Dažniausiai jauni žmonės, be alkoholio ir tabako, mėgina svaigintis ir įvairiais tirpikliais. Visos šios medžiagos yra labai populiarios tarp paauglių, tačiau tai vienos iš pavojingesnių narkotinių medžiagų. Dauguma svaigintis pradeda 12-14 metų, kartais 9-11 metų. Dažniaiu lakias medžiagas vartoja berniukai nei mergaitės.
Pagrindiniai poveikio mechanizmai
Didelis lakiųjų medžiagų kiekis sukelia stiprų apsvaigimą (dujos patenka į kraujotaką ir blokuoja deguonies pernešimą), regos ir klausos haliucinacijas, sumažina raumenų tonusą. Tirpiklių gėrimo ar uostymo efektai yra panašūs į alkoholio. Kai kurie tirpiklių uostytojai gali matyti keistus vaizdus. Atsigaunamą gana greitai, jaučiamos lengvos pagirios. Tačiau tirpikliai gali būti mirties nuo širdies sustojimo priežastimi. Aerozoliai ir žiebtuvėlių kuras yra ypač pavojingi ir kartais gali būti mirties nuo šalto oro patekimo į kvėpavimo takus priežastimi.
Ūminės rizikos ir komplikacijos
Pavojus toks, kad narkomanai uostydami greitai apsvaigsta ir praranda sąmonę, todėl nesuspėja nusitraukti nuo galvos maišelio ar nusimesti audeklo su benzinu ar skiedikliu. Apsvaigimui stiprėjant sutrikdoma kvėpavimo centro ir širdies veikla. Galima mirti ir nuo tirpiklių uostymo pavojingose vietose, tokiose kaip kanalų pakrantės ar apleisti pastatai. Uždusimas. Jei įkvepiamos dujos sunkesnės už orą, palaipsniui kaskart įkvepiant jos išstumia orą iš plautinio audinio. Deguonis nepatenka į plaučius, nevyksta dujų apykaita, mažėja deguonies kiekis kraujyje, trūksta deguonies. Be to, dujoms patekus į plaučius, organizmas į jas reaguoja išskirdamas skysčius. Širdies sustojimas. Nušalimas. Iš tūbelės išėjusios dujos atšąla, todėl galima nušalti nosiaryklę ir playčių takus.
Ilgalaikis vartojimas ir lėtinės pasekmės
Ilgalaikis tirpiklių uostymas būna koncentracijos praradimo, didelės depresijos ir nuovargio priežastimi. Kai nustojama uostyti, šie simptomai palaipsniui praeina. Bet kai kurie žmonės, siekdami išvengti savo asmeninių problemų, taip įpranta prie tirpiklių, kad tampa psichologiškai priklausomi nuo jų uostymo. Skiriamos dvi priklausomybės rūšys: psichinė ir fizinė (galvos skausmai, nemiga, padidėjęs prakaitavimas, raumenų spazmai, širdies ritmo sutrikimai).
Psychikos sveikatos ryšys su priklausomybe
Iki septyniasdešimties procentų žmonių, ieškančių pagalbos dėl priklausomybės, kartu kenčia ir nuo depresijos, nerimo ar kitos psichikos sveikatos problemos - tokius duomenis pateikia Pasaulinė dvigubų sutrikimų asociacija (WADD), vienijanti šios srities tyrėjus pasaulyje. Ryšys tarp priklausomybės ir psichikos sveikatos sutrikimų veikia abipusiai - taip paprastai aiškina JAV Nacionalinis psichikos sveikatos institutas (NIMH). WADD, vienijanti gydytojus psichiatrus ir mokslininkus iš Europos, Amerikos bei Azijos, teigia, kad priklausomybė ir gretutinis psichikos sutrikimas turi bendrą kilmę, bendrus rizikos veiksnius ir vienas kitą skatina. Asociacija skelbia, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai sunkiomis psichikos ligomis sergančių žmonių turi ir kitą psichikos sutrikimą, dažnai - priklausomybę.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį į bendrus psichologinius bruožus, didinančius dviejų sutrikimų riziką. Vienas svarbiausių - impulsyvumas. Europos Sąjungos narkotikų agentūra (EUDA) savo apžvalgose pastebi, kad tokie pacientai kliniškai sunkesni ir socialiai pažeidžiamesni nei tie, kuriuos kamuoja tik viena problema. Specialistai pastebi, kad priklausomybė ir kiti psichikos sutrikimai dažnai pasireiškia panašiais simptomais - miego sutrikimais, nerimu, nuotaikos svyravimais ar motyvacijos stoka.
Biopsichosocialinė etiologija ir patogenezė
Priklausomybių etiologijos ir patogenezės biopsichosocialinis modelis. Empiriškai ir eksperimentiškai patvirtinta, kad potraukio, tolerancijos ir adaptacijos mechanizmai yra paveldimi. Manoma, kad paveldimumą lemia dešimtys skirtingų genų, kurie visi kartu reguliuoja organizmo sąveiką su daugeliu PAM medžiagų. Šeimų, dvynių ir įvaikintųjų tyrimai parodė, kad genetiniai veiksniai lemia 40-60% individo rizikos sirgti alkoholizmu. Žmogaus priklausomybų genetinius tyrimus komplikuoja sunkiai atskiriamų socialinių ir genetinių veiksnių sąveika. PAM vartojimą galima aprašyti, kaip tam tikro kultūrinio-socialinio konteksto reiškinį.
Patogenezė: PAM vartojimo esmę sudaro siekis pajusti laukiamą psichikos pokytį bei atsirandanti psichinė ir fizinė priklausomybė. Patogenezei svarbios tiek psichologinės prielaidos, tiek biologiniai mechanizmai. Psichoaktyvioji medžiaga leidžia pasijusti nesamu, bet svajojamu savimi. Kognityvinis vartojimo aspektas siejamas su vadinamuoju išmokimu, kurį galima prilyginti sąlyginiam refleksui. Patiriamas malonumas skatina jį lėmusį elgesį, o dėl to paties elgesio besikartojantis malonumas stiprėja (nes yra siejamas su ankstesne patirtimi). PAM (tiesiogiai veikdamos malonumo centrą) iškreipia adaptacinio pobūdžio malonumo potyrį.
Ūminiai pirminiai neurodinaminiai efektai įjungia antrinius adaptacinius homeostazės palaikymo mechanizmus, kurie skirstomi į homologinius (susijusius su tiesioginiu receptorių jautrumo pokyčiu), heterologinius (susijusius su perdaviklių adaptacija). Adaptaciniai pokyčiai gali įgyti chronišką pobūdį, tada PAM vartojimas tampa būtinu visos sistemos veiklai (o tai ir yra priklausomybė). Nutraukus PAM vartojimą palaipsniui grįžtama įprastos fiziologinės pusiausvyros link, tačiau dėl sutrikusios pusiausvyros patiriama abstinencijos būklė.
Diagnostika
Diagnozuojant priklausomybę Lietuvoje remiamasi TLK-10 diagnostikos kriterijais. Šioje klasifikacijoje visoms psichoaktyviosioms medžiagoms (PAM) taikomas vienodas aprašymo ir diagnozavimo standartas. F19- psichikos ir elgesio sutrik., vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyv. Priklausomybės sindromas- apibūdinamas atsiradusia tolerancija, ūminės abstinencijos būkle ir paprastai atpažįstamas iš paciento pasiryžimo tęsti PAM vartojimą. Požymiai- potraukis, vartojimo pastovumas, abstinencijos reiškiniai.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Abstinencijos sindromas- neatsitiktinis įvairių ir skirtingo sunkumo simptomų derinys, atsirandantis nutraukus arba sumažinus PAM vartojimą, po pakartotino ir paprastai ilgalaikio vartojimo. Ūminė intoksikacija, tai praeinanti būklė, kuri atsiranda pavartojus alkoholį arba kitą PAM dėl kurių sutrinka sąmonė, pažinimas, suvokimas, afektas, elgesys ir kitos funkcijos bei reakcijos. Apsvaigimas paprastai yra susijęs su vartota doze. Intoksikacijos intensyvumas, laikui bėgant, silpnėja, ir poveikis, jei medžiaga toliau nevartojama, pagaliau išnyksta. Pasveikstama visiškai, išskyrus atvejus, kai pažeidžiami audiniai arba atsiranda kitų komplikacijų.
Nustatyti PAM vartojimą (apsvaigimą) padeda med. apžiūra. Apžiūros akte turi buti aprašyta paciento išvaizda, elgesys, orientacija, mąstymas (nuoseklumas, tempas), bendravimas (kalba -tempas, rišlumas, tonas), judesiai (koordinacijos testai- Rombergo poza, skaičiavimo greitis…), emocijos. Svarbu atkreipti dėmesį į paciento vegetacines reakcijas- veido spalva, akių vyzdžius (pavartojus narkotikus keičiasi -išsiplėtusios ar susiaurėjusios), tremoras, prakaitavimas ir t.t. Nustatyti PAM vartojimą padeda ir techninės priemonės.
Gydymas ir pagalba
Gydytojo psichiatro konsultacija padeda įvertinti asmens sveikatos būklę, nustatyti diagnozę ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą. Palaikomasis gydymas - tai priklausomybės gydymo metodas, kai vietoje neteisėtai vartojamų opioidų (pvz., heroino, fentanilių, karfentanilių) skiriami medikamentai, padedantys stabilizuoti organizmo būklę ir sumažinti abstinencijos simptomus. Farmakoterapijos - gydytojas psichiatras paskiria palaikomąjį gydymą metadonu arba buprenorfinu/naloksonu. Atvejo vadybos - kiekvienam pacientui skiriamas atvejo vadybininkas, kuris teikia pagalbą atsižvelgdamas į individualius asmens poreikius.
Tai priklausomybės gydymo paslauga, paremta psichosocialiniu požiūriu, kuris apima tiek psichologinius, tiek socialinius elgesio keitimo aspektus. Programos metu asmuo lankosi grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su įvairiais specialistais: gydytoju, psichologu, socialiniu darbuju, dramos terapeutu, esant poreikiui ir ergoterapeutu. Programoje mokomasi pažinti ir valdyti savo jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Programa trunka iki trijų mėnesių.
Stacionarinė paslauga yra skirta abstinencijos gydymui nutraukus narkotinių medžiagų vartojimą. Tai 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa, paremta „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai: psichologinės grupės, psichologų ir ergoterapeutų užsiėmimai, socialinių darbuotojų paskaitos. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
Farmakologinis gydymas priklausomybėms
Alk. priklausomybė gydoma pagal bendruosius principus, nors skiriami ir specifiniai vaistai. Gydymą vaistais būtina derinti su psichoterapija. Gydymui vartojamų vaistų klasės: 1 pasibjaurėjimą sukeliantis vaistai (sukelia pykinimą, vėmimą, bendrą intoksikacijos būseną)- disulfiramas (lidevinas, teturamas). 2 potraukį ir ūminį alk. poveikį mažinantys vaistai- opioidų antagonistai naltreksonas (revia) ir nalmefenas slopina alk. sukeliamą malonumą. Derinama su palaikomąja psichoterapija. 3 vaistai abstinencijai gydyti-lašelinės infuzijos, peroralinė bei infuzinė terapija benzodiazepinais (dažniausiai tazepamas, relaniumas, eleniumas, truksalis, lorafenas), kurie turi anksiolitinį, raumenis atsipalaiduojantį ir prieštraukulinį poveikį. Monoterapija priešpsichoziniais vaistais netaikytina- jie skiriami tik ažitacijos atvejais. Abstinencijos gydymui tinka ir karbamazepinas (finlipsinas), jo retai piktnaudžiaujama. Taip pat skiriami B grupės vitaminai, preparatai gerinantys kepenų veiklą (karsilis, metadoksilis).
Gydant pacientą su alk. Priklausomybės nuo opioidų ir opioidinės abstinencijos sindromai, medikamentinis gydymas. Visi opioidai pasižymi kryžmine tolerancija. Gydymui vartojami skirtingi vaistai- benzodiazepinai (tačiau trumpai, tik kelias dienas), būtinai skiriamas karbamazepinas (slopina potraukį prie opioidų)- jo max dozės gali siekti 1200mg per parą. Dažniausiai skiriamas vaistų derinys- finlepsinas (pagal schemą), truksalis nakčiai, doksepinas, nuskausminamieji (ketanov+ibuprofenas). Galima detoksikacija metadonu (trumpalaikė) -geriamas kartą per dieną (pusperiodis 24-36 valandos), paros dozė kasdien mažinama penktadalių arba dešimtadalių.
Psichoterapija, socialinė parama ir motyvacija
Motyvacija, vaduojantis iš priklausomybės, yra esminis dalykas. Viena vertus, drąsiai galiu sakyti, kad 95 nuošimčiai narkomanų norėtų išlipti iš to uždaro kančių rato, kuriuo virto jų gyvenimas. Jie norėtų atsikratyti priklausomybės nuo narkotikų, nejausti abstinencijos. Jie bando kurį laiką nevartoti. Vieniems pasiseka trumpiau, kitiems ilgiau išbūti be kvaišalų, tačiau po kurio laiko jie ir vėl grįžta į sisteminio vartojimo ratą. Tai pirmas, bet ne vienintelis išbandymas. Net jei žmogus pasiryžta jau nuo dabar visam laikui atsisakyti svaigalų, to nepakanka, vaduojantis iš priklausomybės - būtini pokyčiai visame jo gyvenime. Tada tenka ilgai aiškinti, kad toks, koks esi, gyvenime patekai į pelkę. Jeigu nori iš tos pelkės išsivaduoti, turi keistis: atsisakyti tam tikrų įpročių, įprastų reakcijų, elgesio modelio, gal ne keisti kai kurias charakterio savybes.
Psichoterapeutai, socialiniai darbuotojai paprastai pabrėžia, kad priklausomas žmogus, kuris eina gydytis „dėl kitų“, o ne „dėl savęs“, labai tikėtina, nesugebės išsivaduoti iš vartojimo rato. Vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad reikia labai atsargiai elgtis su pagunda „paspausti“. Žmogus, kuris jaučiasi puolamas, spaudžiamas, paprastai statosi storesnę gynybos sieną ir visiškai užsisklendžia. Taip pat ir nuolatinis bambėjimas dažniausiai nepasiekia savo tikslo. Kita vertus, jei priklausomas žmogus sutinka nueiti pas specialistą dėl ramybės šeimoje, tai tikrai nėra blogai. Nepamirškime, kad motyvacija yra dinamiška ir gali keistis.
Šeimos ir aplinkos vaidmuo
Kuo aplinkiniai galėtų padėti sveikstančiam priklausomam žmogui? Dažnai artimieji sako, mes norime padėti, bet dažnai padėdami tik pakenkia. Visų pirma aplinkiniai, patys artimiausi žmonės, labiausiai padėtų, patys kiek įmanoma labiau susipažindami su tuo, ką reiškia sveikimas. Todėl ir Minesotos programoje netgi privaloma, kad patys artimiausi žmonės (sutuoktinis ar tėvai) dalyvautų užsiėmimuose, kur pasakojama apie priklausomybės esmę, kas su priklausomu žmogumi žmogumi vyksta, kodėl jis būtent taip elgėsi, kaip jis sveiksta dabar, kaip jis sveiks toliau.
Yra labai didelė klaida - kai žmogus, nenorėdamas nieko sužinoti, turėdamas savo asmeninį supratimą ir pažiūras, bando paveikti priklausomą žmogų. Mano įsitikinimu, mes daugiausia dėmesio turėtume skirti pirminei prevencijai - sveikos gyvensenos ugdymui, siekiant, kad žmogus nepradėtų vartoti kvaišalų. Užuot investavę į problemos priežasčių šalinimą, mes išleidžiame kur kas daugiau pinigų, gesindami tų problemų sukurtus socialinius gaisrus. Labai sunku kalbėti apie kvaišalų žalą su paaugliu, kuris mato, kaip namuose, viešojoje erdvėje vartojamas alkoholis, kuris girdi „žvaigždžių“ pasakojimus apie kvaišalus.
Kur kreiptis pagalbos
Artimiausias kelias - šeimos gydytojas arba savivaldybės psichikos sveikatos centras, kuriame dirba psichiatrų, psichologų ir socialinių darbuotojų komandos. Specializuotos priklausomybių konsultacijos teikiamos Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, o kreiptis į juos galima nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Konsultacijos metu gydytojas suteikia informaciją apie opioidų perdozavimo riziką, simptomus, pirmosios pagalbos teikimo principus. Konsultacijos metu taip pat išduodamas opioidų priešnuodis - medikamentas naloksonas ir paaiškinama, kaip jį tinkamai ir saugiai naudoti.
Paslauga, struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa, kurios metu asmuo kasdien ne mažiau kaip 4 valandas praleidžia RPLC: dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su gydytoju psichiatru, psichologu, socialiniu darbuotoju, ergoterapeutu ir kitais specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas. Tai paslauga, skirta opioidus vartojantiems asmenims ir jų artimiesiems.
Motyvuojančio pokalbio (MP) priklausomybėms vaizdo įrašas
Pastaba apie stigma ir kreipimąsi pagalbos
Pagalbos šiandien ieškotų vos 42 proc. susidūrusiųjų su priklausomybe, o iš tų, kurie nesikreiptų, beveik pusė - 44 proc. - netiki, kad gydymas gali padėti. „Pagalba yra, ir jos kreiptis skatiname be kaltės ir be gėdos - toks yra priklausomybės ligų gydymo principas, kuris, tikiu, yra ir kelias į sėkmę“, - drąsina RPLC Šiaulių filialo direktorius dr. Modestas Grigaliūnas.
tags: #priklausomybe #nuo #kliju #uostymo