai, derinant siekius ir galimybes. Taigi narkomanijos prevencijos vykdymo problemų aktualumas yra neabejotinas, o jos poreikis ir reikšmė nuolat didėja.
Specialioje literatūroje narkomanija apibrėžiama kaip liga, kylanti dėl ilgesnio ar trumpesnio narkotinių medžiagų vartojimo, kuriai būdinga didėjanti tolerancija narkotikui, psichologinė ir fizinė priklausomybė nuo jo, besivystantys saviti psichikos pakitimai. Taip pat kaip kontroliuojamos medžiagos vartojimas ne medicinos tikslais, be gydytojo recepto arba prieštaringai medicinos rekomendacijoms. Kontroliuojamos medžiagos yra išvardintos 1961 m. Jungtinių Tautų Organizacijos Bendrojoje narkotinių medžiagų konvencijoje. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo, narkomanija - tai liga, pasireiškianti psichikos, o vėliau ir somatiniais pakitimais, kurią sukelia nuolatinis narkotinių ar toksinių medžiagų vartojimas, sąlygojantis asmenybės degradaciją, psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitomis neigiamomis medicininėmis ir socialinėmis pasekmėmis.
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo apima įvairius psichologinius ir elgesio pokyčius, kuriuos sukelia žalingas šių medžiagų vartojimas. Ši liga gali pasireikšti kaip priklausomybė, kuri sukelia fizinį ir psichologinį potraukį narkotikams, taip pat gali sukelti socialinius, emocinius ir psichologinius sunkumus. Pagrindinės šios ligos priežastys apima genetinius, psichologinius ir socialinius veiksnius. Genetinis polinkis gali padidinti riziką susirgti, jei šeimoje buvo priklausomybės atvejų. Psichologiniai veiksniai, tokie kaip depresija ar nerimas, gali skatinti narkotikų vartojimą kaip savęs gydymo būdą.
Narkomanija paveikia smegenų struktūras, susijusias su atlygiu, motyvacija ir atmintimi, dėl ko žmogus praranda gebėjimą kontroliuoti narkotikų vartojimą. Priklausomybė nuo narkotikų yra sudėtinga būklė, kuri gali turėti rimtų fizinių, psichologinių ir socialinių pasekmių. Gydymui dažnai reikalinga ilgalaikė ir daugialypė terapija.
Piktnaudžiavimas narkotikais, priežastys, požymiai ir simptomai, diagnozė ir gydymas.
Narkotikų Vartojimo Priežastys
Išsiaiškinus, kad narkomanija yra liga, atrodo keista, kad yra žmonių, kurie patys savo noru pasirenka šią ligą. Todėl labai svarbu žinoti, kodėl taip yra. Taigi dabar trumpai aptarsime narkotikų vartojimo priežastis, tiek būdingas asmenims, vartojantiems narkotikus laisvėje, tiek suimtiesiems ir nuteistiesiems, vartojantiems kvaišalus pataisos įstaigose. Tiek vienos, tiek kitos grupės priežastys ar jų dalis gali tikti abiems minėtoms narkotikų vartotojų grupėms.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
- psichologinės priežastys - asmenybės, temperamento ir charakterio ypatumai.
- psichologinis nebrandumas, greitas pasidavimas kitų įtakai, t. y. socialinės priežastys, t. y. nuostatos į narkotinių medžiagų vartojimą.
- Kadangi socialiniai, kultūriniai faktoriai taip pat turi poveikį, tiksli reakcija, kaip skirtingos visuomenės reaguos į narkotikų prieinamumą, skirsis.
- narkotikų prieinamumas. Prieinamumo hipotezė teigia, jog kuo didesnis visuomenės prieinamumas prie narkotikų, tuo labiau žmonės linkę juos vartoti. Ši hipotezė tinka visiems narkotikams.
- psichologinis - asmens kilmė, įsitikinimai, išprusimas ir kt.
- ekonominis - tam tikro narkotiko vartojimo prieinamumas finansiškai, galimybė jo nusipirkti.
Minėtos galimos kvaišalų vartojimo prielaidos, būtinai asmuo ... Priklausomybė nuo narkotinių medžiagų yra elgesio, mąstymo ir fiziologinių reiškinių rinkinys, kuris atsiranda dėl pakartotinio medžiagos vartojimo. Priklausomybė nepaiso nei lyties, nei vertybių ar religinių įsitikinimų. Priklausomybė nesirenka, ji pasibeldžia į gyvenimą nekviesta.
Narkotikų Vartojimo Etapai
Išskiriami 3 narkotikų vartojimo etapai:
- Eksperimentinis narkotikų vartojimas. Jaunuoliai vartoja narkotikus nereguliariai, dažniausiai grupėje. Tokie jaunuoliai dažniausiai rūko, geria alkoholį, išbando įvairius vaistus. Dėl žinių stokos jie nerimtai žiūri į šių medžiagų žalą, neobjektyviai vertina situaciją bei stengiasi pateisinti savo veiksmus. Dėl to eksperimentinis vartojimas labai rizikingas. Eksperimentinis vartojimas arba nutraukiamas, arba pereinama į pramoginį vartojimą.
- Pramoginis narkotikų vartojimas. Šiame etape pagrindinis narkotikų vartojimą lemiantis veiksnys - malonumo siekis. Tai daroma jau reguliariai, dažniausiai savaitgaliais ar pramogų metu. Tolerancija narkotikams didėja ir pereinama į priklausomybę.
- Priklausomybė arba priklausomas narkotikų vartojimas. Tai ilgalaikis procesas, kurio metu narkotikų vartotojui nuolat (dažniausiai kasdien) kyla poreikis vartoti kvaišalus, jis į juos įjunksta, negali kontroliuoti savo elgesio dėl psichinės ir fizinės priklausomybės. Tokie narkotikų vartojimo padariniai sukelia vis daugiau asmeninių sunkumų: fizinės sveikatos išsekimą, neapykantą sau, bandymą žudytis ir kt. Ilgainiui pasekmės tampa teisinės: mažėja visuomenės saugumas, daugėja nusikaltimų, susijusių su narkotikais, jų gamyba, narkotikų kontrabanda. Valstybė palaipsniui didina kaštus sveikatos, socialinei apsaugai.
Kiekvienas narkotikų vartojimo etapas vis pavojingesnis, kadangi lemia vis didėjančią priklausomybę nuo narkotikų. Pastebėta, kad nepilnamečiams narkotikų sukeltas neigiamas poveikis sveikatai žymiai didesnis, o jiems dažnai nepavyksta atsikratyti priklausomybės.
Tad vykdant narkotikų prevenciją svarbu laiku padėti paaugliui išsiugdyti neigiamą nuostatą tabako atžvilgiu, nes tai - tarsi „tiltas“ į kitas priklausomybes. Europos narkotikų stebėsenos centras pabrėžia, jog prevencijos sudedamoji dalis - narkotikų vartojimo atidėjimas kuo vėlesniam amžiui.
Statistika ir Paplitimas
Jungtinių Tautų Narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuras (UNODC) 2006 metų ataskaitoje nurodo, kad 2004 metais narkotines ir psichotropines medžiagas bent kartą per pastaruosius 12 mėnesius vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Šios naujos narkotikų vartojimo tendencijos kelia grėsmę visuomenės saugumui, narkomanijos paplitimas tiek Europos Sąjungoje, tiek atskirose šalyse nemažėja.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Deja, narkomanijos problema neaplenkė ir Lietuvos. Šis neigiamas socialinis reiškinys veikia mūsų valstybę. Jie paveikė ir žmonių gyvenimo kokybę, visuomenės vertybes, pažiūras ir elgesį. Visada socialinis-ekonominis pasikeitimus procesą lydi įvairios deviacijos.
Apibendrinant, narkotikų vartojimas kelia didelį pavojų nacionaliniam saugumui. Tiek Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo 2004 m. priemonių vykdymo ataskaitos, tiek šios programos įgyvendinimo 2005 m. priemonių vykdymo ataskaitos pateiktoje aplinkos analizėje plintanti narkomanija yra įvardijama kaip aktuali šios dienos Lietuvos ir kitų valstybių problema. Socialiniai veiksniai, didelis pelnas, gaunamas iš narkotikų verslo, narkotikų pasiūla bei paklausa lemia narkomanijos plitimą ir su tuo susijusį nusikalstamumą.
Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, esant atviroms sienoms, didėja neteisėtos narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvartos galimybės. Tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikus bent kartą gyvenime yra bandę 8,2 proc. Lietuvos gyventojų, 2,6 proc. vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas per pastaruosius 12 mėnesius, kai tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, juos vartojo 4,9 proc. pasaulio gyventojų. Daugiausia narkotikų vartojama didžiausiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Tačiau lyginant jų vartojimą Lietuvoje (7,6 proc. šalies gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kanapes) su Europos šalių vidurkiu (16,1 proc.), jis nėra aukštas. Taip pat populiarus amfetaminas ir ekstazis.
Įvertinus 1998-2005 m. laikotarpį, matyti, kad kalinčių asmenų, sergančių priklausomybe nuo narkotinių medžiagų skaičius nuolat didėjo. Per nagrinėjamus 8 metus, t. y. skaičius išaugo 1,87 karto. Nors stebimas skaičiaus augimas, vis tik ji nėra tokia grėsminga, o labiau rodanti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi, lyginant su 1991 - 2001 m. laikotarpiu, kuomet skaičius buvo išaugęs net 8 kartus. Žinoma, tai nereiškia, kad narkomanijos problemai turėtų būti skiriama mažiau dėmesio. Tai gali rodyti, kad būtent vykdoma prevencija leido pasiekti šio reiškinio plitimo stabilizavimąsi ar net mažėjimą, tai pat, kad daugiau asmenų kreipiasi pagalbos, pasitiki paslaugų teikėjais.
Statistika Pataisos Įstaigose
Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas narkomanijos prevencijai pataisos įstaigose, kuriose narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas yra itin paplitęs reiškinys. Kalėjimų departamento 2002-2006 m. duomenimis, narkotikų vartojimas buvo didžiausias. Be šios laisvės atėmimo vietos, 2002-2005 metais tarp tokių įstaigų buvo Vilniaus 2-ieji pataisos namai ir Pravieniškių 2-ieji pataisos namai-atviroji kolonija. Tačiau po 2005 m. situacija šiek tiek pasikeitė šioje pataisos įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Štai, pavyzdžiui, Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo duomenimis, 2006 m. šioje įstaigoje buvo nustatyta, kad narkotikus vartoja 1 proc. suimtųjų moterų ir tik 0,1 proc. suimtųjų vyrų, o Vilniaus I-uosiuose pataisos namuose pastaraisiais metais nebuvo nustatyta narkotikų vartojimo tarp nuteistųjų atvejų. Šios įstaigos pareigūnų teigimu, 2003 m. buvo nustatytas vienintelis kanapių vartojimo atvejis.
Taigi, laisvės atėmimo vietose narkotinių medžiagų vartojimo problemos aktualumą įtakoja didelis skaičius asmenų, turinčių priklausomybę narkotikams ir psichotropinėms medžiagoms, bei didelė nuteistųjų kaita. Skaičiaus išaugimas gali reikšti ne tik tai, kad ši problema laisvės atėmimo vietose didėja, bei taip pat gali atspindėti laisvės atėmimo vietose prevencinių priemonių taikymo teigiamas pasekmes. Todėl galima daryti prielaidą, jog daugiau kalinamų asmenų kreipėsi medicininės pagalbos. Skaičiaus didėjimo tendencijos priežastimi galėtume įvardinti griežtesnę narkotikų patekimo į pataisos namus kontrolę, dėl kurios nuteistieji, negavę jiems reikiamos kvaišalų ir pasireiškus abstinencijai, kreipiasi į medikus.
2004 m. Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijoje kaip viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo Lietuvos laisvės atėmimo vietose sąlygų įvardinta nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigos apsaugos užtikrinimas. Narkomanijos bei su ja susijusių problemų plitimo mastai parodo atitinkamų efektyvių priemonių poreikį, skatina vis daugiau dėmesio skirti šio reiškinio prevencijai.
Statistiniai Duomenys
Žemiau pateikiami statistiniai duomenys apie priklausomybę nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų laisvės atėmimo vietose 1999-2007 metais:
| Metai | Įkalintieji, sergantys priklausomybe nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų | % nuo visų įkalintųjų | Iš viso įkalintųjų |
|---|---|---|---|
| 1999 | 704 | 6,6 | 10 666 |
| 2000 | 1072 | 7,5 | 14 293 |
| 2001 | 852 | 8,8 | 9681 |
| 2002 | 1301 | 11,3 | 11560 |
| 2003 | 1464 | 13,3 | 11070 |
| 2004 | 1148 | 14,2 | 8063 |
| 2005 | 1265 | 15,6 | 8108 |
| 2006 | 1476 | 18,1 | 8137 |
| 2007 | 1559 | 19,1 | - |
Šaltinis: Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2004-2008 metų programos įgyvendinimo ataskaitos
Prevencija ir Pagalba
Svarbu prisiminti, jog tai, kas paveikia viename amžiuje, kitame gali būti visai nereikšminga. Tai, kaip žmonės vertina ir mato alkoholį, gali paskatinti paauglį vartoti alkoholį ir veikti jo elgesį, susijusį su vartojimu. Paauglys, kuris tikisi, kad alkoholį vartoti yra malonu, bus labiau linkęs pradėti vartoti alkoholį nei tas, kuris mano priešingai.
Kai kurie paaugliai gali vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, kad įveiktų savo kompleksus, atsipalaiduotų ir jaustųsi pasitikintys savimi socialinėse situacijose. Psichoaktyviosios medžiagos gali jiems suteikti pasitikėjimo, nesusikaustymo pojūtį. Be kitų rizikų, tai gali sudaryti paaugliui įspūdį, kad psichoaktyviosios medžiagos yra būtinos, norint atitikti tam tikrus socialinius standartus.
Kaip Padėti Vaikui?
- Suraskite veiklą, kurios metu vaikas galėtų bendrauti sveikoje, saugioje, prižiūrimoje aplinkoje.
- Jei jūsų vaikas leidžia laiką kitų žmonių namuose, visada žinokite, kur jis yra. Susisiekite su vaiko draugų tėvais, kad būtumėte tikri dėl vaikų susitikimo tikslų, vietos ir sužinotumėte, ar kiti suaugę bus šalia.
- Pakalbėkite su vaiku apie savo lūkesčius ir priminkite nustatytas taisykles, kai jūsų paauglys kažkur išeina su draugais.
Paauglystėje yra dažnai jaučiamas noras pritapti, būti grupės dalimi, mėgstamam kitų. Jei vaikas bendrauja su psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiais paaugliais, jis gali jausti poreikį daryti tą patį, kad nesijaustų atskirtas.
Patarimai Tėvams
- Susipažinkite su savo vaiko draugais ir jų tėvais. Aptarkite jų požiūrį į psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą ir vaikų priežiūrą bei auklėjimą.
- Skatinkite savo vaiką leisti laiką su draugais jūsų namuose. Suteikite jiems privatumo, tačiau viena akimi juos stebėkite.
- Leiskite vaikui žinoti, kad prireikus, jis bet kada gali jums paskambinti arba paprašyti atvažiuoti jo pasiimti.
- Pasikalbėkite su vaiku apie jo poreikį pritapti.
Paauglio gyvenimo pokyčiai, problemos šeimoje, stipri jausmų kaita, stresas ar trauma - visa tai gali būti priežastis, dėl kurios paauglys pradės eksperimentuoti su psichoaktyviosiomis medžiagomis, kad palengvintų jaučiamą skausmą. Vienišumas, žema savivertė, depresija, nerimo sutrikimai ar kiti psichikos sveikatos sunkumai yra neretai siejami su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu paauglystėje.
Kaip Reaguoti Į Sunkumus?
- Būkite supratingi ir empatiški, parodykite, kad suprantate vaiko išgyvenamus sunkumus. Priminkite savo vaikui, kad jei prireiktų palaikymo ar patarimo, visada esate šalia.
- Būkite pavyzdžiu ir parodykite, kaip galima pasirūpinti savo emocine sveikata pasitelkiant mankštą, meditaciją ar sąmoningumą. Parodykite vaikams, kaip galima atsitiesti po nesėkmių ar klaidų.
- Pasitarkite kartu, kaip galima būtų geriau valdyti stresą: pavyzdžiui, daugiau miegoti, dažniau būti gryname ore, sportuoti ir kt.
- Jei jūsų vaikas patiria sunkius išgyvenimus, patikinkite jį, kad padėsite jam gauti profesionalią pagalbą.
Į kvalifikuotus specialistus galite kreiptis ne tik siekdami pasikonsultuoti dėl savo vaikų ir jų galimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, bet ir norėdami pagerinti savo emocinę savijautą. Specialistai jus išklausys, patars ir palaikys viso proceso metu. Visada galite susisiekti su artimiausiomis socialinių ir psichologinių paslaugų įstaigomis bei gauti tolimesnę pagalbą.
tags: #priklausomybe #nuo #narkotiku #nulemiantys #veiksniai