Priklausomybės kankino visuomenę visos žmonijos istorijos metu, pradedant senovės romėnų filosofų raginimais pasmerkti vyno ir linksmybių festivalius (200 m. pr. m. e.) ir baigiant mūsų 21 a. Šiame straipsnyje apžvelgsime priklausomybių statistiką Lietuvoje, įskaitant alkoholio, tabako, narkotikų ir technologijų vartojimo tendencijas, jų poveikį visuomenės sveikatai ir lyginamąjį kontekstą su kitomis Europos šalimis.
Alkoholio Vartojimas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama alkoholio vartojimo problemai. Valstybės duomenų agentūra kartu su Higienos institutu ir Sveikatos apsaugos ministerija nuolat teikia detalią alkoholio ir tabako vartojimo statistiką, leidžiančią įvertinti situaciją ir priimti pagrįstus sprendimus.
Nors alkoholio vartojimas Lietuvoje mažėja, situacija išlieka rimta. Anot statistinių duomenų, 2024 metais alkoholio vartojimas sumažėjo ir vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro alkoholio. Tai rodo, kad per dešimtmetį alkoholio suvartojimas kasmet mažėja. Valstybės duomenų agentūros teigimu, pernai alkoholio suvartota mažiausiai per pastarąjį dešimtmetį. Statistikos duomenimis, pernai vienas Lietuvos gyventojas išgėrė 200 gramų absoliutaus alkoholio mažiau nei užpernai. Tačiau, nepaisant šių teigiamų pokyčių, sergamumo rodikliai išlieka aukšti.
2023 metais kiekvienam 15 metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui teko 11 litrų absoliutaus alkoholio, tai yra 0,2 l mažiau nei 2022 metais. Mažmeninės prekybos apimtys 2023 metais, palyginti su 2022 metais, parodė, kad spiritiniai gėrimai ir vynas sumažėjo atitinkamai 0,8 % ir 4,2 %, o alus sumažėjo 6 %. Kainos taip pat augo - 2023 metais vidutiniškai +10,6 %. Labiausiai pabrango vietinis alus (+14,7 %), importinis alus (+13,7 %) ir vermutas (+13,2 %).
Alkoholio suvartojimo struktūra taip pat keitėsi, bet nežymiai. Daugiausiai lietuviai išgeria 42 proc. ir stipresnių spiritinių alkoholinių gėrimų, alus ir kiti silpnieji gėrimai sudarė 39,6 proc., palyginti su praėjusiais metais jie padidėjo 0,5 procentinio punkto. Taip pat pastebima, kad žmonės pradėjo šiek tiek daugiau vartoti vyno ir kitų fermentuotų gėrimų. Manoma, kad tam įtakos turėjo ir pakitusios alkoholio kainos. Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidėjo 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis 6,3 proc., vaisių vynas - 5,7 proc., Lietuvoje pagamintas alus - 5,2 proc., vermutas - 5 proc., likeris - 4,9 proc.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Nepaisant mažėjančio suvartojimo, alkoholio vartojimas Lietuvoje išlieka reikšmingu veiksniu, lemiančiu sergamumą ir mirtingumą. Higienos instituto duomenimis, nors alkoholio vartojimas ir mažėja, tačiau susirgimų rodikliai - ne. Pernai bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 2 tūkst. 2023 metais 27 000 žmonių diagnozuota bent viena liga, tiesiogiai susijusi su alkoholio vartojimu, tai yra 2 tūkst. daugiau nei 2022 metais. Dažniausios diagnozės yra alkoholinė priklausomybė (688,1 atvejo 100 000 gyventojų), toksinis alkoholio poveikis (150,9 atvejo), alkoholinė kepenų liga (125,2 atvejo) ir alkoholinė psichozė (82,3 atvejo 100 000 gyventojų).
Deja, šalyje išaugo mirtingumas nuo dėl tiesiogiai susijusių ligų su alkoholiu. 2024 metais mirė 677 žmonės, tai 52 asmenimis daugiau nei 2023 metais. 2023 metais dėl alkoholio sukeltų ligų mirė 625 žmonės, tai yra 21 žmogumi mažiau nei 2022 metais. Pagrindinės mirties priežastys buvo kepenų ligos (48,6 %), apsinuodijimas (25,4 %) ir kardiomiopatija (9,4 %).
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 27,7 tūkst. asmenų, nežymiai daugiau negu 2023 m. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (703,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (157,5 atvejo), alkoholinė kepenų liga (132,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (85,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų). 2024 m., palyginti su 2023 m., alkoholio sukeltų polineuropatijų padaugėjo 12,7 proc., ypatingų epileptinių sindromų - 11,1 proc., alkoholinės kepenų ligos atvejų - 5,8 proc., nežymiai sumažėjo tik nervų sistemos degeneracijos, sukeltos alkoholio, atvejų - 1,9 proc.
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. 677 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 52 asmenimis daugiau negu 2023 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.).
Statistika atskleidžia reikšmingus demografinius skirtumus, susijusius su alkoholio vartojimu ir jo pasekmėmis. Vyrų mirtingumas dėl alkoholio sukeltų ligų 2,3 karto viršija moterų mirtingumą. Vyrai dėl alkoholio sukeltų padarinių serga 3 kartus dažniau nei moterys. Didžiausias vyrų ligotumas buvo 50-54 m. amžiaus grupėje, moterų - 45-49 m. amžiaus grupėje. Kaimo gyventojai, lyginant su miestiečiais, ir serga, ir miršta dažniau. Jų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis 1,3 karto viršija miesto gyventojų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra 45-49 m. amžiaus grupėje, miesto gyventojų - 50-54 m. amžiaus grupėje.
Taip pat skaitykite: Kaip atpažinti priklausomybę nuo muzikos
Alkoholio suvartojimas PSO Europos regione
Lietuvos situacija alkoholio vartojimo kontekste atrodo geriau, kai lyginama su kitomis Europos šalimis. Duomenys rodo, kad alkoholio suvartojimas Europoje mažėja. Bendras alkoholio suvartojimas apibrėžiamas kaip metinis grynojo alkoholio pardavimas litrais vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui. ES per pastaruosius keturis dešimtmečius bendras alkoholio suvartojimas vienam 15 metų ir vyresniam asmeniui sumažėjo 2,9 litro: nuo 12,7 litro 1980 m. iki 9,8 litro 2020 m., t. y. 23 proc. mažiau.
Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) Europos regione, kuris apima 53 šalis, įskaitant Rusiją ir aplinkines šalis, alkoholio suvartojimas sumažėjo nuo 12 litrų (2000 m.) iki 9,5 litro (2020 m.) Nepaisant šio sumažėjimo, PSO Europos regione vis dar suvartojama daugiausiai alkoholio vienam žmogui pasaulyje. Kasmet kiekvienas 15 metų ir vyresnis gyventojas išgeria vidutiniškai 9,5 litro grynojo alkoholio.
Vertinant pokyčius šalių lygmeniu 2010 m. - 2020 m., alkoholio suvartojimas sumažėjo 25 šalyse, o 11 šalių padidėjo. Didžiausias alkoholio vartojimo sumažėjimas šiuo laikotarpiu užfiksuotas Airijoje ir Lietuvoje. Apskritai, visoje ES nuo 2010 m. iki 2020 m. alkoholio suvartojimas sumažėjo 0,6 litro. Labiausiai suvartojimas padidėjo Latvijoje, kur jis išaugo 2,3 litro.
Alkoholio vartojimas labai skiriasi priklausomai nuo lyties ir išsilavinimo. Visose šalyse vyrai dažniau nei moterys nurodė epizodiškai vartojantys daug alkoholio. 2019 m. ES šalyse vidutiniškai 26,6 proc. vyrų nurodė, kad bent kartą per mėnesį vartojo alkoholį, o moterų - 11,4 proc.
Išsilavinimo lygis taip pat turi reikšmės alkoholio vartojimui. ES šalyse, išskyrus Latviją, žemesnio išsilavinimo žmonės dažniau alkoholio be saiko nevartoja. Vidutiniškai 12,5 proc. žmonių, turinčių žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, nurodė, kad epizodiškai vartoja alkoholį, palyginti su žmonėmis, turinčius bent vidurinį (22,3 proc.) arba aukštąjį (20,2 proc.) išsilavinimą.
Taip pat skaitykite: Kainų analizė
PSO teigia, kad nėra saugaus alkoholio vartojimo lygio. Nesvarbu, kiek išgeriate - rizika geriančiojo sveikatai prasideda nuo pirmojo bet kokio alkoholinio gėrimo lašo. Vienintelis dalykas, kurį galime tvirtai pasakyti, yra tai, kad kuo daugiau geriate, tuo jis žalingesnis, arba, kitaip tariant, kuo mažiau geriate, tuo saugiau.
Tabako Vartojimas Lietuvoje: Statistika ir Tendencijos
Nors straipsnio pagrindinis dėmesys skiriamas alkoholio vartojimui, svarbu paminėti ir tabako vartojimo tendencijas Lietuvoje. 2023 metais vienam gyventojui (15+ metų) teko 1 223 cigaretės, tai yra 2,2 % mažiau nei 2022 metais. Cigarečių gamyba sumažėjo 8 %, eksportas - 11 %, o importas - 5,7 %. Tabako kainos pakilo 6,3 % dėl akcizo didinimo nuo 2023 m. sausio 1 d.
Deja, nedžiugina mirtingumas nuo rūkymo sukeltų navikų. 2023 metais nuo rūkymo sukeltų navikų mirė 1 497 asmenys, tai yra 68 mažiau nei 2022 metais, daugiausia vyrų (78,7 %).
Galima pasidžiaugti, kad 2024 metais paprastų cigarečių vartojimas sumažėjo 6 proc. 15 metų ir vyresniam gyventojui tenka 1151 cigaretė, arba 3,2 cigaretės per dieną. Deja, kitų tabako gaminių vartojimas išaugo. Nedžiugina ir mirtingumas nuo dėl su rūkymu susijusių ligų. 2024 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 577 asmenys, arba 80 asmenų daugiau nei 2023 m. Dauguma (77,3 proc.) mirusiųjų nuo šių piktybinių navikų buvo vyrai. 2024 m. duomenimis, 100 tūkst. gyventojų teko 54,6 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (tarp miesto gyventojų - 47,7, kaimo gyventojų - 69,5).
Paauglių Priklausomybės: Rūkymas, Alkoholis ir Socialiniai Tinklai
Paauglių priklausomybės - opi problema, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir prevencinių priemonių. Lietuvoje atlikti tyrimai ir statistiniai duomenys atskleidžia nerimą keliančias tendencijas, susijusias su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu ir kitomis priklausomybėmis tarp jaunimo.
Rūkymo Paplitimas Tarp Paauglių
Tyrimai rodo, kad rūkymas tarp paauglių išlieka aktuali problema. Vienas iš tyrimų, atliktų Kauno mokyklose 2009-2011 m., atskleidė, kad rūkančių paauglių skaičius nuolat augo. 2009 m. vos 6,7 proc. berniukų teigė rūkę per paskutines 30 dienų, o tarp mergaičių tokių buvo 8,4 proc. Tačiau jau 2011 m. šie skaičiai išaugo atitinkamai iki 30,7 proc. ir 22,8 proc.
Paskutinės apklausos metu net 47 proc. rūkančių respondentų per mėnesį surūkė 20 ir daugiau cigarečių. Ši statistika rodo, kad rūkymas tarp paauglių nėra tik eksperimentavimas, bet ir susiformavęs įprotis.
Įdomu, kad 58,4 proc. rūkančių paauglių turi rūkančius tėvus, o tarp nerūkančiųjų rūkantys tėvai sudaro 43,4 proc. Tai rodo, kad šeimos aplinka turi didelės įtakos paauglių pasirinkimui rūkyti.
Alkoholio Vartojimas ir Jo Poveikis
Alkoholio vartojimas tarp paauglių taip pat kelia susirūpinimą. Kaip ir rūkymo atveju, alkoholį išbandžiusių paauglių skaičius augo 2009-2011 m. laikotarpiu. 2009 m. per paskutines 30 dienų alkoholį vartoję prisipažino 13,4 proc. berniukų ir 18,8 proc. mergaičių, o 2011 m. šie skaičiai išaugo iki 37,5 proc. ir 38,9 proc. Nemaža dalis alkoholį vartojančių paauglių tai daro reguliariai. 12,4 proc. berniukų ir 4,6 proc. mergaičių per metus alkoholį vartojo 6 ar daugiau kartų.
Tyrimai rodo, kad rūkantys moksleiviai net 3 kartus dažniau vartoja alkoholinius gėrimus, lyginant su nerūkančiais jų bendraamžiais. Be to, tabako ir alkoholio vartojimas daro įtaką tolesniam apsisprendimui eksperimentuoti su narkotikais - apie 40 proc. rūkančių vaikų sutiktų su pasiūlymu rūkyti kanapes.
Šeimos Svarba ir Santykiai
Tyrimai atskleidžia, kad šeimos svarba ir santykiai su tėvais yra geresni nerūkančiųjų grupėje nei rūkančiųjų. Paaugliai, kurie jaučiasi mylimi ir reikalingi šeimoje, rečiau linkę į žalingus įpročius.
Pavyzdžiui, teigiamai į teiginį „mano tėvai didžiuojasi manimi“ atsakė 79,8 proc. rūkančiųjų ir 90,5 proc. nerūkančiųjų. Prisipažino besididžiuojantys savo šeima 81,5 proc. rūkančiųjų ir 91,8 proc. nerūkančiųjų.
Visgi, net ir rūkantys paaugliai pripažįsta šeimos svarbą. Teigiamai į teiginį „man svarbu nenuvilti savo tėvų“ atsakė 81,5 proc. rūkančiųjų ir 89,7 proc. nerūkančiųjų.
Socialinių Tinklų Priklausomybė
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimas rodo, kad nuo pandemijos smarkiai išaugo paauglių, kuriems soc. tinklai kelia priklausomybę, skaičius. Net 11 proc. apklaustųjų yra priskiriami grupei, kuriai soc. tinklai kelia priklausomybę. Anksčiau tokių vaikų buvo tik 7 proc.
Lietuvoje probleminis socialinių tinklų naudojimas tarp paauglių viršija vidutinį rodiklį ir sudaro 13 proc. paauglių. Žalingas įsitraukimas į soc. medijas yra didesnis tarp mergaičių nei berniukų ir ryškėja su amžiumi.
Jauni žmonės, kurie priskiriami probleminio soc. tinklų naudojimo grupei, sunkiai kontroliuoja savo impulsus. Tokiems paaugliams pasireiškia priklausomybę signalizuojantys bruožai, pavyzdžiui, jie nuolat galvoja apie soc. tinklus būdami neprisijungę ir jaučia nerimą, kai negali būti tinkle.
Priklausomybė nuo interneto
Narkotikų Vartojimas ir Žalos Mažinimas
Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) skelbia, kad Europoje iš tūkstančio 15-64 m. amžiaus gyventojų švirkščiamuosius narkotikus gali vartoti net iki 15 žmonių. Kalėjimuose švirkščiamuosius narkotikus teigia vartojantys nuo 1 iki 31 proc. Pasak Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorės dr. Audronės Astrauskienės, švirkščiamųjų opioidų ir kelių narkotikų vartotojai sudaro probleminių narkotikų vartotojų grupę.
Lietuvoje vienam tūkstančiui 15-64 m. amžiaus gyventojų tenka 2,4 probleminiai narkotikų vartotojai (2007 m. duomenys). Panaši statistika pastebima ir Vokietijoje, Nyderlanduose, Graikijoje bei Kipre. Lietuvoje dažniausiai probleminiais narkotikų vartotojais yra jauni, darbingo amžiaus asmenys. 2007 m. ENNSC duomenimis, Lietuvoje daugiau nei 90 proc. asmenų, užsiregistravusių gydytis dėl priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų, šias medžiagas vartotojo švirkšdamiesi. Tai didžiausias rodiklis Europos Sąjungoje.
Jungtinių Tautų AIDS programos duomenimis, trečdalis ŽIV infekcijos atvejų pasaulyje yra nustatyta tarp narkotikų vartotojų, kurie dalinasi ir naudojasi ta pačia užkrėsta narkotinių medžiagų švirkštimosi įranga. Siekiant sumažinti neteisėto narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamas sveikatos, socialines, ekonomines bei teisines pasekmes asmeniui ir visuomenei, Lietuvoje kryptingai plėtojamos stacionarios ir mobilios žemo slenksčio paslaugos - švirkščiamųjų narkotikų vartotojams keičiami švirkštai/adatos, suteikiama informacija, vykdomos konsultacijos ir pan. 2009 m. Lietuvoje veikė 12 žemo slenksčio paslaugų kabinetų, tačiau šių paslaugų prieinamumas švirkščiamųjų narkotikų vartotojams dar yra ribotas.
Paskutiniai tyrimai rodo, kad Lietuvoje yra iki 7 tūkst. švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, iš kurių apie 50 proc. Farmakoterapiją opioidiniais vaistiniais preparatais priklausomybės nuo opiodų gydymui 2004 m. taikė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio priklausomybės ligų centrai ir 7 psichikos sveikatos centrai. Pastaraisiais metais šių paslaugų prieinamumas didėja, tačiau vis dar išlieka nepakankamas - ne kiekvienas švirkščiamųjų narkotikų vartotojas jam reikalingas paslaugas gali gauti savo gyvenamoje vietoje.
Būtina pabrėžti, kad dažniausiai šios ypač didelės rizikos grupės asmenys patys nesidomi ir neieško pagalbos, kaip gauti socialines ar sveikatos priežiūros paslaugas.
ESPAD duomenys atskleidė, kad šiemet beveik 6 proc. moksleivių nurodė bent kartą gyvenime vartoję kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Pastebima, kad sumažėjo ekstazio/MDMA vartojimas, tačiau išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL/GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas.
Ypač neraminanti tendencija - raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimas be gydytojo paskyrimo.
Siekiant apsaugoti pažeidžiamiausią grupę - 12-18 metų jaunuolius, Lietuvoje nuo 2018 metų veikia Ankstyvosios intervencijos (AI) programa, kurią atranda vis daugiau savivaldybių, tėvų ir paauglių. AI programa skirta jaunuoliams, kurie eksperimentuoja ir dar tik nereguliariai vartoja alkoholį ir (ar) narkotikus.
Prevencinės Priemonės ir Pagalba Priklausomiems Asmenims
Lietuvoje vykdomos įvairios prevencinės priemonės, skirtos mažinti alkoholio vartojimą ir jo daromą žalą. Tai apima švietimą apie alkoholio žalą, alkoholio prieinamumo ribojimą, alkoholio reklamos draudimą ir kainų didinimą.
Svarbu skirti dėmesį jaunuolių švietimui, įtraukiant ne tik mokyklą, bet ir šeimą bei draugų grupes. Taip pat būtina užtikrinti tabako žalos mažinimo strategijas ir nuoseklią, moksliškai pagrįstą informaciją rūkantiems pacientams bei jų aplinkai.
Svarbu užtikrinti prieinamą ir kokybišką pagalbą priklausomiems nuo alkoholio asmenims. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, ieškantieji bendruomeniškos pagalbos - įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją.
Naujai atsirandančios ar vis plačiau pripažįstamos priklausomybės ligos ir su jomis susiję psichikos bei elgesio sutrikimai, tokie kaip priklausomybė nuo lošimų, socialinių tinklų ar kompiuterinių žaidimų, bus įtraukti į teikiamų gydymo paslaugų indikacijas.
Susitikę politikai ir sveikatos ekspertai pabrėžė, kad atėjo laikas pokyčiams - dabartinė priklausomybių politika nebeatitinka realijų, o per pastaruosius 25 metus nuo pirmosios strategijos patvirtinimo esminių pokyčių nematyti.
Ekspertai diskutavo, kad reikalingas kompleksinis požiūris į priklausomybių prevenciją ir gydymą, apimantis tiek tradicines, tiek naujas priklausomybių formas.
Anot statistikos, neblaivių asmenų padarytų nusikaltimų, nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo, eismo įvykių - šiek tiek išaugo. 2024 m. kas dvyliktą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo. Juose žuvo 8 ir buvo sužeisti 276 žmonės.
tags: #priklausomybe #lietuvoje #ir #pasaulyje