Didėjančios energetikos, maisto kainos labiausiai paliečia pažeidžiamiausias visuomenės grupes: negalią turinčius žmones, senolius, vienišus tėvus su vaikais. Siekiant sumažinti šią naštą, Lietuvoje numatytos įvairios socialinės paramos priemonės, skirtos būtent šioms grupėms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo didinti socialinių išmokų bazinius dydžius 15-21 proc., lyginant su praėjusiais metais galiojusiais dydžiais. Ministerijos specialistų skaičiavimais, teigiamą poveikį pajus vidutines ir žemesnes pajamas turintys namų ūkiai. Didžiausią naudą pajus negalią turintys žmonės, senjorai ir vieniši tėvai, auginantys vaikus. Dėl NPD, socialinių išmokų ir pensijų didinimo negalią turinčių žmonių skurdo rodikliai gali sumažėti 2,4 procentiniais punktais, vienišų tėvų su vaikais namų ūkių - net 3,7 proc. punktais, senyvo amžiaus asmenų - 0,9 proc.
Nuo šių metų pradžios padvigubinus dydį, taikomą būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti, būsto šildymo kompensacijų gavėjų palyginus 2021 m. gruodžio ir šių metų sausio mėnesius kompensacijos gavėjų skaičius išaugo 5 kartus. Kompensacijas gauna ir šia priemone pasinaudoja ir vidutines pajamas gaunantys šalies gyventojai. Tai padėjo sumažinti šiems gyventojams dėl padidėjusių energijos kainų krintančią naštą. Padidinus valstybės remiamas pajamas, kito šildymo sezono metu dar apie 21 proc.
Nedarbo išmokos
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė siūlo, kad 60 metų ir vyresniems žmonėms, gaunantiems nedarbo išmoką, ji būtų mokama ilgiau - ne 9, o 15 mėnesių. „Mūsų tyrimai rodo, kad, jei žmogus praranda darbą, ypatingai tarp 60 ir 65 metų, tai susirasti kitą jam užtrunka daug ilgiau nei jaunesnio amžiaus darbuotojui. Jei šiai dienai priešpensinio amžiaus darbuotojams (nedarbo išmokas) turime 9 mėnesius plius 2 mėnesius, tai net ir šio laiko neužtenka persikvalifikuoti, kelti kompetencijas“, - teigė I. Ruginienė.
Ministrė suabejojo, kad toks pailginimas skatintų piktnaudžiavimą, nes nedarbo išmokos yra daug mažesnės nei gautas darbo užmokestis. „Nedarbo išmoka yra nedidelis pinigų kiekis. Ir yra uždėtos lubos, kurios nesiekia net 58 proc. buvusio darbo užmokesčio. Be to, kuo ilgiau nedirbi, tuo mažėja išmoka. Tai nėra labai patrauklus mechanizmas“, - teigė I. Ruginienė.
Taip pat skaitykite: Kas pasikeitė bedarbiams?
Tačiau Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų (LPPAR) prezidentas Sigitas Gailiūnas skeptiškai vertino planus ilginti nedarbo išmokų laikotarpį. Anot jo, tai paskatintų darbo netekusius žmones pasinaudoti situacija ir neieškoti darbo. „Gerai, kad apie tai diskutuojama, bet nemanau, kad laikotarpį reikia ilginti. Prailginus laikotarpį kaip tik pastebime, kad netekę darbo žmonės pripranta prie situacijos. Ir kuo ilgesnis laikotarpis, tuo labiau žmonės adaptuojasi ir problema padidėja“, - kalbėjo S. Gailiūnas.
Šiuo metu nedarbo išmoka mokama 9 mėnesius. Tačiau mokėjimas gali būti pratęsiamas 2 mėnesiams, jei išmokos mokėjimo pabaigos dieną gavėjui iki pensinio amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai. „Sodros“ duomenimis, vidutinė nedarbo išmoka 2024 metų gruodį siekė 595 eurų. Tuo metu maksimali 2025 m. pirmą ketvirtį bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra beveik 1,3 tūkst. eurų, Nedarbo išmokas Lietuvoje 2024 m. pabaigoje gavo apie 80 tūkst. žmonių.
I. Ruginienė teigė: „Mes nenorime, kad žmogus iš karto eitų į pensinę grupę ir pasiimtų priešlaikinę pensiją. Manome, kad svarbu žmogų išlaikyti darbo rinkoje iki 65 metų. Dėl to sumanymas ir yra suteikti papildomą socialinę garantiją, kad suteiktume ne tik finansinę paramą ilgiau ieškoti darbo, bet ir paslaugas, kad sugrąžinti žmogų į darbo rinką“.
Eurostato duomenimis, 2024 m. Lietuvoje dirbo beveik 70 proc. 55-64 m. amžiaus gyventojų, šis rodiklis - vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Tačiau, anot ministrės, vyresnio amžiaus žmonėms vis tiek užtrunka ilgiau susirasti darbą Lietuvoje. „Nėra problemos, jei žmogus dirba ir nepraranda darbo. Bet mūsų tyrimai rodo, kad jei žmogus praranda darbą, ypatingai tarp 60 ir 65 metų, tai susirasti kitą jam užtrunka daug ilgiau nei jaunesnio amžiaus darbuotojui“, - tikino I. Ruginienė.
Anot LPPAR prezidento, geresnis sprendimas būtų įvertinti, kodėl vyresnio amžiaus žmonės nenori eiti į kai kurias darbo vietas bei skatinti verslą perkvalifikuoti vyresnio amžiaus darbuotojus. „Manau, kad pirma reikia padaryti analizę, kodėl yra tų bedarbių, kodėl jie palieka įmones. Jei paimtume labiausiai trūkstamas profesijas, tai yra švietimo, medicinos darbuotojai, kurie bedarbiai. Tai kalbėkime apie tai, kad Lietuvoje trūksta 1,5 tūkst. mokytojų dabar. Ir dalis tų mokytojų yra palikę savo darbo vietas dėl sąlygų“, - aiškino S. Gailiūnas.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų iššūkiai Lietuvoje
„Manau, kad pirma reikia ieškoti, kaip suinteresuoti ir perkvalifikuoti žmones. Dabar tai vyksta mokymo įstaigose, bet gal būtų galima paskatinti darbdavius, kad jie priimtų ir perkvalifikuotų vyresnio amžiaus žmones“, - sakė jis.
Kitos socialinės paramos priemonės
Dirbantiems žmonėms itin aktualus neapmokestinamų pajamų dydis (NPD). Siūloma 80 eurų didinti NPD, kuris, Seimui pritarus, siektų 540 eurų. Dėl to uždirbantys minimalų mėnesinį atlygį (MMA) papildomai gautų 16 eurų. NPD būtų taikomas tiems gyventojams, kurių mėnesio pajamos neviršija 1704 eurų. Labai svarbu kartu didinti ir NPD, taikomą neįgaliesiems ir riboto darbingumo asmenims.
Didinant bazinius socialinių išmokų dydžius, kartu didėtų ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.
Ministerija siūlo, kad nuo vasaros pradžios bazinės socialinės išmokos dydis būtų 46 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėtų iki 138 eurų, o valstybės remiamos pajamos siektų 147 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didėtų 15 proc., palyginti su pernai. Nuo birželio pradžios siūlome šalpos pensijų bazę didinti iki 173 eurus. Padidinus šį dydį, šalpos išmokos, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidėtų nuo 11,5 euro (šalpos našlaičių pensija) iki 51,75 euro (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų amžiaus). Tai palies apie 60 tūkst.
Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazę siūlome didinti nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
Taip pat skaitykite: Socialinių paslaugų apžvalga senjorams
Geresni „Sodros“ biudžeto rezultatai leidžia pensijas didinti sparčiau. Vidutinės netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos, priklausomai nuo asmenims netekto darbingumo lygio, papildomai didėtų nuo 10 iki 21 euro. Nuo vasaros siūloma karių ir pareigūnų valstybines pensijas padidinti 5 proc. Didesnės socialinio draudimo pensijos bus pradėtos mokėti ne vėliau kaip 2022 m. liepos mėnesį išmokant kartu nepriemoką, jeigu tokia susidarys. Didesnės valstybinės pensijos taip pat būtų pradėtos mokėti 2022 m. Priėmus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikiamus siūlymus, pakeitimai įsigaliotų nuo 2022 m. birželio 1 d.
Socialinės išmokos ir pensijos - pažeidžiamų gyventojų pagrindinis pajamų šaltinis. Pasak ministrės M. Skirstant valstybės biudžeto lėšas, labai svarbu, kad parama būtų skirta tiems žmonėms, kuriems jos labiausiai reikia dėl kylančių kainų.
Socialinės paramos dydžių palyginimas
| Paramos rūšis | Dydis prieš pakeitimus | Siūlomas dydis | Pokytis |
|---|---|---|---|
| Bazinė socialinė išmoka | Nenurodyta | 46 eurai | +15% |
| Tikslinių kompensacijų bazė | 126 eurai | 138 eurai | +15% |
| Valstybės remiamos pajamos | Nenurodyta | 147 eurai | +15% |
| Šalpos pensijų bazė | Nenurodyta | 173 eurai | Nenurodyta |
| NPD (siūlomas) | Nenurodytas | 540 eurų | +80 eurų |
tags: #priespensinio #ir #pensinio #amziaus #zmoniu #socialines