Straipsnyje nagrinėjama problema - kokią įtaką turi ugdomoji aplinka ugdant vaikų socialinę kompetenciją ikimokykliniame amžiuje. The educational environment is a space in which the pupil lives permanently, and which promotes the child's educational achievements, his or her individual development.
Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda. A preschool child not only gets acquainted with various things and their functions in the environment, but at the same time the child goes through various experiences, acquires new proficiencies, researches, experiments and discovers.
Socialinės kompetencijos ugdymo svarba ikimokykliniame amžiuje neabejotina, kadangi socialinė kompetencija lemia vaiko kaip pilnateisės ir savimi pasitikinčios asmenybės sėkmę kitose ugdymosi srityse bei tolimesniame gyvenime. The importance of developing social competence in pre-school age is unquestionable, as social competence determines the success of a child as a full-fledged and self-confident person in other areas of education and later in life.
Tyrimo tikslas, objektas ir uždaviniai
Tyrimo tikslas - atskleisti ugdomosios aplinkos įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui(si). The object of the research is the influence of the educational environment on the development of social competence of preschool children.
- Tyrimo uždaviniai: teoriškai pagrįsti ugdomosios aplinkos įtaką socialinės kompetencijos ugdymui(si) ikimokykliniame amžiuje; empiriškai atskleisti tėvų požiūrį į ugdomosios aplinkos įtaką ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui(si).
- Research tasks: To theoretically substantiate the influence of the educational environment on the development of social competence in preschool age; To empirically reveal the attitude of parents and teachers to the influence of the educational environment on the development of social competence of preschool children.
Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, apklausa (raštu), statistinė duomenų analizė.
Taip pat skaitykite: Priešmokyklinio ugdymo gidas
Ugdomosios aplinkos samprata ir reikšmė
Tyrimo rezultatai atskleidė: ugdomoji aplinka yra erdvė, kurioje ugdytinis gyvena nuolatos, ir kuri skatina vaiko ugdymosi pasiekimus, jo individualų tobulėjimą. The educational environment is the space where the student lives permanently, and which promotes the child's educational achievements and individual development.
The educational environment must be safe, quiet and cosy. Ikimokyklinio amžiaus vaikas aplinkoje ne tik susipažįsta su įvairiais daiktais ir jų funkcijomis, tačiau kartu vaikas patiria įvairių įspūdžių, įgyja naujas patirtis, tyrinėja, eksperimentuoja ir atranda.
- Programoje kompetencijos ugdomos integraliai visose ugdymosi srityse ir visose veiklose, kuriose vaikas dalyvauja, siekiant užtikrinti visų kompetencijų ugdymo pusiausvyrą ir dermę.
- Įgyvendinant Programą ugdomos šios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, kultūrinė.
Programoje išskirtos 6 ugdymosi sritys: gamtamokslinis ugdymas, kalbinis ugdymas, matematinis ugdymas, meninis ugdymas, visuomeninis ugdymas, sveikatos ir fizinis ugdymas. Pasiekimai aprašomi 3 pasiekimų lygiais: iki pagrindinio, pagrindinis ir virš pagrindinio.
Socialinės kompetencijos tikslai ir rezultatai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymo tikslas - supažindinti ugdytinius su įvairiomis vertybėmis ir visuomenei priimtinu elgesiu, kad ugdytiniai gebėtų orientuotis aplinkoje, tinkamai joje elgtis, bendrautų ir bendradarbiautų su kitais, kontroliuotų savo elgesį bei emocijas. The purpose of social competence education for preschool children is to introduce pupils to various values and socially acceptable behavior so that pupils can navigate the environment, behave appropriately in it, communicate and cooperate with others, control their behavior and emotions.
The results of the conducted research revealed: parents are satisfied with their children's educational environment in kindergarten, are interested in the development of children's social competence, understand the importance of social competence in children's lives and agree that creating an educational environment is important not only in kindergarten, but also at home; pedagogues create a child-friendly educational environment, but sometimes difficulties arise, for example, lack of funds for tools, too many children in the group, pedagogues agree that the educational environment, its proper preparation, adaptation to specific situations and activities have a great influence on developing children's social competence.
Taip pat skaitykite: kaip įgyvendinti specialiųjų poreikių vaikų ugdymo programą
Tėvų ir pedagogų požiūris
- A commissioned study conducted in pre-school education revealed that parents are satisfied with their children's educational environment in kindergarten, are interested in developing children's social competence, understand the importance of social competence in children's lives and agree that creating an educational environment is important not only in kindergarten but at home.
- The survey of educators revealed that educators create a child-friendly educational environment, but sometimes there are difficulties (lack of funds for measures, too many children in the group).
Parents are satisfied with their children's educational environment in kindergarten, are interested in the development of children's social competence, understand the importance of social competence in children's lives and agree that creating an educational environment is important not only in kindergarten, but at home.
Programinė ir metodinė rėmė
Socialinių įgūdžių ugdymas yra esminis vaiko vystymosi etapas, padedantis jiems sėkmingai integruotis į visuomenę, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais, spręsti konfliktus ir priimti atsakingus sprendimus. Šiame straipsnyje apžvelgiamos įvairios vaikų socialinių įgūdžių ugdymo programos, skirtos ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pedagogams.
- „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ ikimokyklinukams parengti pratimai, ugdantys įvairius gebėjimus, atitinkančius šio amžiaus tarpsnio vaikų gyvenimo ypatumus.
- Pratimai suskirstyti pagal vystymosi sritis: Savimonė; Priklausymas grupei; Poreikiai, teisės ir atsakomybė; Kasdienės situacijos ir rizikos situacijos.
- Pratimų trukmė nuo 10 iki 20 min.
„Kimochis” (japonų k. kimochi reiškia „jausmas“) - tai paprasta ir efektyvi ugdymo programa, kur smagios, įtraukiančios ir inovatyvios veiklos, padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas. Kimochiai - skirtingus charakterius turinčios lėlytės.
Kimochis pamokėlės bus vedamos tris kartus per savaitę po 10-15 minučių. Kiekvienoje pamokoje pateikti galimi scenarijai bei patarimai pedagogui. Iš viso suplanuotos 25 savaitės.
LIONS QUEST programų grupė siūlo socialinio ir emocinio ugdymo programas nuo priešmokyklinio ugdymo iki dvyliktos klasės. „Antras žingsnis” - tyrimais paremta programa, skirta pradinių klasių vaikams.
Taip pat skaitykite: Veiklos ir metodai priešmokyklinio amžiaus vaikų socializacijai
„Zipio draugai” ir „Obuolio draugai” Organizacija įgyvendina tarptautinę ankstyvosios prevencijos programą „Zipio draugai” ir jos tęsinį arba antrąją dalį programą „Obuolio draugai”, kurios moko ikimokyklinio ir pradinio mokyklinio amžiaus vaikus įveikti stresus ir kasdienius sunkumus, ieškoti būdų susitvarkyti su jausmais, įtvirtina vaiko gebėjimą naudotis parama ir ją teikti, ugdo vaikų empatiją.
„Įveikime kartu” Organizacija taip pat sukūrė ir vykdo ankstyvosios prevencijos programą „Įveikime kartu”, kuri yra skirta vyresniems pradinių klasių mokiniams.
Metodinės rekomendacijos saugumui ir sveikatai
Metodinės rekomendacijos „Saugus elgesys“ Rekomendacijos leidžia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams geriau suvokti vaiko saugumo ugdymo turinio sampratą, prioritetus, siekius, veiksnius ir atnaujinti naudojamus ugdymo būdus.
- Patarimuose akcentuojamas vaikų saugaus elgesio kelyje, buitinės ir priešgaisrinės saugos įgūdžių tobulinimas.
- Šiose metodinėse rekomendacijose siūlomos konkrečios sveikatos kompetencijos ugdymo formos: kartu su vaikais analizuoti probleminius klausimus, vykdyti saugaus eismo dienas, įvairias akcijas ir kt.
Programų tikslai ir pasiekimų lygiai
Programoje ugdymo(si) sritys aprašomos pagal pasiekimų sritis, pateikiant vaikų pagrindinio lygio pasiekimus. Pasiekimų sritys žymimos raide (pavyzdžiui, A, B), o raide ir skaičiumi (pavyzdžiui, A1, A2) žymimas tos pasiekimų srities pasiekimas.
Pasiekimų lygių požymių lentelėse pateikiami trijų lygių pasiekimų aprašai: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. A1. Žaisdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir pavadina kai kuriuos gamtos objektus, reiškinius.
| Pasiekimų sritis | Pagrindinio lygio pavyzdžiai |
|---|---|
| Aplinkos pažinimas per pojūčius | Pažįsta aplinką per pojūčius ir atlieka amžių atitinkančius STEAM veiksmus |
| Augalai | Atpažįsta ir pavadina keletą artimiausioje aplinkoje augančių medžių, krūmų, žolių |
| Gyvūnai | Atpažįsta ir įvardija naminius ir kai kuriuos laukinius gyvūnus |
| Dangaus kūnai | Atpažįsta Žemę, Saulę, Mėnulį, savaip juos apibūdina |
A2. Žaisdamas, patirdamas visais pojūčiais, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas, nukreipiamųjų klausimų padedamas pastebi kai kuriuos gamtos objektų požymius, savybes. Gamtos reiškiniai Priešmokyklinis ugdymas. Tyrinėdamas, stebėdamas, dalyvaudamas bendrose veiklose pastebi ir pavadina savo aplinkoje daugumą gamtos reiškinių.
A3. Daiktai ir medžiagos Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, stebėdamas, tyrinėdamas atpažįsta, pavadina artimos aplinkos daiktus, juos apibūdina, palygina, pagal paskirtį naudoja, grupuoja pagal požymius. A4. Tyrinėjimai Priešmokyklinis ugdymas. Su mokytoju, kitais tyrimo dalyviais atlieka tyrimą, aptaria atliekamo tyrimo eigą, rezultatus, įgytą patirtį.
Komunikavimo, pilietiškumo ir skaitmeninės patirtys
Kasdienėse situacijose (grupėje, namie, išvykose ir kt.), naudodami verbalines ir neverbalines komunikavimo priemones (žodžius, garsus, vaizdus, skaitmenines priemones ir kt.), vaikai ugdosi gebėjimus suprasti, surasti, pritaikyti ir perteikti kitiems informaciją.
- Bendraudami, tardamiesi vaikai dalinasi patirtimi, įspūdžiais, įvardija savo mėgstamas veiklas, pratimus, žaidimus, kelia klausimus ir išsako savo pastebėjimus, nuomonę apie lankytus renginius.
- Stengiasi išlaikyti dėmesį, išklausyti pašnekovą, reaguoja, supranta gaunamus paprastus verbalinius ir neverbalinius pranešimus.
- Žaisdami, dalyvaudami įvairiose veiklose vaikai mokosi atsakingai, saugiai ir etiškai naudotis įvairiais skaitmeniniais įrenginiais, įrankiais, technologijomis ir bendrauti skaitmeninėje erdvėje.
Naudodamiesi prieinamomis skaitmeninėmis technologijomis, vaikai peržiūri skaitmeninį turinį, ieško informacijos, piešia, kuria, žaidžia ugdomuosius žaidimus, tyrinėja arba naudodami įrašymo technologijas pradeda kurti paprasčiausią skaitmeninį turinį, išbando technologijas bendravimui, bendradarbiavimui, dalinasi bendravimo patirtimi.
Aptardami gyvenimiškas situacijas, vaikai skiria pilietišką ir nepilietišką, tinkamą ir netinkamą elgesį, aptaria svarbiausius susitarimus, elgesio taisykles ir jų laikosi. Bendradarbiauja su kitais bendrose veiklose, paiso savo ir kitų poreikių, stengiasi gerbti kito nuomonę, ieško visiems tinkamo sprendimo, puoselėja vertybes.
Kultūrinės patirtys ir kūrybiškumas
Per patirtines kultūrines veiklas vaikai išbando kūrėjo, atlikėjo, kultūros stebėtojo ir vartotojo vaidmenis. Žaisdami, tyrinėdami, dalyvaudami kultūriniuose renginiuose, vaikai suvokia etninę kultūrą, perima pagrindinių Lietuvos valstybinių švenčių tradicijas, jas pritaiko ir puoselėja artimoje aplinkoje.
- Atpažįsta ir pritaiko pagrindinius kalendorinių švenčių, valstybinių švenčių, įstaigos tradicinių švenčių simbolius, susipažįsta su tautinės kultūros raiškos požymiais, domisi tautosaka, etnokultūros tradicijomis, kalba, tarmėmis.
- Klausinėdami, dalindamiesi savo sumanymais, žinojimu, talentais įgyvendina idėjas, savaip interpretuoja reiškinius ir įvykius, modeliuoja, fantazuoja, kuria istorijas, siužetus ar pasakojimus.
Kurdami, koreguodami savo sumanymus išbando įvairias dailės priemones, muzikos instrumentus ir kitus garso šaltinius, judesius bei vaidybinius elementus, kurie skatina improvizuoti, akomponuoti ir komponuoti; kelia klausimus, dalinasi savo meniniais sumanymais artimoje aplinkoje, švietimo įstaigoje ir svarsto, kaip įgytą meninę patirtį panaudoti už jos ribų.
Emocijų valdymas, savimonė ir socialinė atsakomybė
Žaisdami, tyrinėdami aplinką, aptardami įvairias situacijas, vaikai plėtoja savimonės gebėjimus: supranta mimika ir kūno kalba reiškiamas emocijas, į jas reaguoja, apmąsto ir nusako savo jausmus, emocijas. Dalyvaudami įvairiose veiklose mokosi valdyti savo emocijas, kuria ir palaiko draugiškus santykius su grupės draugais ir ugdytojais bei stengiasi laikytis grupės susitarimų ir taisyklių, plėtoja socialinės atsakomybės įgūdžius.
Atpažįsta patyčias ir mokosi tinkamai reaguoti į jas. Supranta saugaus elgesio taisyklių svarbą atitinkamose situacijose, mokosi jų laikytis, rūpinasi sveikata pasitelkę fizinį aktyvumą, supranta sveikos mitybos svarbą sveikatai.
Patirtinis pažinimas ir darna su aplinka
Domėdamasis, aiškindamasis, stebėdamas, žaisdamas, visais pojūčiais patirdamas, spontaniškai ir tikslingai tyrinėdamas atpažįsta ir savais žodžiais apibūdina artimiausios aplinkos gamtos objektus, reiškinius, jų įvairovę, požymius, kaitą. Atlieka ir paaiškina paprasčiausią savo sumanytą ir aptartą tyrimą laikydamasis jam suprantamos gyvybės saugojimo etikos.
- B1. Informacijos rinkimas Priešmokyklinis ugdymas. Gamtamokslinę informaciją renka įvairiais jam žinomais ar pasiūlytais būdais ir priemonėmis, ją pristato kitiems.
- B2. Informacijos aptarimas ir pateikimas Priešmokyklinis ugdymas. Stebėdamas, tyrinėdamas, bendradarbiaudamas savaip samprotauja apie pastebėtas ryškiausias aplinkos objektų savybes, požymius, juos palygina.
- B3. Informacijos patikimumas Priešmokyklinis ugdymas. Skiria realius gamtos objektus nuo fantastinių ir nurodo, kas iliustracijoje, pasakojime netikra.
- B4. Informacijos šaltinių įvairovė Priešmokyklinis ugdymas. Domėdamasis smulkiąja tautosaka ir negrožinėmis knygomis, pažįsta gamtą.
Bendraudamas sukaupia dėmesį, klausosi draugų ir suaugusiųjų. Žaisdamas ir kitaip veikdamas kartu su kitais išsako savo nuomonę, stengiasi išgirsti ir suprasti kitą.
Gamtinių išteklių nauda Priešmokyklinis ugdymas. Žaisdamas, tyrinėdamas artimą aplinką pastebi gamtinių išteklių naudą žmonėms. Dalyvaudamas bendrose veiklose, aptardamas kasdienes situacijas aiškinasi, kur kreiptis pagalbos ištikus nelaimei.
Neformaliojo ugdymo ir bendruomenės iniciatyvos
Vaikų ir jaunimo socializacijai palanki aplinka: neformaliojo ugdymo kontekstas Vilniaus mieste. Vaikų dienos centro tikslas - teikti socialines ir psichologines paslaugas vaikų dienos centrą lankantiems vaikams ir jų šeimoms.
Projektas buvo vykdytas etapais: 1 etapas - 3 mėnesių sveikos mitybos bei kulinarinių gebėjimų ugdymo programa, 2 etapas - lietuviškų kulinarinių tradicijų ugdymo stovykla. Pirmojo etapo tikslas buvo suteikti žinių apie sveiką gyvenseną, ekologišką maistą, natūralių išteklių tausojimą, solidarumą pasidalinant maistu, maisto pateikimo bei valgymo etiketą.
- Projekto rezultatai: vaikai gavo daug naujos ir naudingos informacijos, kuri padėjo formuoti sveikos gyvensenos įpročius, puoselėti lietuviškas tradicijas.
- Suteiktos žinios apie natūralius gamtos išteklius, maisto stygių įvairiose šalyse, buvo ugdomas vaikų suvokimas apie solidarumą, bei maisto tausojimo bei pasidalijimo svarbą.
Juo norima prisidėti prie šeimų, kuriose tėvai dirba užsienyje, o vaikai palikti Lietuvoje, psichologinių - socialinių problemų sprendimo, teigiamų šių šeimų vaikų gyvenimo įgūdžių formavimo, psichologinės brandos stiprinimo.
Literatūros ir tyrimų kontekstas
Ikimokyklinis ugdymas: raida, pedagoginės sistemos. Ikimokyklinės pedagogikos studija. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 579 p. Socialinis ir emocinis ugdymas: mokytojo perspektyva. Acta paedagogica Vilnensia 2018, 40, 111-126.
Ugdomosios aplinkos reikšmė pažinimo ugdymui(si) ikimokykliniame amžiuje. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo kokybės gerinimas: situacija ir perspektyvos 2024, 2024, 46-57. Vaikystės fenomenas: socialinis-edukacinis aspektas. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2003. 432 p.
Pozityvios tėvystės įgūdžių įtaka priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymui. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2020, 16, 94-103. Priešmokyklinio amžiaus vaikų socialinės kompetencijos ugdymas/-is per patirtį. Mokslo taikomieji tyrimai Lietuvos kolegijose 2016, 1, 12, 165-176.
tags: #priesmokyklinio #ugdymo #pakopos #svarba #vaiku #socialines